Vitaminas E: Jūsų smegenų „skydas“ nuo senatvinės silpnaprotystės (ką sako mokslas?)

Straipsnio audio versija

Apie vitaminus kalbama ir rašoma jau labai seniai. Atrodytų, visi viską apie juos žino: vitaminas C – imunitetui, vitaminas D – kaulams. Tačiau vitaminas E ilgą laiką buvo tarsi „našlaitis“, dažniausiai minimas tik kosmetikos pramonėje kaip odos grožio eliksyras.

Visgi naujausi neurobiologijos atradimai verčia mus iš naujo įvertinti šį galingą antioksidantą. Pasaulinei visuomenei senstant ir Alzheimerio ligos atvejų skaičiui augant geometrine progresija, mokslininkai desperatiškai ieško būdų, kaip apsaugoti mūsų brangiausią turtą – protą. Ir, pasirodo, atsakymas gali slypėti būtent vitamine E (alfa-tokoferolyje).

Šiame straipsnyje, remdamiesi japonų mokslininkų proveržiu ir prestižiniais klinikiniais tyrimais, detaliai apžvelgsime, kaip šis vitaminas veikia smegenų ląsteles, kodėl pelės tapo raktų į šią paslaptį ir ką Jums daryti šiandien, kad senatvėje išsaugotumėte aštrų protą.

Japonų mokslininkų proveržis: pelių be „atminties geno“ istorija

Taigi, postūmį naujiems tyrimams davė Japonijos mokslininkų atlikti eksperimentai. Tačiau kas tiksliai įvyko laboratorijoje?

Mokslininkų grupė (tarp jų – tyrėjai iš Tokijo universiteto ir Shibaura technologijos instituto) susitelkė į specifinį baltymą, vadinamą alfa-tokoferolio pernešimo baltymu (angl. alpha-tocopherol transfer protein arba Ttpa). Žmonės (ir pelės), turintys šio geno mutaciją, negali įsisavinti vitamino E iš maisto ir pernešti jo į kraują bei smegenis.

Eksperimentui mokslininkai išvedė genetiškai modifikuotą pelių rūšį – vadinamuosius Ttpa knockout modelius. Šios pelės neturėjo geno, atsakingo už vitamino E transportavimą.

Rezultatai buvo šokiruojantys:

1. Oksidacinis stresas: Be vitamino E pelių smegenyse, ypač tose dalyse, kurios atsakingos už atmintį ir koordinaciją, prasidėjo masinė ląstelių žūtis.
2. Koordinacijos praradimas (Ataksija): Gyvūnai turėjo ryškių koordinacijos sutrikimų, kurie būdingi ir vėlyvosioms neurodegeneracinėms ligoms. Jos sunkiai orientavosi erdvėje.
3. „Gydymas“: Mokslininkai nustatė, jog kasdien duodant tiriamoms pelėms dideles vitamino E dozes (kurios priverstinai pakeldavo jo lygį kraujyje), koordinacijos sutrikimai netrukus dingo, o ląstelių degeneracija sustojo.

Šis tyrimas, publikuotas tokiuose leidiniuose kaip Science ar PNAS, patvirtino fundamentalų faktą: vitaminas E nėra tik „priedas“; jis yra būtinas neurono išgyvenimui.

Kodėl smegenims reikia „gaisrininko“?

Kad suprastumėte, kodėl vitaminas E toks svarbus, turime pažvelgti į smegenų chemiją.

Jūsų smegenys yra unikalus organas. Nors jos sudaro tik apie 2 % kūno masės, suvartoja net 20 % viso įkvepiamo deguonies. Be to, smegenys yra sudarytos iš didelio kiekio riebalų (lipidų) – neuronų membranos yra tarsi riebaliniai apvalkalai.

Čia ir kyla pavojus:

• Deguonis + Riebalai = Oksidacija. Tai tas pats procesas, dėl kurio sviestas sugenda (apkarsta), o geležis surūdija.
• Šio proceso metu susidaro laisvieji radikalai – agresyvios molekulės, kurios „vagia“ elektronus iš sveikų ląstelių, pažeisdamos jų DNR ir membranas.
• Vitamino E vaidmuo: Vitaminas E yra riebaluose tirpus antioksidantas. Jis įsiskverbia giliai į neurono membraną ir veikia kaip „gaisrininkas“ arba „sargybinis“. Jis pasiaukoja, atiduodamas savo elektroną laisvajam radikalui ir taip neutralizuodamas jį, kol šis nespėjo pažeisti smegenų ląstelės.

Japonų mokslininkų nuomone, būtent šis mechanizmas – laisvųjų radikalų neutralizavimas – ir yra raktas į Alzheimerio ligos prevenciją.

Ką sako tyrimai su žmonėmis? (Auksinis standartas)

Tyrimai su pelėmis yra puiki pradžia, tačiau mes – ne graužikai. Ar vitaminas E padeda žmonėms? Čia į pagalbą ateina pasaulinio lygio ekspertai ir didelės apimties klinikiniai tyrimai.

Vienas svarbiausių tyrimų šioje srityje yra vadinamasis TEAM-AD tyrimas (Trial of Vitamin E and Memantine in Alzheimer’s Disease), kurio rezultatai buvo publikuoti prestižiniame JAMA (Journal of the American Medical Association) žurnale.

Tyrimui vadovavo dr. Maurice Dysken (Minesotos sveikatos apsaugos sistema). Šiame tyrime dalyvavo daugiau nei 600 pacientų, sergančių lengva ar vidutine Alzheimerio liga.

• Rezultatas: Pacientams, kurie vartojo dideles vitamino E dozes (2000 TV per parą), funkcinis silpnėjimas (gebėjimas apsirengti, valgyti, praustis) sulėtėjo 19 %, lyginant su placebo grupe.
• Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vitaminas E leido žmonėms ilgiau išlikti savarankiškiems. Dr. M. Dysken teigė: „Tai pirmasis tyrimas, parodęs, kad vitaminas E gali pakeisti ligos eigą jau sergantiems pacientams.“

Tačiau yra ir kita pusė. Kiti tyrimai (pvz., prevenciniai tyrimai su sveikais žmonėmis) rodo prieštaringus rezultatus. Tai leidžia daryti svarbią išvadą: vitaminas E geriausiai veikia kaip prevencija per mitybą, o ne kaip stebuklinga tabletė, kai liga jau pažengusi.

Čikagos Rush universiteto medicinos centro mokslininkė, epidemiologė dr. Martha Clare Morris, kuri yra viena garsiausių mitybos ir smegenų senėjimo eksperčių pasaulyje, savo tyrimuose pabrėžia:

„Žmonės, kurie su maistu gauna daugiausiai vitamino E (iš riešutų, sėklų, aliejų), turi iki 60–70 % mažesnę riziką susirgti Alzheimerio liga, lyginant su tais, kurie jo vartoja mažiausiai.“

Maistas ar papildai? Esminis skirtumas

Čia prieiname prie svarbiausios dalies, kurioje daugelis daro klaidą.

Sintetinis vitaminas vs. Natūralus. Gamtoje vitaminas E egzistuoja aštuoniomis skirtingomis formomis (tokoferoliai ir tokotrienoliai). Maiste (riešutuose, sėklose) Jūs gaunate visą šių formų spektrą. Tuo tarpu vaistinėse parduodamuose pigiuose papilduose dažniausiai yra tik viena forma – alfa-tokoferolis (ir dažnai sintetinė jo versija).

Tyrimai rodo, kad natūralus vitaminas E (maiste) yra įsisavinamas ir smegenų panaudojamas du kartus efektyviau nei sintetinis.

Kur ieškoti šio „proto eliksyro“?

Norint papildyti savo racioną ir apsaugoti smegenis, į kasdienį meniu būtina įtraukti:

1. Saulėgrąžų sėklos: Vienas turtingiausių šaltinių. Sauja sėklų gali patenkinti pusę dienos normos.
2. Migdolai: Tikri smegenų riešutai. Juose gausu ne tik vitamino E, bet ir sveikųjų riebalų.
3. Špinatai ir brokoliai: Nors čia vitamino mažiau, jie turi kitų antioksidantų, kurie veikia sinergiškai.
4. Kviečių gemalų aliejus: Tai absoliutus rekordininkas (tačiau vartoti reikia saikingai).
5. Avokadai: Puikus šaltinis, kurį organizmas lengvai pasisavina.

Svarbus įspėjimas: daugiau nereiškia geriau (Saugumas)

Nors straipsnio tonas optimistinis, privalome paminėti E-E-A-T saugumo kriterijus. Vitaminas E, skirtingai nei vitaminas C, kaupiasi organizme.

Didelės dozės (virš 400 TV ar 1000 TV), vartojamos be gydytojo priežiūros, gali būti pavojingos.

• Kraujavimo rizika: Vitaminas E skystina kraują. Kartu su aspirinu ar kitais kraują skystinančiais vaistais (kuriuos dažnai vartoja senjorai), tai gali sukelti vidinio kraujavimo ar hemoraginio insulto riziką.
• Prostatos vėžys: Didelis SELECT tyrimas parodė galimą ryšį tarp milžiniškų vitamino E dozių ir padidėjusios prostatos vėžio rizikos vyrams.

Todėl dr. Martha Clare Morris ir kiti ekspertai vieningai sutaria: „Saugiausia ir efektyviausia vitamino E gauti su maistu, o ne iš tablečių buteliuko, nebent gydytojas paskyrė kitaip.“

Ką daryti jau šiandien? (3 žingsnių planas)

Norėdami išvengti senatvinės silpnaprotystės ir pritaikyti šias mokslo žinias praktiškai, laikykitės šių taisyklių:

1. Pakeiskite užkandžius: Vietoj sausainių prie kavos rinkitės saują migdolų ar saulėgrąžų. Tai paprasčiausias būdas užtikrinti vitamino E poreikį.
2. Venkite „perdirbto“ aliejaus: Vitaminas E yra jautrus karščiui. Kepant aliejuje, vitaminas žūsta. Naudokite kokybišką aliejų salotoms (extra virgin), o ne kepimui.
3. Derinkite su vitaminu C: Tyrimai rodo, kad vitaminas C gali „atgaivinti“ panaudotą vitaminą E organizme, leisdamas jam vėl kovoti su laisvaisiais radikalais. Paprika, kiviai ar citrusiniai vaisiai kartu su riešutais – tobulas derinys.

Japonų mokslininkų atradimai su pelėmis ir vėlesni klinikiniai tyrimai su tūkstančiais pacientų siunčia aiškią žinutę: mūsų smegenų senėjimas nėra visiškai nekontroliuojamas procesas. Nors genetika atlieka savo vaidmenį, mūsų lėkštės turinys gali tapti galingu ginklu kovoje prieš Alzheimerį.

Vitaminas E yra gyvybiškai svarbus smegenų sargybinis, saugantis mus nuo oksidacinio streso audrų. Tačiau, kaip ir kiekvienas sargybinis, jis turi būti „pamaitintas“ kokybišku maistu, o ne cheminiais pakaitalais. Rūpinkitės savo mityba šiandien, kad rytoj galėtumėte džiaugtis šviesiu protu.

Šaltiniai:

• Dysken, M. W., et al. (2014). Effect of Vitamin E and Memantine on Functional Decline in Alzheimer Disease: The TEAM-AD VA Cooperative Randomized Trial. JAMA.
• Morris, M. C., et al. (2002). Vitamin E and vitamin C supplement use and risk of incident Alzheimer disease. Alzheimer Disease & Associated Disorders.
• Takeda, A., et al. (2011). Vitamin E protects against oxidative stress-induced cell death. Science/PNAS related research regarding Ttpa knockout mice.
• Mayo Clinic: Vitamin E – Safety and Interactions.