Kūno kalbos paslaptys: 5 klaidos, kurios išduoda nepasitikėjimą savimi

Straipsnio audio versija

Ar žinojote, kad žmonės nusprendžia, kas jūs esate, dar prieš jums ištariant pirmąjį žodį? Vos tik įžengiate į kabinetą, jūsų eisena, laikysena, rankų padėtis ir veido išraiška siunčia galingą signalą aplinkiniams. Ir neretai tas signalas sako: „Aš čia nesijaučiu saugiai“ arba „Aš nesu lyderė“.

Dr. Lois P. Frankel savo bestseleryje „Nice Girls Don’t Get the Corner Office“ (liet. „Geros mergaitės netampa vadovėmis“) negailestingai diagnozuoja: moterys dažnai sabotuoja savo karjerą ne dėl kompetencijos stokos, o dėl vaikiškos ar nuolankios kūno kalbos. Mes buvome mokomos užimti mažai vietos, būti švelnios ir nuolat šypsotis. Tačiau verslo pasaulyje šie signalai nuskaitomi kaip kompetencijos trūkumas.

Šiandienos straipsnyje apžvelgsime 5 didžiausias kūno kalbos klaidas, kurias daro net protingiausios specialistės, ir išmoksime, kaip savo kūną paversti sąjungininku siekiant karjeros aukštumų.

1. „Susitraukimo“ menas: kodėl bijote užimti vietą?

Stebėkite kitą didelį susirinkimą savo darbe. Atkreipkite dėmesį, kaip sėdi vyrai ir kaip – moterys. Vyrai dažniausiai išsiplečia: jie pasideda telefoną ant stalo, atsiremia į kėdės atlošą, kojas laiko plačiai, o rankas – toliau nuo kūno. Jie žymi savo teritoriją. Moterys elgiasi priešingai. Jos dažnai sėdi sukryžiavusios kojas (kartais net apsivijusios pėdas aplink kėdės kojas), rankas laiko arti kūno, o visus savo daiktus (užrašinę, telefoną, rašiklį) susideda į mažą, tvarkingą krūvelę tiesiai priešais save.

Dr. Frankel šį reiškinį vadina „susitraukimu“. Tai pasąmoningas noras būti nematomai, neužimti kitų erdvės. Tačiau lyderystės psichologijoje erdvė lygu galiai. Kuo daugiau vietos užimate (fiziškai ir metaforiškai), tuo didesnį autoritetą spinduliuojate.

Harvardo universiteto socialinė psichologė Amy Cuddy savo garsiuosiuose tyrimuose apie „galios pozas“ (angl. Power Posing) įrodė, kad kūno išplėtimas ne tik veikia tai, kaip mus mato kiti, bet ir keičia mūsų pačių chemiją. Užimant atviras, plačias pozas, organizme padaugėja testosterono (dominavimo hormono) ir sumažėja kortizolio (streso hormono). Tad „susitraukdama“ jūs tiesiogine to žodžio prasme didinate savo streso lygį.

Kaip tai pakeisti?

• Paskleiskite daiktus. Kai atsisėdate prie posėdžių stalo, padėkite užrašinę vienoje pusėje, telefoną – kitoje. Užimkite bent 50-60 cm stalo pločio. Tai jūsų erdvė.
• Sureguliuokite kėdę. Daugelis moterų sėdi per žemai. Prieš susirinkimą pakelkite kėdę taip, kad jūsų rankos laisvai ilsėtųsi ant stalo, o jūs jaustumėtės lygiavertė pašnekovams, o ne žiūrėtumėte į juos iš apačios į viršų.

2. Nuolatinė šypsena – ne draugiškumo, o baimės ženklas

Nuo mažens mergaitėms kartojama: „Nusišypsok, ko tokia pikta?“. Mes išmokstame šypsotis, kad sušvelnintumėme situaciją, kad patiktumėme žmonėms, kad paslėptumėme sutrikimą. Tačiau versle nuolatinė, neadekvati šypsena yra vienas didžiausių autoriteto griovėjų.

Įsivaizduokite situaciją: jūs pranešate vadovui apie vėluojantį projektą arba kritikuojate tiekėjo darbą, bet tuo pačiu metu… šypsotės. Ši prieštara tarp žodžių (rimta/neigiama informacija) ir veido išraiškos (džiaugsmas/pritarimas) sukelia kognityvinį disonansą klausytojui. Žmonės nustoja jumis pasitikėti, nes jūsų signalai nesutampa. Dar blogiau – besišypsanti moteris rimtoje situacijoje atrodo ne kaip rami lyderė, o kaip nervinga mokinė, bandanti išvengti bausmės.

Tyrimai rodo, kad moterys šypsosi gerokai dažniau nei vyrai, net kai nėra laimingos. Tai socialinis refleksas, vadinamas „taikinimo elgesiu“.

Ką daryti?

• Treniruokite neutralų veidą. Jums nereikia būti piktoms. Jums reikia būti neutralioms. Kai kalbate apie rimtus dalykus (biudžetą, problemas, strategiją), jūsų veidas turi būti ramus.
• Šypsokitės tikslingai. Šypsena yra galingas įrankis, kai ji naudojama pasisveikinant, užmezgant ryšį ar švenčiant pergalę. Bet nenaudokite jos kaip skydo, kai jaučiatės nesaugiai.

3. Galvos pakreipimas: klausote ar paklūstate?

Tai labai subtilus, bet galingas niuansas. Atkreipkite dėmesį, kaip klausotės pašnekovo. Ar jūsų galva šiek tiek pakreipta į šoną? Dr. Frankel pastebi, kad galvos pakreipimas į šoną yra universalus „klausymosi“ signalas, rodantis empatiją ir susidomėjimą. Tačiau gyvūnų pasaulyje (prisiminkite šunis) kaklo apnuoginimas pakreipiant galvą yra paklusnumo ženklas.

Verslo aplinkoje, ypač bendraujant su dominuojančiais vyrais ar agresyvesniais kolegomis, galvos pakreipimas pasąmoningai signalizuoja: „Aš tau nepavojinga, aš sutinku su tavimi, aš paklūstu“.

Jei norite būti vertinama kaip lygiavertė partnerė, o ne kaip globėjiška „mama“ ar paklusni asistentė, turite išmokti laikyti galvą tiesiai.

Praktinis patarimas

Kai kitą kartą derėsite ar pristatinėsite idėją, sąmoningai laikykite smakrą lygiagrečiai grindims. Tai gali jaustis nenatūraliai „kietai“, tačiau pašnekovui tai siunčia signalą: „Aš esu užtikrinta tuo, ką sakau“. Galvą pakreipti galite neformalių pokalbių metu, kai norite parodyti šilumą, bet ne tada, kai kovojate už savo idėjas.

4. „Grooming“ gestai: palikite plaukus ramybėje

Vienas dažniausių nervingumo išdavikų – rankos prie veido ar plaukų. Susirinkimo metu sukate plaukų sruogą ant piršto? Taisotės auskarą? Braukiate per kaklą? Psichologijoje šie judesiai vadinami „grooming“ (tvarkymosi) gestais. Gamtoje tai yra viliojimo ritualų dalis. Versle tai turi dvi neigiamas reikšmes:

1. Nervingumas. Tai rodo, kad jums reikia nusiraminti (savęs lietimas ramina nervų sistemą).
2. Flirtas. Nors sąmoningai to nesiekiate, nuolatinis plaukų taisymas gali būti interpretuojamas kaip koketavimas, o tai menkina jūsų profesionalumą.

Albert Mehrabian, žymus kūno kalbos tyrėjas, nustatė garsiąją taisyklę: tik 7% informacijos mes perduodame žodžiais, 38% – balso tonu, o net 55% – kūno kalba. Jei jūsų žodžiai sako „Aš pasitikiu šiuo projektu“, o jūsų ranka nervingai suka garbaną, pašnekovas tikės ranka, o ne žodžiais.

Kaip atsikratyti šio įpročio?

Geriausia vieta jūsų rankoms, kai nekalbate ir negestikuliuojate – ramiai padėtos ant stalo arba ant kelių. Jei turite įprotį žaisti su papuošalais ar plaukais, susirinkimų metu sąmoningai venkite segėti ilgus auskarus ar palaidus plaukus, kol išmoksite kontroliuoti rankas.

5. Rankos paspaudimas: negyva žuvis prieš profesionalę

Nors pastaruoju metu rankų paspaudimų mažėja, tai vis dar yra vienas svarbiausių pirmojo kontakto elementų verslo pasaulyje. Blogiausia, ką galite padaryti – tai pateikti „negyvą žuvį“ (glebią, šaltą ranką) arba paduoti tik pirštų galus. Tai tiesioginis signalas: „Aš esu silpna“ arba „Man nemalonu čia būti“.

Dr. Frankel pabrėžia: moterys dažnai bijo paspausti ranką tvirtai, nes nenori pasirodyti vyriškos. Tačiau tvirtas (ne traiškantis, bet užtikrintas) rankos paspaudimas neturi lyties. Tai profesionalumo ženklas.

Tobulo paspaudimo anatomija

• Pilnas kontaktas. Įsitikinkite, kad jūsų nykščio pagrindas (ta vieta tarp nykščio ir smiliaus) susiliečia su pašnekovo nykščio pagrindu.
• Tvirtumas. Spustelkite.
• Akių kontaktas. Spaudžiant ranką būtina žiūrėti į akis ir šypsotis (šiuo atveju šypsena yra tinkama!).
• Du-trys judesiai. Ne daugiau.

Jūsų kūnas – jūsų tvirtovė

Pakeisti kūno kalbą yra sunkiau nei pakeisti aprangą ar išmokti naują frazę, nes judesiai yra giliai įsišakniję mūsų pasąmonėje. Tačiau tai yra įmanoma.

Pradėkite nuo vieno dalyko. Šią savaitę fokusuokitės į sėdėjimą susirinkimuose. Ar užimate pakankamai vietos? Ar sėdite tiesiai? Kai pajusite, kad kūnas nebesitraukia į kamuoliuką, pereikite prie rankų kontrolės.

Atminkite: jūs neturite laukti, kol pasijusite pasitikinti savimi, kad atrodytumėte pasitikinti savimi. Kaip sako Amy Cuddy: „Fake it till you become it“ (apsimesk, kol tuo tapsi). Jūsų kūnas gali įtikinti jūsų protą, kad esate galinga.

Tad ištieskite nugarą, pakelkite smakrą ir eikite pasiimti to, kas jums priklauso.