Kodėl šiuolaikiniai pasimatymai tapo tokiu sudėtingu labirintu? 7 iššūkiai ir kaip juos įveikti

Ar kartais pagaunate save galvojant: „Kodėl rasti partnerį atrodo sunkiau nei bet kada anksčiau?“ Jūs tikrai ne viena. Atrodo, kad kuo daugiau galimybių turime susipažinti, tuo sudėtingesnis tampa pats procesas. Jūsų tėvai ar seneliai galbūt pasakoja romantiškas istorijas apie susitikimus šokiuose ar per draugus, o jums tenka brautis per nesibaigiančius profilius programėlėse, jausti spaudimą ir abejoti kiekvienu žingsniu.

Gera žinia ta, kad šis jausmas pagrįstas. Pasimatymų pasaulis išties pasikeitė, ir tai pripažįsta net santykių ekspertai. Bihevioristinės psichologijos specialistė ir pasimatymų trenerė Logan Ury savo knygoje „How to Not Die Alone“ išskiria kelis esminius veiksnius, kodėl šiandien ieškoti meilės yra tikras iššūkis. Supratimas, kas vyksta, yra pirmas žingsnis link ramesnės ir sėkmingesnės meilės paieškos. Taigi, panagrinėkime tuos iššūkius atidžiau.

Laisvė kurti save – ir spaudimas nesuklysti

Ankstesnėms kartoms gyvenimo kelias dažnai buvo aiškesnis – religija, bendruomenė, socialinė padėtis ar šeimos tradicijos nulemdavo daugelį pasirinkimų, įskaitant ir partnerio paieškas. Lūkesčiai buvo aiškūs, o asmeninių sprendimų – mažiau. Šiandien mes turime neįtikėtiną laisvę formuoti savo tapatybę: kur gyventi, ką dirbti, kuo tikėti. Galime rinktis tarp tūkstančių karjeros kelių, gyvenimo būdų ir miestų.

Tačiau ši laisvė turi ir kitą pusę – nuolatinį neapibrėžtumą ir spaudimą. Kai viskas priklauso nuo mūsų pačių pasirinkimų, atsakomybė už laimę gula ant mūsų pečių. Naktimis, naršydami telefone, klausiame savęs: „Kas aš esu? Ką darau su savo gyvenimu? Ar teisingai renkuosi?“. Baimė suklysti, ypač renkantis gyvenimo partnerį – sprendimą, kuris anksčiau dažnai buvo tėvų ar bendruomenės rankose – gali būti paralyžiuojanti. Juk jei pasirinksime „neteisingai“, kaltinti galėsime tik save .

Pasirinkimų paradoksas: kai daugiau yra mažiau

Prisimenate laikus, kai potencialių partnerių ratas apsiribojo kaimynais, bendradarbiais ar draugų draugais? Šiandien, ypač su pasimatymų programėlių atėjimu, atrodo, kad galime rinktis iš tūkstančių kandidatų, vos perbraukę pirštu per ekraną. Tai atrodo kaip didžiulis privalumas, tiesa?

Tačiau psichologai, tarp jų ir Barry Schwartzas, garsus „Pasirinkimų paradokso“ (The Paradox of Choice) teorijos autorius, įspėja – per didelis pasirinkimas gali mus padaryti ne laimingesnius, o kaip tik labiau abejojančius ir mažiau patenkintus savo sprendimais. Kai galimybių tiek daug, pradedame jausti analizės paralyžių – baimę pasirinkti ne patį geriausią variantą, nuolatinį klausimą „o gal už kito kampo laukia kažkas geresnio?“. Tai ypač stipriai veikia renkantis gyvenimo partnerį, nes norisi būti 100% tikriems, o tai, esant begalei galimybių, tampa praktiškai neįmanoma.

Neapibrėžtumo baimė: norime garantijų ten, kur jų nėra

Gyvename informacijos amžiuje, kur prieš pirkdami bet ką – nuo elektrinio dantų šepetėlio iki atostogų kelionės – galime valandų valandas skaityti apžvalgas, lyginti kainas ir ieškoti „tobulo“ sprendimo. Susidaro iliuzija, kad jei tik pakankamai gerai „pagooglinsime“, rasime teisingą atsakymą.

Šis įprotis ieškoti garantijų persikelia ir į santykių sritį. Norime būti tikri, kad pasirinktas žmogus yra „tas vienintelis“, kad santykiai bus sėkmingi, kad jis niekada nepasikeis. Tačiau santykiuose nėra jokių „teisingų“ atsakymų į klausimus „Ar jis/ji man tinka?“, „Kiek turėčiau nusileisti?“, „Ar jis/ji kada nors pasikeis?“ . Jokia „Google“ paieška neatskleis, ar Jonas ar Jūratė bus geras sutuoktinis.

Didieji santykiai yra ne atrasti, o pastatyti. Tačiau mūsų protai dažnai įstringa spąstuose, manydami, kad peržiūrėję šimtus profilių ar nuėję į dešimtis pasimatymų, priartėsime prie to „teisingo“ pasirinkimo garantijos. Deja, taip nėra.

Socialinių tinklų spąstai: lyginimasis ir nusivylimas

Anksčiau žmonės gyveno bendruomenėse ir matė tikrą kitų porų gyvenimą – su meile, pykčiais ir susitaikymais. Problemų slėpti nebuvo įmanoma. Šiandien pagrindinis langas į kitų santykius yra socialiniai tinklai – kruopščiai atrinkti, nufiltruoti ir surežisuoti kadrai: sužadėtuvių nuotraukos kalnų viršūnėse, idiliškos atostogų akimirkos su kūdikiais ant rankų, romantiškos vakarienės.

Žiūrėdami į šiuos „tobulus“ paveikslėlius, pradedame jausti, kad tik mūsų meilės gyvenimas yra kupinas sunkumų, nesusipratimų ir vyksta kur kas prastesniame apšvietime. Jausti, kad visi kiti gyvena pasakoje, kai patys jaučiamės įstrigę ar vieniši, tik sustiprina skausmą ir nepasitenkinimą. Tai ypač veikia vyrus, kurie dažnai turi mažesnius socialinius ratus ir mažiau žmonių, su kuriais galėtų atvirai pasidalinti savo baimėmis ir sunkumais .

Santykių pavyzdžių stygius: iš ko mokytis?

Visi norime sukurti tvirtus ir laimingus santykius , tačiau daugeliui iš mūsų trūksta realių pavyzdžių, ypač iš vaikystės. Skyrybų lygis, nors ir šiek tiek sumažėjęs nuo piko XX a. pabaigoje, vis dar aukštas. Daugelis esame, kaip sako garsi porų terapeutė Esther Perel, „išsiskyrusių ir nusivylusių tėvų vaikai“. Apie pusė santuokų JAV baigiasi skyrybomis ar išsiskyrimu , o nemaža dalis likusių porų gyvena kartu nelaimingai .

Tai didelė problema, nes sektinų pavyzdžių galia yra milžiniška. Kur kas lengviau patikėti, kad kažkas įmanoma, kai matėme tai savo akimis – ar tai būtų maratono nubėgimas, ar laiminga 50 metų trunkanti santuoka. Moksliniai tyrimai rodo, kad augdami aplinkoje, kurioje matome sėkmingus pavyzdžius (pvz., moteris išradėjas), esame labiau linkę sekti jų pėdomis .

Tas pats galioja ir santykiams. Sunku statyti tvirtą namą, jei niekada nematėte, kaip jis atrodo iš vidaus ar kaip jis statomas. Daugelis žmonių, net turėdami geriausių ketinimų, nežino, kaip atrodo sveiki santykiai kasdienybėje: Kaip poros sprendžia konfliktus?. Kaip priima bendrus sprendimus?. Kaip išlaiko artumą bėgant metams? .

Daugiau santykių modelių – daugiau klaustukų

Mūsų protėviams tikrai nekildavo klausimų, tokių kaip: „Ar mes susitikinėjame, ar tiesiog „hookinamės“?“, „Ar skirtis dabar, ar palaukti po vestuvių sezono?“, „Ar mes monogamiški? Ką mums reiškia monogamija?“. Šiuolaikinis pasaulis, su patikima kontracepcija, reprodukcinės medicinos pažanga ir kintančiomis socialinėmis normomis, kelia kur kas daugiau klausimų ir pasirinkimų.

Galime laisviau rinktis, ar norime vaikų, kada jų norime , kokios formos santykių ieškome. Viena vertus, tai įdomu ir suteikia laisvės. Kita vertus, visi šie pasirinkimai ir galimybės tam tikru momentu gali pradėti nebe išlaisvinti, o slėgti ir kelti sumaištį. Kiekvienas pasirinkimas reikalauja apsisprendimo, o tai vargina.

Spaudimas „pasirinkti teisingai“: ar toks egzistuoja?

Galiausiai, mus nuolat bombarduoja žinutės, pabrėžiančios, kaip svarbu pasirinkti „teisingą“ partnerį. Nuo garsių žmonių, tokių kaip Sheryl Sandberg (kuri teigė, kad svarbiausias moters karjeros sprendimas yra tai, ar ji turės gyvenimo partnerį ir kas jis bus) , iki mūsų pačių tėvų („Nedaryk mano klaidų!“). Susidaro įspūdis, kad visas mūsų gyvenimas priklauso nuo šio vieno, lemtingo sprendimo.

Šis spaudimas ypač stiprus moterims, kurios, jei nori susilaukti vaikų, jaučia papildomą laiko spaudimą „nesuklysti“. Atrodo, kad egzistuoja vienas „teisingas“ atsakymas, kurį privalome rasti.

Kaip nepasiklysti šiuolaikinių pasimatymų labirinte?

Taigi, vaizdas neatrodo labai optimistiškai. Bet supratimas yra galia. Kai žinome, su kokiais iššūkiais susiduriame, galime sąmoningiau į juos reaguoti ir nepasiduoti spaudimui ar nusivylimui. Ką galite padaryti?

Priimkite neapibrėžtumą

Supraskite, kad 100% garantijų santykiuose nėra ir negali būti. Vietoj to, kad ieškotumėte „tobulo“ partnerio ar „ženklų“, kad tai „tas vienintelis“, susitelkite į ryšio kūrimą su realiu žmogumi. Santykiai yra procesas, o ne galutinis produktas.

Mažiau lyginimosi, daugiau savęs pažinimo

Prisiminkite, kad socialiniai tinklai rodo tik kruopščiai nupoliruotą realybės versiją. Verčiau investuokite laiką ne į kitų gyvenimų stebėjimą, o į savęs pažinimą: Kokių santykių iš tiesų norite? Kokios jūsų vertybės? Kas jums svarbu partneryje ne paviršutiniškai, o giliau?

Būkite sąmoningos savo elgesyje

Atkreipkite dėmesį į savo pasimatymų įpročius. Galbūt pernelyg greitai „nurašote“ žmones? O gal kaip tik per ilgai užsibūnate netinkamuose santykiuose? Gal keliate nerealistiškus lūkesčius? Sąmoningumas padės atpažinti pasikartojančius modelius ir juos keisti (apie tai – kituose straipsniuose!).

Ieškokite augimo, ne tobulybės

Vietoj to, kad ieškotumėte partnerio, kuris atitiktų ilgą reikalavimų sąrašą, ieškokite žmogaus, su kuriuo galėtumėte augti kartu. Klauskite savęs: „Ar šis žmogus skatina mane būti geresne versija savęs? Ar jaučiuosi šalia jo saugi(-us) ir palaikoma(-as)? Ar galime kartu mokytis ir įveikti sunkumus?“

Pasitikėkite procesu ir mokykitės

Pasimatymai, kaip ir bet kuris kitas įgūdis, reikalauja praktikos. Ne kiekvienas susitikimas bus nuostabus, ir tai normalu. Žiūrėkite į pasimatymus kaip į galimybę mokytis – apie save, apie kitus žmones, apie tai, ko ieškote . Bihevioristinės psichologijos įžvalgos gali padėti suprasti savo ir kitų elgesį bei priimti sąmoningesnius sprendimus.

Pabaigai

Taip, šiuolaikiniai pasimatymai gali būti sudėtingi ir kartais net varginantys. Tačiau suprasdami šiuos iššūkius, galime į juos pažvelgti su didesne atjauta sau ir kitiems. Užuot pasidavę nevilčiai, galime pasirinkti sąmoningumą, kantrybę ir tikėjimą, kad prasmingi ryšiai yra įmanomi net ir šiame chaotiškame pasaulyje. Svarbiausia – neprarasti vilties ir kurti savo meilės istoriją sąmoningai.