Kodėl galvojate apie buvusįjį: 7 paslėptos psichologinės priežastys ir kaip išsilaisvinti
Net jei esate sukūrusi naują gyvenimą, mintys apie buvusįjį gali užklupti netikėtai. Tai nereiškia, kad išsikraustėte iš proto – psichologai aiškina, kodėl smegenys nepaleidžia praeities, ir dalijasi būdais, kaip pagaliau nutraukti šį ciklą.
- Galvojimas apie buvusį partnerį dažnai yra susijęs su smegenų chemine reakcija, o ne tikra meile.
- Neurolingvistiniai procesai, tokie kaip Zeigarnik efektas, verčia mus prisiminti neužbaigtas emocines situacijas.
- Dažnai ilgimės ne paties žmogaus, o prarastos savo tapatybės dalies ar buvusio saugumo jausmo.
- Praktiniai metodai, įskaitant visišką kontaktų nutraukimą ir naujų veiklų paiešką, padeda suformuoti naujus neuronų takus.
Straipsnio audio versija
Atrodo, kad praėjo jau pakankamai laiko. Jūs pakeitėte šukuoseną, galbūt net gyvenamąją vietą, užsiėmėte naujais hobiais ir nuoširdžiai tikėjote, kad tas gyvenimo etapas jau uždarytas. Tačiau vieną lietingą antradienio vakarą arba visiškai netikėtai stovint eilėje prie kasos, mintys ir vėl nukrypsta į jį. Kodėl galvojate apie buvusįjį, kai protas sako, kad santykiai baigėsi ne be priežasties?
Pirmiausia, noriu jus nuraminti: tai, ką jaučiate, yra visiškai normalu. Jūs neišsikraustėte iš proto ir tai nebūtinai reiškia, kad vis dar jį mylite. Žmogaus smegenys yra sudėtingas mechanizmas, kuris nemėgsta staigių pokyčių ir prisirišimų nutraukimo. Dažnai mintys apie praeities santykius kyla ne iš širdies ilgesio, o iš sudėtingų neurobiologinių ir psichologinių procesų, kurie vyksta jūsų pasąmonėje.
Šiame straipsnyje, remdamiesi psichologijos mokslo įžvalgomis ir santykių ekspertų tyrimais, panagrinėsime gilesnes priežastis, kodėl praeitis nepaleidžia, ir ką realiai galite padaryti, kad susigrąžintumėte ramybę.
Jūsų smegenys išgyvena cheminę abstinenciją
Meilė ir prisirišimas smegenyse sukelia galingas chemines reakcijas. Kai esame įsimylėjusios ar tiesiog pripratusios prie partnerio, mūsų smegenys yra nuolat „maitinamos“ dopaminu (malonumo hormonu) ir oksitocinu (prisirišimo hormonu). Santykių ekspertė ir antropologė dr. Helen Fisher savo tyrimuose, kuriuose buvo atliekamas smegenų skenavimas fMRI metodu, atskleidė stulbinantį faktą: įsimylėjusių žmonių smegenys atrodo labai panašiai kaip žmonių, priklausomų nuo stiprių stimuliantų.
Kai santykiai nutrūksta, šių hormonų srautas staiga nutrūksta. Jūsų smegenys tiesiogine to žodžio prasme patiria abstinenciją. Todėl, kai pagaunate save galvojant apie buvusįjį, tai dažnai yra jūsų smegenų bandymas gauti tą „dopamino dozę“, kurią jos gaudavo bendraujant su tuo žmogumi. Net skausmingi prisiminimai gali aktyvuoti tuos pačius nervinius takus. Tai biologinis procesas, kurį tiesiog reikia išlaukti ir pakeisti kitais malonumo šaltiniais – sportu, kūryba ar bendravimu su draugais.
Zeigarnik efektas arba neužbaigti reikalai
Ar kada nors pastebėjote, kad daug geriau prisimenate darbus, kurių nespėjote pabaigti, nei tuos, kuriuos sėkmingai atlikote? Psichologijoje tai vadinama Zeigarnik efektu. Šį reiškinį dar 1927 metais aprašė psichologė Bluma Zeigarnik, pastebėjusi, kad padavėjai puikiai atsimena neapmokėtus užsakymus, bet akimirksniu pamiršta tuos, už kuriuos jau atsiskaityta.
Santykiuose šis efektas veikia itin stipriai. Jei skyrybos įvyko staiga, be aiškaus paaiškinimo, arba jei jaučiate, kad liko daug neišsakytų žodžių, jūsų smegenys traktuoja šiuos santykius kaip „neužbaigtą užduotį“. Pasąmonė nuolat suka tuos pačius scenarijus, bandydama rasti logišką pabaigą, kurios realybėje nebuvo. Būtent todėl jūs kuriate menamus dialogus ir galvojate, „ką būčiau pasakiusi kitaip“. Suvokimas, kad tai tėra smegenų bandymas uždaryti „bylą“, gali padėti lengviau paleisti šias mintis.
Jūs ilgitės ne jo, o tos versijos, kuria buvote su juo
Tai viena subtiliausių ir dažniausiai neįsisąmonintų priežasčių. Dažnai mes gedime ne konkretaus vyro (su visais jo trūkumais, erzinančiais įpročiais ar emociniu neprieinamumu), o to, kaip mes jautėmės būdamos su juo. Galbūt tuose santykiuose jautėtės labiau moteriška, saugesnė, linksmesnė ar labiau nuotykių ieškotoja.
Kai galvojate apie buvusįjį, paklauskite savęs: „Ar aš ilgiuosi jo asmenybės, ar tos savo dalies, kuri atsiskleidė tuose santykiuose?“. Jei atsakymas yra antrasis variantas, turiu jums gerą žinią: ta jūsų asmenybės dalis niekur nedingo. Ji yra jumyse, ir jūs galite ją pažadinti be kito žmogaus pagalbos. Moksliniai šaltiniai, tokie kaip Psychology Today publikacijos apie tapatybės susigrąžinimą, pabrėžia, kad savęs atradimas po netekties yra kritinis gijimo etapas. Tai procesas, padedantis ne tik pamiršti praeitį, bet ir sukurti tvirtesnį, autentišką pagrindą ateičiai. Tai puikus laikas saviugdai – investicija į save visada atsiperka su kaupu.
Jūsų atmintis žaidžia su jumis: išblėstančio afekto šališkumas
Mūsų atmintis nėra tobula vaizdajuostė; ji labiau primena kūrybišką montažo režisierių. Egzistuoja psichologinis fenomenas, vadinamas „išblėstančio afekto šališkumu“ (angl. Fading Affect Bias). Tyrimai, įskaitant W. R. Walkerio ir J. J. Skowronskio studijas, rodo, kad laikui bėgant neigiamos emocijos, susijusios su prisiminimais, blėsta greičiau nei teigiamos.
Tai evoliucinis mechanizmas, padedantis mums išgyventi ir judėti pirmyn, tačiau po skyrybų jis gali tapti spąstais. Jūs pradedate idealizuoti praeitį: prisimenate romantiškas vakarienes, juoką ir keliones, tačiau pamirštate barnius, ašaras, vienatvės jausmą būnant dviese ar nepagarbą. Kai kyla nostalgija, sąmoningai priminkite sau realybę. Užsirašykite priežastis, kodėl išsiskyrėte. Tai nėra negatyvo skatinimas, tai – realybės patikrinimas, būtinas jūsų emociniam balansui.
Vienatvė ir emocinis vakuumas
Kartais atsakymas į klausimą, kodėl galvojate apie buvusįjį, yra banalus, bet skaudus: jūs tiesiog jaučiatės vieniša. Jei dabartinis jūsų gyvenimo etapas yra ramesnis, galbūt šiek tiek nuobodus ar stokojantis artumo, smegenys automatiškai ieško „failų“, kuriuose užfiksuotas artumas. Buvęs partneris tampa simboliu to, ko jums trūksta dabar – ne konkrečiai jo, o ryšio, apkabinimo, buvimo kam nors svarbia.
Svarbu atskirti ilgesį žmogui nuo ilgesio būsenai. Jei jaučiate tuštumą, bandymas ją užpildyti mintimis apie praeitį yra tas pats, kas bandyti numalšinti troškulį sūriu vandeniu. Vietoj to, fokusuokitės į ryšio kūrimą kitur – stiprinkite draugystes, bendraukite su šeima ar prisijunkite prie bendruomenių, kurios jus domina.
„Nugrimzdusių kaštų“ (Sunk Cost) spąstai
Tai ekonomikos terminas, kuris psichologijoje veikia negailestingai. Mes esame linkę vertinti dalykus ne pagal jų dabartinę vertę, o pagal tai, kiek į juos investavome. Jei su partneriu praleidote 5 ar 10 metų, jūsų pasąmonė rėkia: „Negaliu viso to tiesiog išmesti!“.
Kai galvojate apie buvusįjį, dažnai galvojate ne apie meilę, o apie „investiciją“. Jums gaila savo laiko, emocijų, pastangų ir kartu kurtų planų. Tačiau, kaip teigia sprendimų priėmimo psichologai, investicija jau yra prarasta (ji „nugrimzdo“). Toliau galvodama apie praeitį, jūs nebesusigrąžinate prarasto laiko, o tik eikvojate naują – brangų dabarties laiką.
Jūsų ego bando „perrašyti“ pabaigą
Tai ypač aktualu, jei iniciatorius buvote ne jūs. Atstūmimas yra vienas skausmingiausių potyrių žmogaus psichikai. Psichologas dr. Guy Winch savo knygose pabrėžia, kad atstūmimas smogia tiesiai į mūsų savivertę.
Galvodama apie buvusįjį, jūsų psichika dažnai bando išspręsti ne meilės, o ego problemą. Mintyse jūs galite kurti scenarijus, kaip jis gailisi, kaip jis grįžta, arba analizuoti, ką padarėte „ne taip“. Tai yra pasąmoningas bandymas susigrąžinti kontrolės jausmą ir įrodyti sau, kad esate verta meilės. Svarbu suprasti: jūsų vertė nepriklauso nuo vieno žmogaus sprendimo būti ar nebūti su jumis.
Ką daryti, kad mintys nustotų varginti
Suprasti priežastis yra pirmas žingsnis, tačiau ne mažiau svarbu imtis konkrečių veiksmų. Štai keletas praktiškų, specialistų rekomenduojamų būdų, kaip susigrąžinti minčių kontrolę.
Praktikuokite radikalų kontaktų nutraukimą
Tai nėra vaikiškas žaidimas ar pykčio išraiška. Tai – būtina higiena jūsų sveikstančioms smegenims. Jei nuolat matote jo naujienas socialiniuose tinkluose, jūs vėl ir vėl aktyvuojate tuos pačius skausmo centrus ir neleidžiate dopamino sistemai persitvarkyti. Nustokite sekti („unfollow“), paslėpkite įrašus ar net užblokuokite, jei reikia. Jūs turite sukurti erdvę, kurioje jūsų nervų sistema galėtų nurimti.
Skirkite laiko „minčių inventorizacijai“
Kovoti su mintimis dažnai yra beprasmiška – kuo labiau stengiatės negalvoti apie rožinį dramblį, tuo ryškiau jį matote. Verčiau skirkite konkrečias 15 minučių per dieną „gedėjimui“ ar galvojimui. Kai mintis ateina ne laiku, pasakykite sau: „Pagalvosiu apie tai 18:00 valandą“. Kai ateis tas laikas, atsisėskite ir sąžiningai išrašykite viską, ką jaučiate. Dažnai po 5 minučių suprasite, kad nebeturite ką pasakyti.
Kurkite naujus neuronų takus
Geriausias būdas atsikratyti seno įpročio (galvojimo apie jį) yra sukurti naują. Jums reikia naujų įspūdžių, kurie užgožtų senuosius. Tai turi būti kažkas, kas reikalauja jūsų visiško dėmesio ir įsitraukimo. Nauja kalba, sudėtingi šokių žingsneliai, tapyba ar savanorystė. Veikla, kuri sukelia „srauto“ (angl. flow) būseną, yra geriausias vaistas nuo įkyrių minčių.
Prisiminkite, mieloji skaitytoja, kad gijimas nėra tiesi linija. Bus dienų, kai jausitės puikiai, ir bus dienų, kai atrodys, kad žengėte žingsnį atgal. Tai yra proceso dalis. Jūs esate verta ramybės ir ateities, kurioje jūsų laimė nepriklauso nuo praeities šešėlių. Leiskite sau gyti savo tempu.
