Niežtinčios pūslelės: kas yra dishidrozinė egzema?

Dishidrozinė egzema, kartais dar vadinama pomfoliksu, yra specifinis egzemos tipas, kuris dažniausiai pasireiškia ant plaštakų ir pėdų. Įsivaizduokite: odą pradeda intensyviai niežėti, jaučiate deginimą ar dilgčiojimą, o tada staiga atsiranda mažytės, vandeningos pūslelės. Jos gali susijungti į didesnes, šlapiuoti, o kartais, deja, ir infekuotis. Ši odos būklė gali kamuoti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau ji vargina suaugusiuosius iki 40 metų, ypač moteris. Kartais dishidrozinė egzema gali pasireikšti kartu su kitais egzemos tipais kitose kūno vietose.

Kas yra dishidrozinė egzema ir kaip ją atpažinti?

Pradžioje oda tampa itin jautri – stipriai niežti, gali jaustis deginimo ar dilgčiojimo pojūtis. Po to staiga iškyla mažų pūslelių (vadinamų vezikulėmis) grupės, ypač pirštų šonuose, delnuose ar pėdu paduose. Šios pūslelės gali didėti, šlapiuoti. Jei oda infekuojasi, pastebėsite uždegimą, paraudimą, patinimą, skausmą ar net pūlinukus. Kai ūmi fazė praeina, oda dažnai pradeda luptis, gali tapti sausa, paraudusi ar tamsesnė nei aplinkinė oda, gali atsirasti skausmingų įtrūkimų. Kartais dishidrozinė egzema pažeidžia ir odą aplink nagus, sukeldama patinimą.

Kodėl ji atsiranda: ar kaltas tik stresas?

Tikslios dishidrozinės egzemos priežastys, deja, nėra visiškai aiškios. Vis dėlto, manoma, kad tam tikri veiksniai gali ją išprovokuoti ar pabloginti būklę. Tarp jų:

• Stresas: Taip, mūsų emocinė būsena tikrai gali turėti įtakos odai.
• Jautrumas metalams: Nikelis (dažnai randamas papuošaluose, diržų sagtysėse), kobaltas ar chromas gali būti kaltininkai.
• Karštis ir prakaitavimas: Vasarą ar intensyviai sportuojant problema gali paūmėti.
• Genetika ir kitos egzemos formos: Maždaug pusė žmonių, sergančių dishidrozine egzema, taip pat serga atopine egzema arba turi šeimos narių, sergančių šia liga.
• Grybelinės infekcijos: Kartais ši egzemos forma gali egzistuoti kartu su grybeline rankų ar pėdų infekcija, todėl svarbu tai patikrinti.
• Kontaktinis dermatitas: Mūsų rankos ir pėdos nuolat kontaktuoja su įvairiomis medžiagomis. Tai gali būti dirginančios medžiagos (muilas, plovikliai, tirpikliai, chemikalai) arba alergenai (guma, nikelis, dažai odiniuose batuose). Įdomu tai, kad jautrumas tam tikrai medžiagai gali išsivystyti staiga, net jei daugelį metų ji nesukėlė jokių problemų.

Dishidrozinė egzema gali pasireikšti kaip vienkartinis epizodas, tačiau daugumai žmonių tai lėtinė būklė, linkusi kartotis, o paūmėjimai paprastai trunka 2-3 savaites. Tai ne tik kosmetinė bėda – ji gali gerokai apsunkinti kasdienę veiklą ir net turėti įtakos darbui.

Kaip nuraminti odą: gydymo ABC

Svarbiausia taisyklė – jei įtariate dishidrozinę egzemą, kreipkitės į gydytoją ar dermatologą. Tik specialistas gali tiksliai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamiausią gydymą. Vis dėlto, yra keletas bendrų principų:

1. Venkite dirgiklių: Jei pastebėjote, kas pablogina būklę (pvz., tam tikri metalai, chemikalai), stenkitės jų vengti.
2. Emolientai – jūsų draugai: Tai medicininiai drėkikliai, kurie yra pirmo pasirinkimo priemonė. Juos reikėtų naudoti nuolat – tiek odos drėkinimui, tiek prausimuisi vietoj įprasto muilo. Nešiokitės mažą indelį su savimi!
3. Specialios vonelės: Jei oda šlapiuoja, yra pūslėlių ar šašų, gydytojas gali rekomenduoti kalio permanganato voneles. Tai priemonė tik išoriniam naudojimui, padedanti nuraminti ir nusausinti odą. Jas paprastai rekomenduojama daryti kelias dienas paūmėjimo metu. Visada laikykitės gydytojo ar vaistininko nurodymų.
4. Vietiniai steroidai: Gydytojas gali paskirti receptinius tepalus ar kremus su steroidais. Jie mažina uždegimą ir padeda užgydyti įtrūkimus. Plaštakų oda storesnė, todėl suaugusiems dažnai skiriami stipresni preparatai. Naudojami trumpais kursais (pvz., 2 savaites). Svarbu žinoti, kad steroidai gali sausinti odą, todėl tuo pačiu metu būtina gausiai naudoti emolientus.
5. Antibiotikai: Jei oda tampa skausminga, šlapiuoja, atsiranda geltonų šašų, tai gali būti bakterinės infekcijos požymis. Tokiu atveju gydytojas skirs geriamųjų antibiotikų kursą.

Kada kreiptis į dermatologą: rimtesnė pagalba

Jei dishidrozinė egzema yra sunki, dažnai kartojasi ar įprastas gydymas nepadeda, būtina dermatologo konsultacija. Gali prireikti papildomų tyrimų, pavyzdžiui, lopo testų alergijai nustatyti. Sunkesniais atvejais skiriamas specifinis gydymas:

• Imunosupresantai: Kartais skiriamas trumpas šių vaistų kursas.
• Alitretinoinas (Toctino): Tai geriamasis vaistas, skirtas suaugusiems, sergantiems sunkia lėtine rankų egzema (įskaitant dishidrozinę), kuri nepasiduoda gydymui stipriais vietiniais steroidais. Šis vaistas veikia mažindamas uždegimą ir slopindamas imuninės sistemos atsaką. Gydymas trunka 12-24 savaites. Labai svarbu: šį vaistą gali skirti tik dermatologai, turintys patirties. Jis griežtai draudžiamas nėštumo metu ir mėnesį po gydymo pabaigos dėl didelės apsigimimų rizikos. Būtina patikima kontracepcija ir reguliarūs nėštumo testai. Taip pat negalima žindyti vartojant šį vaistą ir mėnesį po jo.
• Fototerapija (UVB arba PUVA): Tai gydymas ultravioletiniais spinduliais, naudojant specialią rankų ir/ar pėdų šviesos dėžę. Procedūros atliekamos dermatologijos skyriuje.
• Geriamieji steroidai: Labai sunkiems protrūkiams gydytojas gali skirti trumpą geriamųjų steroidų kursą.

Praktiški patarimai kasdienai: kaip sau padėti?

Šalia gydytojo paskirto gydymo, galite sau padėti ir kasdienėje veikloje:

• Prauskitės drungnu vandeniu – karštas ar labai šaltas vanduo gali dirginti odą. Vietoj muilo naudokite emolientą.
• Stenkitės vengti tiesioginio sąlyčio su buitiniais plovikliais ir valikliais. Atliekant namų ruošos darbus, po guminėmis ar plastikinėmis pirštinėmis visada mūvėkite plonas 100% medvilnines pirštines. Jei įmanoma, paūmėjimo metu paprašykite artimųjų pagalbos.
• Jei niežulys trukdo miegoti, gydytojas gali rekomenduoti seduojantį antihistamininį vaistą vakare.
• Dideles, įtemptas pūsles galima labai atsargiai pradurti sterilia adata (tiesiog mažytė skylutė skysčiui ištekėti). Svarbiausia – jokiu būdu nenuplėškite pūslės “stogelio”, nes ši apsauginė odelė saugo nuo infekcijos ir skatina gijimą.
• Rinkitės kojines, pėdkelnes ir pirštines iš natūralių medžiagų – medvilnės, bambuko ar šilko. Sintetinės medžiagos, pavyzdžiui, nailonas, prasčiau sugeria drėgmę ir neleidžia odai kvėpuoti.
• Pažeistą odą galima apsaugoti bintuojant arba dėvint medvilnines, bambukines ar šilko pirštines/kojines. Tai ne tik ramina, bet ir padeda geriau įsigerti kremams. Dėl specialių tvarsčių (pvz., pastos tvarsčių, šlapių įvyniojimų) pasitarkite su gydytoju. Šlapiuojančias pūsles reikėtų dengti nelimpančiu tvarsčiu.
• Jei po pūslių atsiranda skausmingų įtrūkimų, gydytojas gali rekomenduoti specialią steroidais impregnuotą juostelę arba hidrokoloidinį tvarstį (pvz., Extra Thin Duoderm). Prieš naudojant tokius tvarsčius ant odos, kuri gydoma vietiniais steroidais, būtina pasitarti su gydytoju, nes tai gali sustiprinti steroidų poveikį.
• Avalynė turėtų būti sausa ir laidi orui. Venkite plastikinių, guminių ar kitokių batų, kurie skatina prakaitavimą. Geriau rinkitės lengvus batus su medvilniniu pamušalu.

Atminkite, dishidrozinė egzema yra būklė, kurią galima kontroliuoti. Svarbiausia – kantrybė, tinkama priežiūra ir bendradarbiavimas su gydytoju. Būkite sveikos ir gražios!