Pavargusi, bet laiminga? Kodėl pervargimas nustojo būti garbės ženklu
Mes išmokome didžiuotis savo užimtumu, tačiau mokslininkai įspėja – tai tiesus kelias į perdegimą. Atraskite, kodėl tikrasis pasiekimas yra ne produktyvumas, o gebėjimas ilsėtis.

Paklauskite bet kurios moters, kaip jai sekasi. Labai tikėtina, kad išgirsite variaciją tema: „Puikiai! Tik labai daug darbo, nieko nespėju, bėgu, lekiu…“ Ir mes linktelėsime galva su atjauta, bet kartu ir su… pagarba?
Mūsų visuomenėje pervargimas tapo keistu garbės ženklu. Gebėjimas suktis tūkstantyje darbų, miegoti po penkias valandas ir vis tiek atrodyti „ant bangos“ tapo sėkmės sinonimu. Mes didžiuojamės savo užimtumu. Bet ar kada nors sustojote ir paklausėte savęs: ar aš tikrai laiminga, ar tik… pavargusi?
Garsioji tyrėja Dr. Brené Brown, dešimtmečius analizavusi gėdos, pažeidžiamumo ir autentiško gyvenimo temas, siūlo radikalų požiūrį. Savo knygoje „Netobulumo dovanos“ ji pristato septintąją gairę: „Ugdykite žaidimą ir poilsį: Atsisakykite pervargimo kaip statuso simbolio ir produktyvumo kaip savivertės.“
Anot jos, mes patekome į pavojingus spąstus. Mes iškeitėme savo džiaugsmą ir sveikatą į visuomenės pripažinimą, kurį gauname už tai, kad esame „užimtos“. Atėjo laikas iš šių spąstų išlipti.
Nuovargis ir savivertė: Pavojinga lygybė
Problemos šaknis slypi giliai: daugelis mūsų sąmoningai ar nesąmoningai sutapatinome savo vertę su tuo, kiek daug mes padarome. Mūsų savivertė tapo tiesiogiai priklausoma nuo mūsų produktyvumo.
Pagalvokite: kaip jaučiatės, kai turite laisvą popietę ir tiesiog… nieko neveikiate? Ar galite atsipalaiduoti ir mėgautis akimirka, ar kažkur giliai kirba kaltės jausmas? „Galėčiau sutvarkyti spintą…“, „Reikėtų atsakyti į laiškus…“, „Aš tiesiog švaistau laiką…“
Ši „produktyvumo kultūra“ (angl. hustle culture) mums įkalė į galvą, kad jei nesi produktyvus, esi tinginys. O tinginys – tai jau beveik keiksmažodis. Mes bijome būti palaikytos tinginėmis labiau nei bijome perdegti.
Brené Brown tyrimai atskleidė, kad žmonės, gyvenantys visa širdimi (autentiškai ir džiaugsmingai), priima radikalų, mūsų kultūrai priešišką sprendimą: jie sąmoningai renkasi poilsį ir žaidimą, net jei tai reiškia, kad bus padaryta mažiau.

Dvi pamirštos būtinybės: Poilsis ir žaidimas
Norint atgauti gyvenimo džiaugsmą, nepakanka tik nuspręsti „mažiau dirbsiu“. Reikia aktyviai kultivuoti dvi sritis, kurias produktyvumo kultūra laiko nereikalingomis ir vaikiškomis: poilsį ir žaidimą.
1. Poilsis – ne prabanga, o biologinis variklis
Mes linkę galvoti apie miegą kaip apie prabangą arba, dar blogiau, kaip apie kliūtį, kurią reikia įveikti. „Pamiegosiu, kai numirsiu“ – šis posakis vis dar skamba kaip kietas pareiškimas, o ne kaip receptas ankstyvai mirčiai.
Brené Brown pabrėžia, kad mes tapome pavojingai pavargusių suaugusiųjų tauta. Ir mokslas jai antrina. Poilsis, ypač kokybiškas miegas, nėra „pasirinkimas“. Tai yra tokia pati biologinė būtinybė kaip maistas, vanduo ar kvėpavimas.
Miego trūkumas nėra tik žiovulys kitos dienos susirinkime. Kaip teigia JAV įsikūręs nacionalinis Sleep Foundation (Miego fondas), miego trūkumas tiesiogiai veikia mūsų kognityvines funkcijas – blogėja atmintis, gebėjimas susikaupti ir priimti sprendimus. Ilgalaikėje perspektyvoje, kaip mini ir Brené Brown, miego stoka yra tiesiogiai susijusi su lėtinių ligų, tokių kaip diabetas, širdies ligos, nutukimas ir depresija, rizika.
Mūsų sprendimas „išnaudoti“ naktį darbui ar pramogoms yra ne laiko valdymas, o savęs naikinimas. Visavertis poilsis yra ne atlygis už sunkų darbą; tai yra kuro papildymas, be kurio joks darbas nebus nei kokybiškas, nei kūrybiškas.
2. Žaidimas – pamirštas suaugusiųjų džiaugsmo šaltinis
Gerai, su poilsiu viskas aišku. Bet žaidimas? Kam suaugusiam žmogui žaisti?
Būtent šis klausimas, pasak Brown, ir yra mūsų problemos esmė. Kai ji savo tyrimo dalyvių klausdavo, ką jie veikia dėl malonumo, ji dažnai išgirsdavo tylą. Mes nebežinome, kaip žaisti.
Savo darbe Brené Brown remiasi psichiatro Dr. Stuart Brown (ne giminaičio) darbais, kuris yra Nacionalinio žaidimo instituto (JAV) įkūrėjas. Dr. Stuart Brown teigia, kad žaidimas suaugusiems yra gyvybiškai svarbus.
Bet kas yra „žaidimas“ suaugusiems?
Svarbiausia savybė – žaidimas yra „betikslis“. Tai reiškia, kad jūs tai darote ne tam, kad pasiektumėtume rezultatą (numestumėte svorio, užsidirbtumėte pinigų, taptumėte geresnė). Jūs tai darote vien dėl paties proceso džiaugsmo.
Tai gali būti:
- Šokis virtuvėje gaminant maistą.
- Grybavimas miške.
- Modelių konstravimas.
- Fotografavimas telefonu tiesiog dėl grožio.
- Dainavimas automobilyje visa gerkle.
- Nereikšmingas pajuokavimas su kolega.
- Bet kokia veikla, kuri priverčia jus pamiršti laiką ir nesijaudinti dėl rezultato.
Produktyviam žmogui tai skamba kaip laiko švaistymas. Bet Dr. Stuart Brown sako radikaliai: „Žaidimo priešingybė yra ne darbas. Žaidimo priešingybė yra depresija.“
Žaidimas formuoja mūsų smegenis, padeda puoselėti empatiją, leidžia mums naršyti sudėtingose socialinėse grupėse ir, svarbiausia, yra kūrybiškumo ir inovacijų šerdis. Kai nustojame žaisti, mes ne tampame rimtesni ir brandesni – mes tampame sustabarėję ir prarandame gyvenimo džiaugsmą.
Kaip mes tapome „išsekusių suaugusiųjų ir per daug užimtų vaikų“ karta?
Viena skaudžiausių šios „garbės ženklu tapusio pervargimo“ pasekmių yra ta, kad mes šį modelį perduodame savo vaikams.
Mes tapome „išsekusių suaugusiųjų ir per daug užimtų (angl. overscheduled) vaikų“ karta. Mes bijome, kad jei mūsų vaikas nelankys trijų būrelių, nemokės dviejų kalbų ir negrobs smuiku, jis atsiliks nuo gyvenimo. Mes projektuojame savo nerimą ir produktyvumo siekį į tuos, kurie natūraliai moka ilsėtis ir žaisti.
Taip mes auginame naują kartą žmonių, kurie nemokės džiaugtis procesu ir jaus nuolatinę kaltę dėl to, kad „nepakankamai“ stengiasi.
Mes bijome sulėtinti tempą. Mes desperatiškai ieškome džiaugsmo ir prasmės, ir manome, kad tai atneš pasiekimai ir daiktai. Ironiška, rašo Brené Brown, bet būtent šios lenktynės ir yra tai, kas mus sekina ir neleidžia pajusti džiaugsmo.

Praktinis žingsnis: Atraskite savo „džiaugsmo ir prasmės ingredientus“
Kaip ištrūkti iš šio rato? Brené Brown siūlo nuostabiai paprastą, bet galingą pratimą, kurį ji atliko su savo vyru. Jie atsisėdo ir sudarė du sąrašus.
1. „Džiaugsmo ir prasmės ingredientų“ sąrašas: Atsakykite sau: „Kada mūsų gyvenimas/šeima veikia geriausiai? Kas tada vyksta?“ Jų sąraše buvo tokie dalykai kaip: pakankamai miego, sveikas maistas, sportas, laikas kartu su vaikais, savaitgaliai be planų, laikas tiesiog „pasikrapštyti“ be tikslo, prasmingas darbas, kuris neužvaldo viso gyvenimo.
2. „Svajonių“ sąrašas: Čia jie surašė visus „turėčiau“ ir „norėčiau“ tikslus: didesnis namas, didesnis atlyginimas, konkretūs karjeros pasiekimai, kelionės ir t.t. Viskas šiame sąraše reikalavo daugiau pinigų ir daugiau darbo.
Tada jie palygino abu sąrašus. Ir atėjo suvokimas: beveik viskas, kas buvo „Svajonių“ sąraše, aktyviai trukdė gyventi pagal „Džiaugsmo ir prasmės“ sąrašą.
Jie suprato, kad vaikydamiesi visuomenės primestos svajonės, jie aukoja tai, kas jiems iš tiesų teikia džiaugsmą. Sprendimas buvo paleisti „svajones“ ir pradėti gyventi pagal „ingredientų“ sąrašą.
Kaip susikurti savo sąrašą?
Skirkite sau laiko ir atsakykite į šiuos klausimus:
- Kada paskutinį kartą jautėtės iš tiesų pailsėjusi ir laiminga? Ką tada darėte?
- Kokios veiklos priverčia jus pamiršti laiką?
- Kas jums teikia ramybės jausmą?
- Ką darytumėte, jei nesijaudintumėte dėl to, ką pagalvos kiti?
- Be kokių 5 dalykų jūsų kasdienybė prarastų spalvas? (Pvz., rytinė kava tyloje, pasivaikščiojimas, pokalbis su drauge, geras miegas).
Atsakymai ir bus jūsų asmeniniai „džiaugsmo ir prasmės ingredientai“.
Drąsa rinktis kitaip
Pasirinkti poilsį ir žaidimą kultūroje, kuri garbina pervargimą, yra drąsus, maištingas ir kontrkultūrinis aktas. Tai reiškia sąmoningai pasakyti „ne“ visuotiniam sutarimui, kad mūsų vertė lygi mūsų produktyvumui.
Tai reiškia susitaikyti su tuo, kad galbūt nepadarysite „visko“. Kad jūsų namai nebus idealiai tvarkingi. Kad nepadarysite stulbinamos karjeros pagal visuomenės standartus.
Bet mainais jūs gausite kai ką daug vertingesnio. Gausite galimybę juoktis. Gausite kūrybiškumą. Gausite gilesnį ryšį su savo vaikais ir partneriu. Jūs atgausite save.
Kelias į visavertį gyvenimą yra ne bėgti greičiau, o išdrįsti sustoti.






