„Mums reikia pasikalbėti“: kodėl vyrai bijo šių žodžių?
Tai frazė, kuri moteriai reiškia bandymą spręsti problemas, o vyrui – artėjančią katastrofą. Gvildename, kodėl kyla ši komunikacijos baimė ir kaip ją įveikti.
- Frazė „Mums reikia pasikalbėti“ vyrus dažnai gąsdina, nes ji asocijuojasi su blogomis naujienomis ar kritika.
- Vyrai vengia atvirų pokalbių bijodami, kad jų žodžiai bus panaudoti prieš juos arba kad nesugebės tinkamai išreikšti jausmų.
- Moterims atviras pokalbis yra natūralus būdas spręsti problemas, o vyrams tai gali atrodyti kaip varginantis darbas.
- Norint išvengti partnerio gynybinės reakcijos, svarbu pokalbį pradėti švelniau, be kaltinimų ir tinkamu laiku.
Kodėl vos išgirdęs magišką frazę „Mums reikia pasikalbėti“ net galingiausias vyras sudreba lyg vėjo papūstas epušės lapelis? Moteriai taip pradėti pašnekesį yra įprasta ir natūralu. Tai gali būti noras išsiaiškinti problemas, išsakyti priekaištus ar tiesiog išsipasakoti. Tačiau vyras, vos pajutęs sunkaus pokalbio grėsmę, pasijunta įvarytas į kampą ir padarys viską, kad tik nuo jo išsisuktų.
Nejau moteris pasmerkta visas bėdas narstyti tik su draugėmis? Juk vyrai taip pat sugeba kalbėti, mąstyti ir jausti. Tad kodėl jie taip vengia intymaus dialogo? Kaip bebūtų keista, viena pagrindinių priežasčių – baimė, kylanti iš karčios patirties.
Kodėl vyrai bijo „rimtų“ pokalbių?
Pirma priežastis: baimė išgirsti blogą naujieną
Liūdna vyrų patirtis byloja, kad po frazės „Mums reikia pasikalbėti“ dažniausiai seka blogos naujienos. Tai gali būti pranešimas apie meilę kitam, netikėtą nėštumą ar tai, kad ji sužinojo apie jo meilės nuotykį. Vyrai žino: ką jie bepasakytų šių pokalbių metu, tai gali būti panaudota prieš juos pačius. Kruopščiai rinkti žodžius – varginantis darbas, o pastangos dažnai atrodo beprasmės.
„Prieš kelerius metus susitikinėjau su viena moterimi. Ji buvo vyresnė, turėjo puikų darbą ir buvo pasiruošusi santuokai. Aš buvau bebaigiąs universitetą, ateities planai – migloti. Koks pokalbis apie mūsų ateitį galėtų išspręsti tokius nesklandumus? Vengiau jo kaip ugnies. Ir ką aš galėjau pasakyti – palauk penkerius metus, kol aš užaugsiu? Galiausiai mes vis dėlto pasikalbėjome ir, nepaisant mano maldavimų nesiskirti, ryšys nutrūko, kaip ir tikėjausi. Dabar turiu pačią blogiausią nuomonę apie atvirus pokalbius.“
Antra priežastis: baimė būti apkaltintam ir kritikuojamam
Ne mažesnė trauma vyriškai savigarbai – išgirsti kritišką nuomonę apie save. Net jei moteris turi geriausius ketinimus, vyro akyse pokalbis gali virsti kaltinimų monologu. Ar daug rastumėte vyriškių, kuriems patinka, kai pirštu badoma į jų trūkumus? Jų skausminga patirtis išmokė, kad į klausimus „Kas manyje tau labiausiai nepatinka?“ arba „Su keliomis moterimis tu miegojai?“ negalima atsakyti atvirai.
„Kai mano mergina išgirdusi atsakymą į pastarąjį klausimą, privertė mane pasitikrinti, ar nepasigavau kokios nors ligos. Tikriausiai ji turėjo teisę žinoti, bet manyje iki šiol gyvas jausmas, kad buvau nubaustas už tiesos sakymą. Kitą kartą pabandžius būti nuoširdžiam, ji apkaltino mane palaidūniškumu. Beliko svarstyti, ar ji būtų atlaidesnė, jei nebūčiau toks atlapaširdis.“
Trečia priežastis: baimė pasakyti ne tai (arba nepasakyti nieko)
Kodėl vyras turėtų bijoti pokalbio, jei jis nepadarė nieko blogo? Atsakymas paprastas: jis gali bijoti pasakyti ką nors ne taip arba, dar blogiau, iš viso nežinoti, ką pasakyti.
„Praeitą savaitę mano mergina paklausė, ar esu laimingas. „Taip“, – atsakiau. Aš esu laimingas. Ką dar gali pridurti? Tik kai pajutau jos pyktį, supratau, kad klausimas buvo užuomina pasisakyti, kad ją myliu. Tikra bėda, kad aš niekada nesusikuriu pokalbio scenarijaus.“
Kaip pradėti pokalbį, kad jis neišgąsdintų?
Vis dėlto kaupti savyje abejones ar laikyti, kad jausmai yra savaime suprantami, yra kelias į aklavietę. Norint, kad pokalbis būtų konstruktyvus, o ne virstų gynyba, pamėginkite kelias gudrybes:
- Venkite „tos“ frazės. Užuot pradėjusi nuo gąsdinančio „Mums reikia pasikalbėti“, pabandykite švelnesnį variantą: „Brangusis, norėčiau su tavimi pasitarti dėl vieno dalyko“ arba „Gal galime rasti minutėlę ramiai aptarti mūsų atostogas?“.
- Pasirinkite tinkamą laiką ir vietą. Nepradėkite rimto pokalbio, kai jis ką tik grįžo iš darbo, yra alkanas ar žiūri svarbias rungtynes. Geriausias laikas – kai abu esate atsipalaidavę, pavyzdžiui, savaitgalio ryte ar per pasivaikščiojimą.
- Kalbėkite apie savo jausmus, o ne kaltinimus. Užuot sakiusi „Tu niekada manęs nesiklausai“, sakykite „Aš jaučiuosi neišgirsta, kai kalbu“. Tai skatina empatiją, o ne gynybą.
Pamėginti verta jau vien dėl to, kad sugriautumėte stereotipą, jog moterų tylėjimas yra bejėgiškumo, o vyrų – jėgos ženklas. Atviras ir pagarbus dialogas yra bet kokių sveikų santykių pamatas.
