Katės kalba: kaip suprasti jos slaptas emocijas?

Katės – paslaptingos ir gana santūrios augintinės. Kartais sunku suprasti, kas dedasi keturkojo draugo galvoje, o kartais šios augintinės aiškiai demonstruoja savo ketinimus. Tačiau, kad ir kaip katės slėptų savo jausmus, dėmesingas šeimininkas gali perskaityti augintinio nuotaiką. Tereikia išmokti suprasti, kokias emocijas jos patiria ir kaip jas išreiškia.

Ką jaučia katės: daugiau nei murkimas

Be pagrindinių emocijų – džiaugsmo, žaismingumo, pykčio, susierzinimo, ramybės ir pan. – katės, kaip ir žmonės, patiria daugybę kitų, sudėtingesnių pojūčių. Pavyzdžiui, augintinės aiškiai jaučia pašaipas ar kandžias pastabas, skirtas joms, ir rodo nepasitenkinimą, nes niekam nemalonu patirti tokį moralinį diskomfortą.

Tereikia atidžiai stebėti augintinę – kai kalba pasisuka apie ją, katė iškart įtempia ausis. Ji stengiasi neparodyti, kad jai įdomu, bet iš tiesų iškart persijungia į pokalbį, bando suprasti, ar gerai, ar blogai apie ją atsiliepiama, galbūt ką nors pasiūlys.

Žinoma, gyvūnai nesupranta žmonių žodžių, bet puikiai reaguoja į intonacijas, balso garsumą, pažįstamus garsų derinius (augintinio vardą, pažįstamas komandas, dažnai prie katės vartojamus žodžius ir t.t.) ir greitai bei skirtingai reaguoja į kiekvieną situaciją.

Kaip katės rodo savo jausmus? Kūno kalbos ABC

Augintinės bendrauja kūno kalba, taip pat garsais ir kvapais. Priimdamos tam tikras pozas, pastiprindamos jas garsais, katės perduoda pašnekovui tam tikrą informaciją. Bet čia yra savų subtilybių. Pavyzdžiui, jei katė vizgina uodegą, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ji nepatenkinta. Norint teisingai suprasti katės emocijas, svarbu atkreipti dėmesį į visumą.

Priklausomai nuo judesių amplitudės, kūno padėties ir kitų smulkmenų, uodegos vizginimą reikia interpretuoti skirtingai:

• Uodega nuleista arba horizontali, plaka per šonus, katė įsitempusi, ausys priglaustos arba stipriai pastatytos, lūpos sučiauptos, gali skleisti grėsmingus garsus – pyktis, įniršis, susierzinimas.
• Uodega pakelta, šiek tiek virpa, katė susikaupusi, ausys nukreiptos į priekį, akys plačiai atmerktos – susitelkimas, susidomėjimas, dalyvavimas, dažniausiai pozityvi nuotaika.
• Uodega šiek tiek juda, judesiai švelnūs, katė atsipalaidavusi, akys primerktos – augintinė ilsisi, bet pasirengusi persijungti į kitą veiklą.
• Uodega įtempta, nejuda arba nervingai trūkčioja, stipriai pasišiaušusi, katė itin susitelkusi, ausys pastatytos arba atsuktos atgal – išgąstis, įtampa, pavojaus pojūtis, stiprus diskomfortas.

Labai svarbu stebėti ausų padėtį. Jei „lokatoriai“ nukreipti į priekį – katė susitelkusi, kuo nors susidomėjusi, tai taip pat rodo pasitikėjimą savimi. Ausys priglaustos – pyktis, konfliktas. Ausys atsuktos atgal, bet nepriglaustos – nepasitikėjimas, sumišimas, tam tikras sutrikimas.

Akys puikiai atspindi keturkojo draugo būseną. Susidomėjimas, baimė, susierzinimas, džiaugsmas – visas šias emocijas galima perskaityti katės žvilgsnyje, ypač jei šeimininkas jau spėjo pažinti augintinio charakterį. Jei katė mirkteli – vadinasi, jai komfortiška, ir ji moraliai palaiko šeimininką.

Taip pat emocijas galima perskaityti atkreipus dėmesį į keturkojo draugo snukučio išraišką. Augintinių mimikos raumenys yra išvystyti ir dalyvauja nuotaikos demonstravime. Galite pabandyti atlikti eksperimentą: pagaukite katės žvilgsnį, mirktelėkite jai ir šiek tiek nusisukite. Neretai augintinės skuba prieiti po tokio kreipimosi, nes ši žvilgsnių ir gestų kombinacija katėms reiškia kvietimą.

Su garsų atpažinimu paprasčiau. Grėsmingo urzgimo, staugimo ir šnypštimo negalima sumaišyti su švelniu palankiu murkimu ar reikalaujančiu kniaukimu. Kai kurios kačių veislės (orientalų, Siamo, Tonkino, Balio ir kt.) yra ypač „kalbios“. Jos gali kiaurą parą užsiimti „dainavimu“ įvairiais būdais, dažnai trukdydamos šeimininkui. Tačiau čia svarbų vaidmenį atlieka įgimtas komunikabilumas, ir bausti už „rėkavimą“ augintinio nereikėtų.

Keisti įpročiai, turintys prasmę

Būna, kad augintinio elgesį sunku interpretuoti, nors tam tikros situacijos dažnai pasitaiko.

• Trynimasis: Jei katė trinasi snukučiu į daiktus, baldus, tai anaiptol nereiškia, kad ji kasosi. Iš tiesų augintinė palieka žymes. Prie burnos yra liaukos, gaminančios kvapnų sekretą, tačiau jo aromato žmogus užuosti negali. Katėms gi šie ženklai neša svarbią informaciją. Jei katė intensyviai pasitrynė snukučiu į šeimininką, vadinasi, ir jį pažymėjo, nes augintinė laiko savo žmogų svarbiu sau. O jei katė „badu̸ojasi“ – trinasi viršugalviu, šonu į šeimininko kojas – tai akivaizdus dėmesio, meilės ir prieraišumo ženklas. Taip katė rodo savo švelnumą ir palankumą, nors kai kurios gudruolės tokiu būdu kartais gali ko nors išsiprašyti.
• Staigus prausimasis: Kartais galima pastebėti, kad katė ėjo savais reikalais, staiga sustojo ir pradėjo laižytis bei valytis be jokios matomos priežasties (jei atmestos odos problemos – niežulys, sudirginimas ir pan.). Tokie nuotaikų svyravimai aiškinami tuo, kad augintinė dar galutinai nenusprendė, kur eiti ir ką veikti, arba jos kelyje atsirado staigi kliūtis – užsidariusios durys, pašalinis triukšmas ir t.t. Ir kol ji laukia, priima sprendimą, apmąsto, kaip reikėtų pasielgti, augintinė laiko veltui nešvaisto. Štai taip staiga katės gali pradėti tvarkytis, juk jos – labai švarūs gyvūnai. Taip pat katėms svarbu palaikyti gerą įspūdį apie save, todėl jei augintinė staiga sutriko, ji dažnai tai užmaskuoja prausimusi, tarsi taip ir turėjo būti.
• Nusisukimas: Dažnai katės, įsitaisiusios šalia šeimininko, nusisuka nuo jo. Jei augintinė atsisuko į šeimininką nugara – tai nereiškia, kad ji įsižeidusi. Priešingai, atsukdama pažeidžiamą vietą, katė demonstruoja pasitikėjimą. Vadinasi, jai ramu ir komfortiška būti šalia žmogaus, ji žino, kad yra saugi, ir leidžia tai suprasti šeimininkui. Analogiška situacija, kai katė guli ant nugaros, atidengdama pilvuką.

Jūsų namų maža asmenybė

Gyvenant su kate vienuose namuose, negalima nustoti stebėtis šiais nuostabiais augintiniais. Kiekviena katė turi savo individualų charakterį, kiekviena iš jų – ryški asmenybė. Reikia nuolat palaikyti kontaktą su keturkoju draugu, nepaliauti jo tyrinėti, o taip pat padėti ir katei suprasti šeimininką. Tik tuomet gebėjimas suprasti katės emocijas taps natūralia jūsų bendravimo dalimi.