Kodėl moterys išeina? Apie skyrybų statistiką
Aiškinamės, kodėl būtent moterys dažniausiai nusprendžia nutraukti santuoką ir ką tai sako apie šiuolaikinę partnerystę.
- Beveik 70% skyrybų inicijuoja moterys, nes jų lūkesčiai santuokai yra aukštesni.
- Moterys dažnai jaučiasi pervargusios nuo „antrojo etato“ – namų ruošos ir emocinio darbo.
- Emocinio artumo ir partnerystės trūkumas yra viena pagrindinių priežasčių išeiti.
- Sprendimas skirtis dažnai yra ne silpnumo, o drąsos ir savigarbos ženklas.
Visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad būtent vyrai yra linkę palikti šeimą ir ieškoti nuotykių. Tačiau statistika rodo visiškai priešingą vaizdą. Tyrimai atskleidžia, kad beveik 70 % visų skyrybų inicijuoja moterys. O tarp moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, šis skaičius šokteli net iki 90 %.
Šie skaičiai verčia susimąstyti. Tai nėra istorija apie „blogus vyrus“ ar „nepastovias moteris“. Tai istorija apie pasikeitusius lūkesčius, nematomą darbą ir drąsą rinktis save. Tad kodėl būtent moterys dažniausiai nusprendžia, kad santuokai atėjo galas?
Priežastis Nr. 1: Emocinis darbas ir „antroji pamaina“
Net ir šiuolaikinėse šeimose, kuriose abu partneriai dirba visą darbo dieną, didžioji dalis namų ruošos ir vaikų priežiūros naštos vis dar gula ant moters pečių. Tai vadinama „antrąja pamaina“, kurią moteris dirba grįžusi iš savo pagrindinio darbo. Tačiau egzistuoja ir dar viena, nematoma našta – emocinis darbas.
Tai nuolatinis šeimos gyvenimo planavimas, organizavimas ir valdymas: gydytojų vizitų registravimas, vaikų būrelių derinimas, gimtadienių dovanų pirkimas, giminės švenčių planavimas, rūpinimasis, kad visi būtų laiku ir ten, kur reikia. Tai taip pat ir šeimos emocinio klimato palaikymas – vaikų nuraminimas, vyro išklausymas po sunkios dienos. Šis darbas yra nematomas, neapmokamas ir dažnai laikomas savaime suprantamu. Ilgainiui jis sukelia visišką perdegimą ir didžiulį apmaudą.
Priežastis Nr. 2: Emocinio ryšio trūkumas
Tyrimai rodo, kad vyrai ir moterys dažnai turi skirtingus lūkesčius santuokai. Vyrai linkę jaustis patenkinti santuoka, jei joje nėra atvirų konfliktų. Tuo tarpu moterys ieško gilesnio emocinio ryšio, partnerystės, atvirumo ir intymumo.
Daugelis moterų, nusprendusių skirtis, teigia, kad santuokoje jautėsi vienišos. Jos ilgisi pokalbių ne tik apie buitį, bet ir apie jausmus, svajones, baimes. Kai vyras emociškai atsiriboja, moteris lieka viena su savo mintimis ir jausmais, o santuoka tampa labiau kaimynystės, o ne partnerystės ryšiu.
Priežastis Nr. 3: Pasikeitę lūkesčiai santuokai
Mūsų močiučių kartai santuoka dažnai buvo ekonominio saugumo ir socialinio statuso garantas. Iš moters buvo tikimasi, kad ji bus gera namų šeimininkė ir motina, o jos asmeninė laimė ir savirealizacija nebuvo prioritetas.
Šiuolaikinės moterys į santuoką žiūri kitaip. Jos yra finansiškai nepriklausomos ir iš partnerystės tikisi lygybės, pagarbos, palaikymo siekiant asmeninių ir profesinių tikslų. Santuoka joms – tai komanda, kurioje abu nariai auga ir tobulėja. Jei santuoka tampa kliūtimi asmeniniam augimui ir neteikia emocinio pasitenkinimo, moterys yra kur kas labiau linkusios ją nutraukti, o ne tyliai kentėti vardan „šeimos išsaugojimo“.
Priežastis Nr. 4: Stipresnis palaikymo tinklas
Dar vienas svarbus aspektas – moterys dažniausiai turi platesnį ir stipresnį socialinio palaikymo tinklą. Jos yra linkusios atviriau kalbėtis su draugėmis, seserimis ar mama apie savo santykių problemas ir jausmus. Šis palaikymas suteikia joms emocinių jėgų priimti sunkų sprendimą skirtis, nes jos žino, kad neliks visiškai vienos.
Taigi, didėjantis skyrybų skaičius, inicijuotas moterų, yra ne santuokos instituto krizės, o moterų savivertės ir drąsos ženklas. Tai signalas, kad moterys nebenori taikstytis su santuoka, kuri neteikia joms laimės, ir yra pasirengusios ieškoti partnerystės, grįstos lygybe, pagarba ir tikru emociniu artumu.
