Nykštukinis triušis namuose: kaip sukurti laimingą ilgaausio draugo gyvenimą.

Maži, pūkuoti ir pilni charakterio – nykštukiniai (arba dekoratyviniai) triušiai užkariauja vis daugiau širdžių ir namų. Jie primena vaikystės pliušinius žaislus, tačiau yra kur kas daugiau nei mielas paveikslėlis. Tai protingi, jautrūs ir socialūs gyvūnai, galintys tapti nuostabiais kompanionais, jei esame pasiruošę suteikti jiems tinkamą priežiūrą. Šis gidas padės suprasti, ar nykštukinis triušis yra tinkamas augintinis jums ir kaip sukurti jam laimingą gyvenimą.

Kodėl nykštukinis triušis gali tapti puikiu augintiniu?

Psichologai teigia, kad augintinio globa daro teigiamą poveikį tiek vaikams, tiek suaugusiems. Rūpinimasis mažesniu ir silpnesniu ugdo atsakomybę, empatiją ir švelnumą.

• Vaikams: Triušio auginimas gali padėti uždariems ar bendrauti nelinkusiems vaikams atsiverti, moko pareigos jausmo.
• Suaugusiems: Psichologai rekomenduoja ilgaausius auginti vienišiems ar vyresnio amžiaus žmonėms. Tylus ir ramus augintinio buvimas šalia mažina vienatvės jausmą ir teikia džiaugsmo.

Svarbu prisiminti, kad triušis – ne žaislas, o ilgalaikis įsipareigojimas, trunkantis 8-12 metų.

Prieš įsigyjant: svarbiausi dalykai, kuriuos turite žinoti

Prieš parsinešant triušį namo, svarbu įvertinti kelis aspektus:

• Būdas. Triušiai yra gyvūnai- plėšrūnų grobis, todėl iš prigimties baikštūs. Dauguma jų nemėgsta būti kilnojami ir nešiojami ant rankų, todėl jie gali netikti šeimoms su labai mažais ir triukšmingais vaikais.
• Erdvė. Nors triušiui reikalingas erdvus aptvaras ar narvas, kuris bus jo „saugumo zona“, didžiąją laiko dalį jis turėtų praleisti laisvai judėdamas po namus. Būtina pasirūpinti jam saugia aplinka.
• Kaina. Augintinio išlaikymas – tai ne tik narvelio ir maisto kaina. Reikia numatyti išlaidas veterinarui (kastracija/sterilizacija, skiepai, netikėtos ligos), kokybiškam šienui ir kraikui.

Kaip paruošti namus naujam gyventojui?

Namelis. Triušiui reikės erdvaus aptvaro (ne mažesnio nei 120 cm ilgio) su neslidžiu dugnu. Jame turi būti „slėptuvė“ – keraminis ar kitos tvirtos medžiagos namelis (medinį sugrauš), gertuvė, sunkus dubenėlis maistui ir, svarbiausia, šieno dėžė.

Saugumas. Laisvai po namus lakstantis triušis yra smalsus ir viską ragauja dantimis. Būtina paslėpti arba apsaugoti visus elektros ir telefono laidus, patraukti nuodingas kambarines gėles ir pasiruošti, kad gali nukentėti baldų kojos ar tapetai.

Socializacija. Jei namuose jau turite šunį ar katę, supažindinkite juos atsargiai ir stebėkite jų elgesį. Triušį prie rankų pratinkite pamažu, leisdami jam pačiam prieiti, apuostyti, o ne gaudydami ir keldami per prievartą.

Svarbiausia – teisinga mityba

Tai esminis ilgo ir sveiko triušio gyvenimo pagrindas. Pamirškite mitus iš animacinių filmukų – morkos yra tik skanėstas.

1. Šienas (80% raciono): Kokybiškas, gardus šienas (ypač tinka motiejukų) turi būti triušiui laisvai pasiekiamas visą parą. Jis būtinas virškinimui ir nuolat augančių dantų dilimui.
2. Žalumynai (15% raciono): Kasdien duokite dubenėlį įvairių žalumynų: petražolių, krapų, salotų lapų (išskyrus „Iceberg“), pienių lapų, morkų ir ridikėlių viršūnių.
3. Granulės (5% raciono): Rinkitės tik kokybiškas, daug skaidulų turinčias granules. Suaugusiam triušiui pakanka vos 1-2 valgomųjų šaukštų per dieną.
4. Skanėstai (iki 5% raciono): Retkarčiais galite palepinti nedideliu griežinėliu morkos, obuolio ar uogos. Griežtai draudžiama duoti žmonėms skirto maisto: duonos, sausainių, šokolado.

Triušio priežiūra ir sveikata

• Higiena. Kailiuką, ypač ilgaplaukių triušių, reikia reguliariai šukuoti. Nagučius tenka periodiškai kirpti specialiomis žirklutėmis.
• Kastracija ir sterilizacija. Tai būtina procedūra, padedanti išvengti rimtų sveikatos problemų (pvz., gimdos vėžio patelėms) ir nepageidaujamo elgesio (teritorijos žymėjimo, agresijos).
• Sveikatos problemos. Svarbiausias ženklas, kad triušiui kažkas negerai – atsisakymas ėsti. Jei triušis neėda ilgiau nei 8-10 valandų, tai yra kritinė situacija, reikalaujanti skubios veterinaro pagalbos.

Išskirtinė istorija iš praeities: kai namuose apsigyveno laukiniai kiškiai

Nors biologai teigia, kad laukiniai kiškiai yra neprijaukinami, maždaug prieš du dešimtmečius spaudoje nuskambėjo neįtikėtina ūkininkų Irenos ir Gedimino Tamulynų iš Marijampolės savivaldybės istorija, paneigusi šį teiginį.

Gediminas, dirbdamas cukrinių runkelių laukuose, rasdavo sužeistų ar nuo plėšrūnų nukentėjusių kiškučių, kuriuos parsinešdavo namo ir kartu su žmona Irena išgelbėdavo. Tuo metu jų namuose daug metų gyveno nemažas būrys pilkųjų kiškių. Nuo mažumės išauginti ilgaausiai tapdavo jaukūs, leisdavosi imami ant rankų, atbėgdavo šaukiami vardais ir netgi išdykaudami krimsteldavo į blauzdą, prašydami pieno ar skanėsto.

Šeima savo augintinių nelaikė narvuose – jie laisvai bėgiodavo po kambarius, žaisdavo, vieni kitus prausė ir net miegodavo lovoje po antklode. Pasak Irenos, stebėti šiuos padūkėlius buvo tikra juoko terapija, o kiekvienas kiškelis turėjo savo unikalų charakterį.

Nors ši istorija vyko seniai, ji išlieka nuostabiu žmogiškumo ir atjautos pavyzdžiu.

ĮSPĖJIMAS: Niekada neimkite laukinių gyvūnų iš gamtos. Tamulynų istorija yra išskirtinė ir įkvepianti, tačiau tai nėra pavyzdys, kurį reikėtų bandyti atkartoti. Jei radote sužeistą ar našlaitį laukinį gyvūną, nedelsdami susisiekite su Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba ar kitomis specializuotomis organizacijomis, kurios suteiks jam profesionalią pagalbą.

Nykštukinis triušis gali tapti nuostabiu, mylinčiu ir ilgamečiu šeimos nariu tiems, kurie yra pasiruošę suteikti jam tinkamą priežiūrą, erdvę ir suprasti jo unikalią prigimtį. Tai protingas, socialus ir smalsus gyvūnas, kuris atsidėkos savo tylesne, bet ne mažiau stipria meile.