Motinystė – ne auka: kodėl rūpinimasis savimi yra geriausia dovana vaikui?
Griauname iš kartos į kartą perduodamą mitą, kad gera mama privalo aukotis, ir aiškinamės, kodėl laikas sau yra ne prabanga, o investicija į visos šeimos gerovę.
- Kultūrinis mitas, kad gera mama privalo aukotis, veda į lėtinį nuovargį ir mamos perdegimą.
- Mamos emocinė gerovė yra tiesiogiai susijusi su vaikų saugumo jausmu ir visos šeimos atmosfera.
- Rūpinimasis savimi yra ne egoizmas, o sąmoningas žingsnis, būtinas norint būti kantria ir empatiška mama.
- Išdrįsus prašyti pagalbos ir atsisakius tobulumo siekio, atsiranda erdvė ne tik pareigoms, bet ir asmeniniam džiaugsmui.
„Vaikai – tai kryžius, kurį reikia nešti.“ „Dėl vaikų verta pasiaukoti.“ „Kai tapsi mama, save pamirši.“ Šias ir panašias frazes lyg kokią išmintį iš kartos į kartą perduoda mūsų mamos ir močiutės. Visuomenėje giliai įsišaknijęs įsitikinimas, kad motinystė– tai auka, o pasiaukojimas yra aukščiausia motiniškos meilės išraiška. Mes augame su šiuo mitu, o tapusios mamomis, jaučiame pareigą jį pateisinti.
Tačiau kas nutinka, kai šis mitas tampa mūsų kasdienybe? Kai pamirštame savo poreikius, atsisakome pomėgių ir visą save atiduodame šeimai? Ar tikrai tampame geresnėmis mamomis? O gal, priešingai, pamažu virstame pervargusiomis, irzliomis ir nelaimingomis moterimis, kurios, net ir mylėdamos vaikus, praranda gyvenimo džiaugsmą? Atėjo laikas sugriauti pasenusį aukos mitą ir pagaliau suprasti: laiminga mama – tai ne egoizmo, o didžiausios meilės savo vaikams ženklas.
„Gera mama privalo aukotis“: mitas, kuris mus žlugdo
Aukos kultas yra ypač stiprus mūsų kultūroje. Moteris, kuri skundžiasi nuovargiu, yra greitai nutildoma pasakojimais apie tai, kaip „mūsų laikais“ augino vaikus be sauskelnių ir skalbimo mašinų. Mama, kuri nori laiko sau, yra subtiliai pasmerkiama kaip „egoistė“. Jei tau lengva – vadinasi, kažką darai ne taip, kažko savo vaikui „neduodi“. Jei džiaugiesi gyvenimu – vadinasi, vaikai kenčia.
Šis nuolatinis visuomenės spaudimas ir vidinis įsitikinimas verčia mus jaustis kaltomis dėl pačių natūraliausių norų – pailsėti, pabūti tyloje, susitikti su draugėmis ar tiesiog paskaityti knygą. Mes priimame modernaus pasaulio pagalbą buityje – džiaugiamės indaplovėmis ir greitai paruošiamu maistu, tačiau atsisakome priimti pagalbą, kuri palengvintų mūsų emocinę naštą. Juk prašyti pagalbos – tai lyg pripažinti, kad nesusitvarkai. O „gera mama“ privalo susitvarkyti.
Kiek kainuoja apleistas „aš“: pasekmės mamai, vaikams ir santykiams
Ilgalaikis savo poreikių ignoravimas turi labai aukštą kainą, kurią moka ne tik pati moteris, bet ir visa jos šeima. Tai nėra tik „bloga nuotaika“ – tai kelias į rimtas psichologines ir fizines problemas.
Mamos perdegimas – tyli epidemija
Mamos perdegimas yra reali ir vis dažnesnė būklė, pasireiškianti lėtiniu nuovargiu, emociniu išsekimu, atsiribojimu nuo artimųjų ir jausmu, kad esi bloga mama. Tai ne šiaip nuovargis, o būsena, kai nebeturi jėgų nei fiziškai, nei emociškai. Kai net ir mylimiausių vaikų juokas pradeda erzinti, o kiekviena diena atrodo kaip neįveikiamas iššūkis.
Kaip teigia psichoterapeutai, mamos perdegimas kyla dėl ilgalaikio disbalanso tarp reikalavimų (vaikų poreikiai, buitis, darbas) ir resursų (poilsis, palaikymas, laikas sau). Ignoruodamos savo poreikius, mes eikvojame savo resursus, kol galiausiai liekame visiškai tuščios. Kaip rašoma autoritetingame sveikatos portale Healthline, svarbu atpažinti pirmuosius perdegimo ženklus ir kreiptis pagalbos, nes ši būklė gali peraugti į depresiją ar nerimo sutrikimus. Daugiau apie tai galite paskaityti jų straipsnyje apie mamos perdegimą anglų kalba.
Kaip kenčia vaikai, kai mama yra nelaiminga?
Vaikai yra neįtikėtinai jautrūs tėvų emocinei būsenai. Jie gal ir nesupranta žodžių, bet puikiai jaučia atmosferą namuose. Lėtinį stresą ir nuovargį išgyvenanti mama, net jei labai stengiasi, negali būti iki galo empatiška ir kantri. Ji greičiau supyksta, sunkiau paguodžia, dažniau būna mintimis kažkur kitur. Vaikai, jausdami mamos emocinį atstumą, gali tapti nerimastingi, nesaugūs arba, priešingai, pradėti elgtis provokuojančiai, bandydami bet kokia kaina gauti dėmesio. Jie nesąmoningai jaučia atsakomybę už mamos nuotaiką. Taip, užuot dovanoję vaikams laimingą vaikystę, mes užkrauname jiems naštą gyventi su nelaiminga mama.
Partnerystės krizė
„Aš viską aukoju“ mentalitetas yra tiksinti bomba partnerystės pamatuose. Kai moteris atsisako savo gyvenimo „dėl šeimos“, ji dažnai, sąmoningai ar ne, pradeda jausti apmaudą partneriui, kuris, atrodo, išsaugojo daugiau laisvės – darbą, pomėgius, susitikimus su draugais. Prasideda priekaištai, kaltinimai ir nuolatinis nuovargio sureikšminimas. Santykiai iš partnerystės virsta konkurencija, kurioje laimi tas, kuriam sunkiau.
Rūpinimasis savimi – ne egoizmas, o būtinybė: praktinis gidas
Suprasti, kad motinystė- ne auka, yra pirmas žingsnis. Antrasis – imtis konkrečių veiksmų. Rūpinimasis savimi nėra prabanga, kurią reikia „nusipelnyti“ – tai esminė sveikos tėvystės dalis.
Išdrįskite prašyti (ir priimti) pagalbą
Jūs neprivalote visko daryti viena. Sukurkite savo „pagalbos kaimą“. Tai gali būti vyras, tėvai, draugai, o galbūt ir auklė. Jekaterina Krongauz, susidūrusi su visišku išsekimu, kartu su vyru įkūrė auklių mokyklą, taip išspręsdama ne tik savo, bet ir kitų tėvų problemą. Šis pavyzdys rodo, kad kartais reikia ne laukti pagalbos, o aktyviai ją susikurti. Paprašyti valandai prižiūrėti vaiką nėra silpnumo ženklas – tai stiprybės ir atsakomybės už savo gerovę ženklas.
Mažų ritualų galia: kaip „pavogti“ laiko sau?
Rūpinimasis savimi nebūtinai reiškia savaitgalį SPA centre. Tai kasdieniai, maži ritualai, kurie padeda atgauti jėgas ir ryšį su savimi.
- 15 minučių taisyklė: Kiekvieną dieną raskite bent 15 minučių tik sau. Be vaikų, be telefono, be buities darbų. Tai gali būti arbatos puodelis tyloje, keli mėgstamos knygos puslapiai ar tiesiog galimybė ramiai pažiūrėti pro langą.
- Judėkite: Fizinis aktyvumas yra vienas geriausių vaistų nuo streso. Tai nebūtinai turi būti sporto salė – užtenka greito pasivaikščiojimo vienai, klausantis muzikos ar tinklalaidės.
- Atgaivinkite pomėgius: Prisiminkite, ką mėgote veikti prieš vaikus. Galbūt tai piešimas, mezgimas, o gal užsienio kalbos mokymasis? Skirkite tam bent valandą per savaitę.
Perrašykite savo taisykles
Didelė dalis spaudimo kyla iš mūsų pačių susikurtų „privalau“ taisyklių. „Privalau kasdien gaminti šiltą vakarienę“, „Privalau idealiai sutvarkyti namus“, „Privalau nuolat lavinti vaiką“. Išdrįskite sulaužyti šias taisykles. Užsisakykite picą, palikite netvarką rytojui ir leiskite vaikui tiesiog ramiai pažaisti vienam. Sumažinus lūkesčius sau, stebuklingai atsiranda daugiau laiko ir energijos.
Geriausia, ką galite duoti savo vaikui – tai ne paaukota karjera ar idealiai išlyginti marškinėliai. Geriausia dovana – tai pailsėjusi, savimi patenkinta ir gyvenimu besidžiaugianti mama. Nes vaikai mokosi ne iš mūsų pamokslų, o iš mūsų pavyzdžio. Ir matydami laimingą mamą, jie mokosi svarbiausios pamokos – kaip būti laimingiems.
