Nuo tatuiruotės iki vakarienės draugams: kaip ritualai padeda pereiti gyvenimo pokyčius

Dideli gyvenimo pokyčiai – ar tai būtų džiugi santuoka, ar skausmingos skyrybos, naujas darbas ar jo praradimas – dažnai palieka mus jaustis lyg dreifuojančius atviroje jūroje be kompaso. Senos taisyklės nebegalioja, įprasta rutina subyra, o ateitis atrodo neaiški ir bauginanti. Būtent šiais virsmo momentais mes instinktyviai ieškome kažko, kas suteiktų stabilumo, prasmės ir padėtų nubrėžti ribą tarp to, kas buvo, ir to, kas bus.

Rašytojas ir tyrėjas Bruce Feiler, savo knygoje „Life Is in the Transitions“ (liet. „Gyvenimas – tai virsmai“) apklausęs šimtus žmonių apie jų didžiausius gyvenimo sukrėtimus, atrado stebinantį dėsningumą: net 78 % žmonių, pereinančių per dideles transformacijas, sąmoningai ar nesąmoningai pasitelkia ritualus, kad sau padėtų. Tai gali būti nauja tatuiruotė, plaukų nusikirpimas, namų pertvarkymas ar tiesiog vakarienė su artimiausiais draugais. Šie, atrodytų, paprasti veiksmai turi milžinišką psichologinę galią.

Kodėl ritualai veikia? psichologinis saugumo uostas chaoso jūroje

Kai viskas aplinkui griūva, ritualai tampa mūsų asmeniniu saugumo uostu. Psichologiniu požiūriu jie veikia keliais lygmenimis, ką patvirtina ir tokie autoritetai kaip socialinė psichologė Francesca Gino iš Harvardo.

• Suteikia kontrolės jausmą. Kai aplinkybės nuo mūsų nebepriklauso, ritualas yra kažkas, ką galime kontroliuoti nuo pradžios iki pabaigos. Mes patys pasirenkame veiksmą, laiką ir prasmę – tai grąžina bent dalelę prarasto laisvos valios jausmo.
• Suteikia struktūrą. Chaoso metu ritualas sukuria tvarką. Jis turi aiškią pradžią, vidurį ir pabaigą. Kaip teigia kai kurie psichologai, ritualai yra tarsi mūsų gyvenimo istorijos skyrybos ženklai: taškas, užbaigiantis skyrių (kaip laidotuvės), kablelis, žymintis pauzę (kaip atostogos vienumoje), arba šauktukas, reiškiantis džiaugsmą (kaip vestuvės).
• Padeda išreikšti emocijas. Kartais jausmų būna tiek daug, kad sunku juos išsakyti žodžiais. Ritualas leidžia juos „išveikti“ – išlieti per simbolinį veiksmą, judesį ar kūrybą.
• Sujungia su bendruomene. Bendri ritualai primena, kad nesame vieniši savo patirtyje. Jie sutelkia artimiausius žmones ir sukuria palaikymo ratą, kuris yra gyvybiškai svarbus gijimo procese.

Keturios ritualų rūšys, kurias galite pritaikyti sau

Bruce Feiler savo knygoje išskiria keturias pagrindines ritualų kategorijas, kurias žmonės pasitelkia transformacijų metu. Galbūt vienoje iš jų atrasite įkvėpimo ir sau?

Asmeniniai ritualai: jūsų vidinis kompasas

Tai veiksmai, kuriuos atliekame vieni, kad įprasmintume pokytį savyje. Jie gali būti labai individualūs ir suprantami tik mums patiems.

• Nauja tatuiruotė ar auskaras. Kūno modifikacija dažnai simbolizuoja naują pradžią ir norą išoriškai pažymėti vidinį virsmą. Feilerio kalbintas Mayyaird Howell, metęs korporatyvinį darbą ir atidaręs sporto salę, ant pirštų išsitatuiravo žodžius „kvėpuoti“, „mąstyti“, „sėkmingas“ ir „laimingas“ – kaip kasdienį priminimą apie savo naujas vertybes.
• Talismano ar simbolio pasirinkimas. Tai gali būti akmuo, rastas pajūryje lemtingą dieną, papuošalas, paveldėtas iš močiutės, ar tiesiog prasmingas paveikslėlis, įrėmintas ant darbo stalo. Šie daiktai tampa mūsų stiprybės inkarais.
• Nauja rutina. Tai gali būti kasdienis rytinis pasivaikščiojimas, dienoraščio rašymas ar meditacija. Pasikartojantis veiksmas suteikia stabilumo ir ramybės.

Bendruomeniniai ritualai: kai dalinamės pokyčiu su kitais

Šie ritualai įtraukia mums svarbius žmones ir paverčia asmeninį pokytį bendru įvykiu.

• Teminė šventė. Užuot liūdėjusios dėl skyrybų, moterys vis dažniau rengia „išsilaisvinimo“ vakarėlius. Po sėkmingo chemoterapijos kurso rengiamos „gyvenimo šventės“. Viena iš Feilerio knygos herojų, Rachel Sussman, nusprendusi palikti savo vyrą, žydą ortodoksą, su draugėmis surengė specialią Velykų (Paschos) vakarienę, skirtą moterų išsilaisvinimui.
• Palaikymo ratas. Tai gali būti tiesiog nuoširdus pasikalbėjimas su artimiausiomis draugėmis, kurio metu atvirai pasidalinate savo jausmais ir išgyvenimais.

Apsivalymo ritualai: atlaisvinkite vietą naujam etapui

Šių ritualų esmė – paleisti tai, kas sena, kad atsirastų vietos naujiems dalykams. Tai gali būti tiek fizinis, tiek dvasinis apsivalymas.

• Namų pertvarka. Generalinis namų tvarkymas, atsikratymas nereikalingų daiktų, ypač tų, kurie primena skausmingą praeitį, yra galingas terapinis veiksmas.
• Išvaizdos pokyčiai. Naujas plaukų kirpimas, spalvos pakeitimas – tai klasikinis būdas simboliškai nusimesti senąjį „aš“.
• Kūno valymas. Tai gali būti detoksikacijos programa, pasninkas ar tiesiog sąmoningas perėjimas prie sveikesnės mitybos, taip simboliškai išvalant ne tik kūną, bet ir mintis. Ypač įspūdingas pavyzdys – Christianas Picciolini, buvęs neonacis, kuris savo neapykantos kupinas tatuiruotes uždengė naujais, vilties ir atgimimo kupinais piešiniais.

Vardo keitimo ritualai: kas esate dabar?

Vardas yra neatsiejama mūsų tapatybės dalis. Jo pakeitimas – vienas stipriausių pareiškimų apie vidinę transformaciją. Tai nebūtinai turi būti oficialus vardo keitimas dokumentuose. Rašytoja Sarah Pinneo, buvusi Volstryto finansininkė, pradėjusi rašyti meilės romanus, pasirinko Sarinos Bowen slapyvardį, kad atskirtų savo kūrybinę tapatybę nuo praeities. Moteris po skyrybų, susigrąžinusi mergautinę pavardę, taip pat atlieka galingą simbolinį veiksmą.

Susikurkite savo ritualą: keli praktiniai patarimai

Ritualų grožis slypi tame, kad nėra jokių taisyklių. Jūs galite susikurti tokį, kuris bus prasmingas būtent jums.

• Svarbiausia – sąmoningumas. Galia slypi ne pačiame veiksme, o intencijoje ir prasmėje, kurią jam suteikiate. Net ir paprastas arbatos puodelis, geriamas tyloje ir skirtas apmąstymams, gali tapti galingu ritualu.
• Pasitelkite jums svarbius simbolius. Pagalvokite, koks daiktas, spalva ar vieta jums simbolizuoja pokytį. Įtraukite jį į savo ritualą.
• Įtraukite į ritualą savo kūną. Fizinis veiksmas – šokis, ėjimas, sodinimas, deginimas – padeda „įžeminti“ emocijas ir padaro ritualą paveikesnį.
• Nenuvertinkite gedulo. Gedulas yra viena stipriausių transformacijų, o ritualai padeda suteikti jam formą. Tačiau kartais visuomenė ar net religinės tradicijos neturi paruoštų scenarijų tam tikroms netektims. Šią problemą puikiai iliustruoja rabino Larry Moldo istorija, aprašyta Feilerio knygoje. Netekęs naujagimio, jis susidūrė su tuo, kad jo religijoje nebuvo ritualų tokiam skausmui išreikšti. Todėl jis su žmona susikūrė savo: davė vaikeliui vardą ir kasmet, tą dieną, uždega atminimo žvakutę. Ši istorija primena, kad ritualai yra būtini ne tik džiaugsmui, bet ir pačiam giliausiam skausmui išgyventi.

Kai gyvenimo vėjai pučia stipriausiai, o kelio į priekį nematyti, ritualai tampa tais mažais, bet tvirtais žingsniais, kurie veda mus iš tamsos į šviesą. Jie primena, kad net ir didžiausio chaoso metu mes turime galią kurti prasmę, tvarką ir viltį.