Kraujo spaudimas po sporto: kada sunerimti?

Reguliarus fizinis aktyvumas – vienas geriausių būdų stiprinti širdį ir gerinti bendrą savijautą. Tačiau ar kada nors susimąstėte, kas vyksta su jūsų kraujo spaudimu treniruotės metu ir iškart po jos? Nors tam tikri pokyčiai yra visiškai normalūs, kai kurie simptomai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Suprasti, kokia organizmo reakcija į krūvį yra normali, o kada vertėtų sunerimti, yra be galo svarbu kiekvienai sportuojančiai moteriai.

Kas yra normalu sporto metu ir po jo?

Kai sportuojame, mūsų raumenims reikia daugiau deguonies, todėl širdis pradeda plakti greičiau ir stipriau, kad aprūpintų juos krauju. Dėl šios priežasties natūraliai pakyla sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas. Pavyzdžiui, jei jūsų įprastas spaudimas yra 120/80 mmHg, sportuojant viršutinis rodiklis gali saugiai pakilti iki 140-160 mmHg ar net daugiau, priklausomai nuo krūvio intensyvumo. Tuo tarpu diastolinis („apatinis“) spaudimas dažniausiai išlieka stabilus arba šiek tiek sumažėja.

Baigus treniruotę, kraujospūdis turėtų palaipsniui grįžti į įprastą lygį. Įdomu tai, kad daugeliui žmonių po fizinio krūvio kraujo spaudimas laikinai nukrenta net žemiau įprastos normos. Šis reiškinys, vadinamas potreniruotine hipotenzija, yra normalus ir netgi naudingas, nes rodo, kad kraujagyslės yra elastingos ir gerai reaguoja į krūvį.

Aukštas kraujo spaudimas po sporto: rizikos ir rekomendacijos

Nors laikinas spaudimo padidėjimas sportuojant yra normalus, pernelyg didelė ar ilgai nekrentanti hipertenzinė reakcija gali būti pavojaus signalas. Jei jūsų kraujospūdis po treniruotės išlieka aukštas ilgiau nei kelias valandas arba jei turite diagnozuotą hipertenziją, labai svarbu tinkamai pasirinkti fizinį krūvį.

Žmonėms su aukštu kraujo spaudimu rekomenduojama vengti didelio intensyvumo pratimų, kurie staigiai ir smarkiai kelia spaudimą. Tai apima sunkumų kilnojimą, sprintą, intensyvias intervalines treniruotes (HIIT). Verčiau rinkitės vidutinio intensyvumo aerobinius pratimus:

• Greitą ėjimą
• Bėgiojimą
• Važiavimą dviračiu
• Plaukimą

Žemas kraujo spaudimas po sporto: ar verta nerimauti?

Kaip minėta, laikinas kraujospūdžio sumažėjimas po sporto yra normalus reiškinys. Taip nutinka todėl, kad nustojus sportuoti kraujagyslės lieka išsiplėtusios, o dalis kraujo susikaupia kojų raumenyse, todėl širdį pasiekia mažesnis jo kiekis. Dėl šios priežasties galite jausti lengvą galvos svaigimą, silpnumą ar matyti „žvaigždutes“ akyse, ypač jei per staigiai sustojate ar atsistojate.

Paprastai šie simptomai yra trumpalaikiai ir nepavojingi. Tačiau jei galvos svaigimas yra stiprus, ilgai nepraeina ar baigiasi apalpimu, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Patarimai, kaip saugiai reguliuoti kraujo spaudimą

Kad treniruotės būtų saugios ir naudingos, laikykitės kelių paprastų taisyklių:

• Apšilimas ir atvėsimas. Visada skirkite 5-10 minučių lengviems apšilimo pratimams prieš treniruotę ir tiek pat laiko tempimo pratimams bei laipsniškam atvėsimui po jos. Staigus treniruotės nutraukimas gali išprovokuoti staigų kraujospūdžio kritimą.
• Gerkite pakankamai skysčių. Dehidratacija gali paveikti kraujospūdį, todėl gerkite vandenį prieš, per ir po treniruotės.
• Kvėpuokite. Atlikdama jėgos pratimus, niekada nesulaikykite kvėpavimo. Taisyklingas kvėpavimas padeda stabilizuoti spaudimą.
• Klausykitės savo kūno. Pajutus skausmą krūtinėje, stiprų galvos skausmą ar regos sutrikimus, nedelsiant nutraukite treniruotę.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma kraujospūdžio pokyčių yra normali kūno reakcija, tam tikri ženklai reikalauja skubios medikų pagalbos. Į gydytoją kreipkitės nedelsiant, jei sporto metu ar po jo jaučiate:

• Skausmą, spaudimą ar diskomfortą krūtinėje;
• Stiprų galvos skausmą;
• Staigius regėjimo pokyčius;
• Didelį dusulį;
• Smarkų galvos svaigimą, kuris nepraeina.