Odė tinginystei: kodėl „nieko neveikimas“ yra gyvybiškai svarbi smegenų funkcija, o ne yda?

Straipsnio audio versija

Prisiminkite paskutinį kartą, kai tiesiog sėdėjote ir žiūrėjote į vieną tašką. Ne į telefono ekraną, ne į televizorių ir ne į knygą. Tiesiog buvote.

Ką jautėte? Ramybę? O gal, praėjus vos kelioms minutėms, krūtinę ėmė spausti nerimas, o galvoje suskambo vidinis kritikas: „Tu švaistai laiką“, „Turi tiek nebaigtų darbų“, „Tinginė“?

Mes esame išmokytos, kad vertė yra matuojama produktyvumu. Nuo pat vaikystės girdėjome: „Netingėk, eik kuo nors užsiimti“. Mes užaugome moterimis, kurios poilsį laiko silpnybe, o perdegimą – garbės medaliu. Tačiau šiame nuolatiniame bėgime mes pametėme esminę tiesą apie žmogaus prigimtį.

Šiame straipsnyje kviečiu jus sustoti ir pažvelgti į tinginystę (arba moksliškai – kognityvinį poilsį) visiškai kitu kampu. Remdamiesi neuromokslo tyrimais ir pasaulinio lygio ekspertų įžvalgomis, pamatysime, kad tai, ką vadinate tingėjimu, iš tiesų yra sudėtingas ir būtinas procesas, be kurio jūsų smegenys tiesiog negali funkcionuoti.

Neuromokslas: kas vyksta, kai „nieko neveikiate“?

Ilgą laiką mokslininkai manė, kad kai mes nustojame spręsti konkrečias užduotis, mūsų smegenys tiesiog „išsijungia“ ir ilsisi. Tai buvo klaida.

Vašingtono universiteto neurologas dr. Marcus Raichle atliko revoliucinį atradimą, kuris pakeitė visą neuromokslą. Jis atrado Numatytąjį režimo tinklą (angl. Default Mode Network – DMN).

Pasirodo, kai jūs „tingite“ – svajojate, žiūrite pro langą ar tiesiog gulite vonioje – jūsų smegenys sunaudoja beveik tiek pat energijos, kiek ir spręsdamos sudėtingas matematines lygtis. Kodėl? Nes tuo metu aktyvuojasi DMN. Tai smegenų tinklas, atsakingas už:

• Informacijos konsolidavimą: Smegenys „suvirškina“ tai, ką patyrėte per dieną.
• Savivoką: DMN padeda mums suvokti, kas mes esame, kurti savo autobiografinį pasakojimą.
• Empatiją: Būtent ramybės būsenoje mes geriausiai gebame analizuoti kitų žmonių emocijas ir ketinimus.

Vadinasi, kai jūs „nieko neveikiate“, jūsų smegenys atlieka patį svarbiausią darbą – jos kuria jūsų asmenybę ir prasmę. Be šio „tingėjimo“ laiko mes tampame tiesiog robotais, vykdančiais komandas, bet nesuvokiančiais konteksto.

„Užimtumo liga“ kaip pabėgimas nuo savęs

Kodėl, žinodamos poilsio naudą, mes vis tiek jaučiame kaltę? Kodėl mums taip baisu sustoti?

Manfredas Kets de Vriesas, vienas žymiausių pasaulio psichoanalitikų ir lyderystės ekspertų iš INSEAD verslo mokyklos, šį fenomeną vadina „maniakiniu užimtumu“. Savo darbuose jis teigia, kad nuolatinis veiksmas dažnai yra gynybos mechanizmas.

Mes bijome tingėti, nes tyloje ir ramybėje iškyla tai, ką bandome nuslopinti: nepatogios emocijos, egzistenciniai klausimai („Ar aš laiminga?“, „Ar tai tas žmogus, su kuriuo noriu senti?“), neišspręsti konfliktai.

Užimtumas veikia kaip anestezija. Kol bėgate, kol jūsų darbų sąrašas (to- do list) pilnas, jums nereikia jausti. Tačiau, pasak M. Kets de Vrieso, tai veda į emocinį atbukimą ir galiausiai – į gilią depresiją. Tingėjimas, šiuo atveju, yra drąsa susitikti su savimi.

Kūrybiškumas gimsta tyloje, ne triukšme

Ar kada pastebėjote, kad geriausios idėjos kyla ne sėdint susirinkime ir desperatiškai bandant kažką sugalvoti, o duše, vedžiojant šunį ar tiesiog plaunant indus?

Dr. Sandi Mann, Centrinio Lankašyro universiteto psichologė ir knygos „The Science of Boredom“ (liet. „Nuobodulio mokslas“) autorė, atliko išsamius tyrimus apie nuobodulį. Jos eksperimentai parodė, kad žmonės, kuriems buvo leista atlikti nuobodžią, monotonišką veiklą (kuri prilygsta „smegenų tingėjimui“), vėliau kūrybinėse užduotyse pasirodė žymiai geriau nei tie, kurie buvo nuolat stimuliuojami.

Kai leidžiame sau „tingėti“, mūsų protas nustoja fokusuotis į išorinį triukšmą ir pradeda ieškoti naujų jungčių tarp jau turimos informacijos. Tai vadinama inkubaciniu periodu. Be šio periodo jokia inovacija, joks meno kūrinys ir joks gilus sprendimas negali gimti.

Kaip teigia Andrew Smartas, knygos „Autopilot: The Art and Science of Doing Nothing“ autorius: „Norint būti iš tiesų produktyviam, reikia išdrįsti būti neproduktyviam“.

„Niksen“: olandiškas menas nieko neveikti

Pasaulis jau pradeda suprasti, kad perdegimo kultūra pasiekė aklavietę. Danai turi Hygge, o olandai turi Niksen.

Niksen – tai sąvoka, reiškianti „nieko neveikimą“ be jokio tikslo. Tai nėra meditacija (kurioje fokusuojatės į kvėpavimą). Tai nėra sąmoningumas (mindfulness). Tai tiesiog… buvimas.

Tai gali būti:

• Žiūrėjimas pro langą į debesis.
• Sėdėjimas ant sofos klausantis lietaus.
• Buvimas be telefono, be knygos, be pokalbio.

Tyrimai rodo, kad praktikuojant Niksen, mažėja streso hormono kortizolio lygis, stiprėja imuninė sistema ir, paradoksaliai, didėja gebėjimas vėliau susikaupti. Tai nėra laiko švaistymas – tai yra jūsų biologinių baterijų įkrovimas.

Kaip atskirti „sveiką tingėjimą“ nuo prokrastinacijos?

Svarbu nubrėžti aiškią ribą. Ne visas „nieko neveikimas“ yra gydantis.

1. Prokrastinacija (atidėliojimas): Tai aktyvi, stresą kelianti būsena. Jūs gulite ant sofos, bet jūsų mintys sukasi apie nepadarytą darbą. Jūs jaučiate kaltę, nerimą ir gėdą. Jūs naršote socialiniuose tinkluose, ieškodama dopamino, kad nuslopintumėte tą nerimą. Tai nėra poilsis – tai savęs alinimas.
2. Sveikas tingėjimas (poilsis): Tai sąmoningas sprendimas atsitraukti. Jūs pasakote sau: „Dabar aš ilsiuosi“. Jūs nejaučiate kaltės (arba mokotės jos nejausti). Jūsų protas nurimsta. Po tokio tingėjimo jaučiatės atsigavusi, o ne dar labiau pavargusi.

Svarbi taisyklė: Socialinių tinklų naršymas (scrollinimas) NĖRA tingėjimas. Tai yra milžiniška informacinė apkrova smegenims. Tikrasis tingėjimas reikalauja išjungti ekranus.

Praktinis gidas: kaip išmokti tingėti be sąžinės graužaties?

Jei esate pratusi nuolat bėgti, staiga sustoti gali būti sunku. Štai keli žingsniai, kaip integruoti sveiką tinginystę į savo gyvenimą:

• Legitimizuokite „nieko neveikimą“ savo kalendoriuje. Įrašykite tai kaip susitikimą: „15:00 – 15:20 Nieko“. Ir žiūrėkite į šį laiką taip pat rimtai, kaip į susitikimą su vadovu.
• Praktikuokite „baltąsias erdves“. Tai trumpos pauzės tarp veiklų. Baigėte rašyti ataskaitą? Neužpulkite iškart kito darbo. Skirkite 5 minutes tiesiog pasėdėti užsimerkus. Leiskite smegenims persijungti.
• Pakeiskite vidinį dialogą. Kai vidinis kritikas sako „Tu tinginė“, atsakykite jam faktais: „Aš ne tinginė, aš aktyvuoju savo Numatytąjį režimo tinklą, kad būčiau kūrybiškesnė ir sveikesnė“.
• Stebėkite gamtą. Gamta niekada neskuba, bet viską spėja. Žiemą gamta „tingi“ – ji miega, kaupia jėgas. Mes esame gamtos dalis. Kodėl manome, kad turime žydėti 365 dienas per metus?

Pabaigai: Tingėjimas kaip meilės sau forma

Mielosios, jūsų vertė nėra lygi jūsų nuveiktų darbų sąrašui. Jūs nesate „darytoja“ (human doing), jūs esate „būtybė“ (human being).

Leisti sau patingėti – tai parodyti gilią pagarbą savo kūnui ir psichikai. Tai pripažinti, kad nesate mašina, kuriai reikia tik kuro ir tepalų. Jums reikia prasmės, ramybės ir erdvės.

Tad šiandien aš turiu jums namų darbų (ironiška, tiesa?). Raskite 20 minučių, kad nedarytumėte nieko. Visiškai nieko. Ir stebėkite, kas nutiks. Galbūt iš pradžių bus nejauku. Bet vėliau ateis tyla. Ir toje tyloje jūs pagaliau vėl išgirsite save.