Pamirškite taisyklingą gyvenimo scenarijų: kodėl Jūsų chaotiškas kelias yra visiškai normalus?
Pavargote jaustis, lyg atsiliekate nuo "gyvenimo plano"? Atraskite, kodėl vingiuotas ir nenuspėjamas kelias yra ne nesėkmė, o dovana, padedanti tapti stipresnei.

- Linijinio ir nuspėjamo gyvenimo modelis yra pasenusi iliuzija.
- Šiuolaikinis gyvenimas yra netiesinis – pilnas netikėtų posūkių, kurie yra normali jo dalis.
- Chaotiškas kelias atveria galimybes augti ir atrasti gilesnę prasmę.
- Perrašydami savo istoriją, galite paversti sunkumus stiprybe.
Ar kada nors jautėtės taip, lyg jūsų gyvenimas bėgtų ne pagal planą? Galbūt, stebėdama socialiniuose tinkluose draugių ar buvusių klasiokių nuotraukas, pagaunate save galvojant: „Štai, ji jau turi namą ir du vaikus, o aš vis dar ieškau savęs.“ Arba: „Visos mano bendraamžės kopia karjeros laiptais, o aš ką tik mečiau darbą ir pradedu viską iš naujo.“ Šis jausmas, kad atsiliekate, kad jūsų kelias vingiuotas, o kitų – tiesus kaip styga, yra ne tik dažnas, bet ir, pasak naujausių tyrimų, visiškai klaidinantis.
Tiesą sakant, idėja apie tvarkingą, nuoseklų ir nuspėjamą gyvenimą yra tiesiog pasenęs mitas. JAV rašytojas ir žurnalistas Bruce Feiler, apklausęs šimtus įvairiausių žmonių savo projektui „Gyvenimo istorija“ (angl. Life Story Project), priėjo prie išvados, kuri išlaisvina: linijinis gyvenimas mirė. O tai, ką mes laikome chaosu, iš tiesų yra naujoji, autentiška realybė.
Iliuzija, kurią mums pardavė: tiesios linijos mitas
Nuo pat vaikystės buvome maitinami pasakojimais apie „teisingą“ gyvenimo kelią. Jis atrodė maždaug taip: mokykla, universitetas, pirmas darbas, santuoka, vaikai, karjeros aukštumos ir galiausiai – rami pensija. Šis modelis, kurį galime pavadinti „gyvenimo kopėčiomis“, buvo ypač aktualus mūsų tėvų ir senelių kartoms. Kiekvienas laiptelis buvo aiškus, o tikslas – kilti aukštyn.
Šią idėją įtvirtino ne tik visuomenės normos, bet ir psichologija. Prisiminkime garsiąsias Eriksono aštuonias žmogaus raidos stadijas ar Gail Sheehy knygą „Amžiaus krizės“ (Passages), kuri teigė, kad visi mes išgyvename nuspėjamas krizes tam tikrais amžiaus tarpsniais. Populiariausia iš jų – vidurio amžiaus krizė, kuri, kaip manoma, ištinka apie keturiasdešimtmetį.
Problema ta, kad šis tvarkingas žemėlapis nebeatitinka šiandienos teritorijos. Gyvenimas tapo kur kas sudėtingesnis, dinamiškesnis ir… chaotiškesnis. Bandymas įsprausti save į pasenusius rėmus sukelia tik nereikalingą stresą, kaltės jausmą ir nuolatinį nerimą, kad darome kažką „ne taip“.

Sveiki atvykę į chaotišką realybę: netiesinis gyvenimas
Bruce Feiler savo knygoje teigia, kad vietoj tiesios linijos mūsų gyvenimai dabar labiau primena upės tėkmę, spiralę ar net raizgų voratinklį. Tai – netiesinis gyvenimas. Užuot judėję per iš anksto nustatytus etapus, mes nuolat susiduriame su vadinamaisiais „trikdžiais“ (disruptors) – įvykiais, kurie išmuša iš vėžių ir priverčia keisti kryptį. Autoriaus duomenimis, per savo suaugusiojo gyvenimą žmogus patiria vidutiniškai po vieną tokį trikdį kas 12–18 mėnesių.
Kartais keli tokie trikdžiai susideda į vieną didelį įvykį, kurį Feileris vadina „gyvenimo drebuliu“ (lifequake) – galingu sukrėtimu, po kurio gyvenimas nebegali būti toks, koks buvo. Tai gali būti skyrybos, darbo praradimas, sunki liga, artimojo mirtis ar net džiugus, bet gyvenimą apverčiantis įvykis, pavyzdžiui, vaiko gimimas.
Viena įspūdingiausių istorijų knygoje – tai Kristi Moore pasakojimas. Mokykloje ji buvo maištininkė, nekentė mokslų, o būdama paauglė pastojo. Atrodė, kad jos gyvenimo scenarijus aiškus: ankstyva santuoka, atsitiktiniai darbai, jokių didelių perspektyvų. Tačiau vieną dieną, laukdama dukters bibliotekoje, ji atsainiai paėmė į rankas Emily Brontë romaną „Vėtrų kalnas“. Ši knyga pažadino joje aistrą, apie kurią ji net neįtarė. Po jos sekė kitos klasikos knygos. Įkvėpta literatūros, Kristi, jau augindama tris vaikus ir padėdama sergančiam vyrui, nusprendė grįžti į mokslus. Po šešiolikos metų nuo tos dienos bibliotekoje, moteris, kuri nekentė mokyklos, apsigynė daktaro laipsnį.
„Mano gyvenimas vyko visiškai ne pagal nustatytą tvarką“, – sakė ji. Bet būtent tas „netvarkingas“ kelias atvedė ją į laimę ir savirealizaciją, kurios ji nebūtų pasiekusi, jei būtų sekusi „teisingu“ scenarijumi.
Kodėl jaučiamės kalti dėl savo vingiuoto kelio?
Pagrindinė priežastis, kodėl jaučiamės blogai dėl savo „netvarkingo“ gyvenimo, yra atotrūkis tarp lūkesčių, kuriuos mums suformavo visuomenė, ir realybės. Mes nuolat lyginame savo chaotiškus „užkulisius“ su kitų nugludinta „scena“, kurią matome socialiniuose tinkluose. Tačiau tiesa ta, kad už kiekvienos sėkmės istorijos slypi dešimtys bandymų, klaidų ir netikėtų posūkių.
Garsi tyrėja ir rašytoja Dr. Brené Brown, kurią galima laikyti viena įtakingiausių šiuolaikinių psichologijos autoritetų, savo darbuose nuolat pabrėžia, kaip žalingai mus veikia perfekcionizmo kultas. Ji teigia, kad pažeidžiamumo priėmimas ir drąsa būti netobuliems yra tikrosios stiprybės ženklas. Kaip rašoma viename Psychology Today straipsnyje anglų kalba, nuolatinis bandymas atitikti tobulumo standartus veda tik į perdegimą ir nerimą. Jūsų netiesinis gyvenimas nėra jūsų silpnybė – tai jūsų autentiškumo įrodymas.

Kaip priimti savo netiesinį kelią ir paversti jį stiprybe?
Supratimas, kad netiesinis gyvenimas yra nauja norma, yra pirmas žingsnis link ramybės. Tačiau kaip praktiškai pritaikyti šią žinią? Štai keli patarimai, įkvėpti Bruce Feiler įžvalgų:
Nustokite lyginti savo „užkulisius“ su kitų „scena“
Prisiminkite, kad socialiniai tinklai yra tik kruopščiai atrinktų akimirkų vitrina. Kiekvienas žmogus išgyvena savo sunkumus, tik ne visi juos viešina. Susitelkite į savo kelionę, o ne į tai, kaip ji atrodo lyginant su kitais.
Pripažinkite savo „sukrėtimus“ kaip augimo etapus
Užuot vertinę skyrybas, darbo praradimą ar kitus sunkumus kaip nesėkmes, pabandykite į juos pažvelgti kaip į transformacijos galimybes. Kiekvienas „gyvenimo drebulys“ yra proga permąstyti savo vertybes, tikslus ir svajones.
Perrašykite savo istoriją
Jūs esate savo gyvenimo istorijos autorė. Net jei negalite pakeisti praeities įvykių, jūs visada galite pakeisti tai, kaip juos sau pasakojate. Galbūt ankstyva motinystė ne sugriovė jūsų karjerą, o išmokė jus kantrybės ir atsakomybės, kurios vėliau padėjo pasiekti daugiau? Būtent gebėjimas rasti teigiamą prasmę sunkumuose yra raktas į psichologinį atsparumą.
Ieškokite prasmės trijose srityse
Kai kelias tampa neaiškus, Feileris siūlo atsigręžti į tris pagrindinius prasmės šaltinius: Veikimą (kūrybą, savarankiškumą), Bendrystę (ryšius su šeima, draugais, bendruomene) ir Idealus (tarnystę didesniam tikslui). Išlaikydama pusiausvyrą tarp šių sričių, galite rasti stabilumą net ir didžiausio chaoso metu.
Taigi, kitą kartą, kai pajusite, kad jūsų gyvenimas nepanašus į pasaką tiesia siužeto linija, giliai įkvėpkite. Jūsų kelias nėra „neteisingas“. Jis tiesiog yra jūsų – unikalus, nenuspėjamas ir kupinas galimybių, kurių net neįsivaizdavote. Ir tai yra kur kas įdomiau nei bet koks iš anksto parašytas scenarijus.