Santykiai

Romantika po dešimties metų: kodėl ji išblėsta ir kaip vėl pamatyti žmogų šalia savęs

Kodėl aistra tampa kasdienybės įkaite ir kodėl tai nėra pabaiga, o galimybė sukurti dar gilesnį, sąmoningą ryšį.

Atkreipkite dėmesį
  • Romantika miršta ne dėl meilės trūkumo, o dėl kognityvinio apsipratimo ir smegenų tingumo.
  • Naujovės principas (bendros naujos patirtys) yra biologinis vaistas, skatinantis dopamino išsiskyrimą.
  • Smegenų neuroplastiškumas leidžia iš naujo „įsimylėti“ tą patį partnerį net po dešimtmečio tylos.

0:00 0:00
100

Straipsnio audio versija

Įsivaizduokite vakarą: jūs sėdite tame pačiame kambaryje, galbūt net ant tos pačios sofos. Abu naršote telefonuose, o fone tyliai veikia televizorius. Vienintelis jūsų pokalbis per pastarąją valandą buvo trumpas pasitikslinimas: „Ar išvedei šunį?“ ir „Ką rytoj valgysim?“. Ši tyla nėra pikta, ji tiesiog… pilka. Tai tylus romantikos pasitraukimas pro galines duris, kurį išgyvena tūkstančiai brandžių porų.

Mes dažnai klaidingai manome, kad romantika yra fejerverkai, kurie privalo sprogti patys. Tačiau po penkiolikos metų santuokos ar dešimtmečio bendro gyvenimo, tas pirminis „cheminis kokteilis“ neišvengiamai išgaruoja. Ar tai pabaiga? Priešingai – tai tikrojo, sąmoningo ryšio pradžia, kurioje romantika tampa nebe atsitiktinumu, o meistriškumu.

Rengdama šį straipsnį ir kalbėdamasi su moterimis – tiek redakcijos laiškų skiltyje, tiek privačiuose pokalbiuose – nuolat girdžiu tą patį ilgesingą sakinį: „Mes tiesiog tapome kambariokais“. Neseniai diskutuodama su pažįstama psichoterapeute iš Oslo, priėjome prie bendros išvados: romantika nedingsta dėl meilės trūkumo. Ji dingsta dėl kognityvinio apsipratimo – smegenų savybės nebepastebėti to, kas tapo nuspėjama ir saugu.

Romantika dažniausiai užgęsta ne dėl didelių konfliktų, o dėl „emocinių mikroįtrūkimų“

Kur išgaruoja magija? Žvilgsnis į mūsų kasdienybę

Romantika dažniausiai užgęsta ne dėl didelių konfliktų, o dėl „emocinių mikroįtrūkimų“. Kai nustojame vienas kitą matyti kaip paslaptį ir pradedame traktuoti kaip namų inventorių, aistra pasitraukia į antrą planą.

Stebėdama aplinką ir analizuodama skaitytojų patirtis, išskyriau dvi dažniausias situacijas. Jose tikriausiai atpažinsite save, kaimynę ar geriausią draugę:

  • Lina ir „Logistikos spąstai“: Linos diena prasideda nuo vaikų būrelių derinimo ir baigiasi prie pirkinių sąrašo. Vieną vakarą, kai vyras bandė ją apkabinti virtuvėje, ji automatiškai pasitraukė sakydama: „Atsargiai, išpilsi sriubą“. Tai klasikinis pavyzdys, kaip buitis tampa šarvu. Mes tampame tokios efektyvios vadybininkės, kad pamirštame, jog esame ir moterys.
  • Eglė ir „Nuspėjamumo šešėlis“: Eglė žino tiksliai, ką jos vyras pasakys grįžęs namo, kokį pokštą papasakos svečiuose ir kokią pižamą užsivilks. Šis saugumas yra palaima, bet kartu ir aistros žudikas. Kaip man pasakojo viena draugė: „Aš jį pažįstu per gerai, kad galėčiau juo žavėtis iš naujo“.

Eksperto komentaras: Ruošdama medžiagą straipsniui, rėmiausi žymios porų terapeutės Esther Perel įžvalgomis. Savo knygoje „Mating in Captivity“ ji teigia, kad meilei reikia artumo, o troškimui – atstumo. Romantika miršta ten, kur nelieka erdvės paslapčiai. Erotizmas reikalauja, kad matytume partnerį kaip atskirą asmenybę, o ne savo tęsinį.


Kaip susigrąžinti romantiką: Ekspertų strategijos

Susigrąžinti romantinį ryšį nėra tas pats, kas nusipirkti naują suknelę. Tai reikalauja gilaus persitvarkymo, kurį rekomenduoja psichologijos mokslas.

1. Intelektualinis intymumas: grįžimas prie smalsumo

Remiantis Dr. John Gottman (Gottmano instituto įkūrėjo) tyrimais, sėkmingos poros nuolat atnaujina savo „meilės žemėlapius“. Tai reiškia žinojimą, kas šiandien tavo partneriui kelia stresą, apie ką jis svajoja ir kokios muzikos klausosi dabar, o ne prieš dešimt metų. Žurnalistinis smalsumas čia labai padeda – pabandykite „imti interviu“ iš savo vyro.

2. „Pasimatymų nakties“ reabilitacija

Harvardo universiteto tyrėjai pabrėžia, kad reguliarus laikas be buitinių temų yra kritinis. Svarbu ne prabangi vakarienė, o naujovės principas. Bendras naujų patirčių išgyvenimas skatina dopamino išsiskyrimą, panašų į tą, kurį jautėte pažinties pradžioje.

3. Emocinis prieinamumas

J. Gottmanas savo darbuose mini „bids for connection“ (kvietimus susisiekti). Tai gali būti menkas pastebėjimas apie paukštį už lango. Jei partneris reaguoja – romantinis bankas pildosi. Jei ignoruoja – ryšys silpsta.


Dialogo erdvė: Kaip sukurti tinkamą atmosferą?

Prieš pereidami prie klausimų, turite suprasti: kontekstas yra viskas. Jei užduosite šiuos klausimus plaudama indus, jie skambės kaip policijos apklausa.

  • Sukurkite „Saugos salą“: Viena mano kalbinta pora pasidalino puikiu metodu: jie turi „mėlynąją zoną“. Tai staliukas terasoje, prie kurio atsisėdus galioja taisyklė – jokio negatyvo ir buities aptarimų. Jei neturite terasos, tai gali būti tiesiog uždegta žvakė. Liepsna tampa vizualiu ženklu: „Stop, dabar mes ne tėvai. Dabar mes – vyras ir moteris“.
  • Telefonų amnezija: Abu įjunkite „lėktuvo režimą“. Jokia romantika neišgyvena šalia pranešimų apie nuolaidas ar darbinius laiškus.
  • Fizinis kontaktas: Atsisėskite šalia arba kampu, o ne priešpriešiais (kas gali priminti derybas). Akių kontaktas ir lengvas prisilietimas signalizuoja saugumą.

Romantika- tai klijai, kurie neleidžia mums subyrėti į atskiras šukes, kai gyvenimas tampa sunkus

Praktinis įrankis: „Meilės žemėlapio“ atnaujinimas

12 klausimų vakarui dviese

Šį klausimyną sudariau remdamasi Gottmano instituto metodika. Jis padės vėl pajusti smalsumą žmogui, kuris, kaip manėte, yra visiškai pažįstamas.

  1. Kas tave šiomis dienomis labiausiai džiugina, apie ką aš galbūt dar nežinau?
  2. Jei rytoj laimėtumėme laiko (ne pinigų), kokį naują įgūdį norėtum išbandyti?
  3. Kokį mūsų bendrą prisiminimą iš praėjusių metų brangini labiausiai?
  4. Kada pastarąjį kartą jauteisi mano tikrai suprastas(-a) ir palaikomas(-a)?
  5. Kas tau šiuo metu kelia didžiausią vidinį nerimą?
  6. Koks mano mažas gestas priverčia tave pasijusti mylimam(-ai)?
  7. Kaip įsivaizduoji mūsų idealų gyvenimą po 10 metų?
  8. Kokia tavo savybe tu pats(-i) šiuo metu labiausiai didžiuojiesi?
  9. Kas tau padeda geriausiai „išjungti“ smegenis po sunkios dienos?
  10. Ko labiausiai pasiilgsti iš mūsų pirmųjų draugystės metų?
  11. Kokia knyga ar filmas tave pastaruoju metu privertė susimąstyti?
  12. Už ką šiandien norėtum man padėkoti, nors paprastai tai priimame kaip savaime suprantamą?

Išvada

Romantika nėra prabanga, kurią galime atidėti „geresniems laikams“, kai užaugs vaikai ar sumažės darbų. Tai klijai, kurie neleidžia mums subyrėti į atskiras šukes, kai gyvenimas tampa sunkus. Prisiminkite: tas žmogus šalia jūsų vis dar yra ta pati paslaptis, kurią kažkada taip norėjote įminti. Reikia tik nuvalyti kasdienybės dulkes nuo savo žvilgsnio.

Mielosios, o kaip jūs puoselėjate savo ryšį? Ar romantika jūsų namuose yra gyva, o gal ji tapo prabanga, kuriai nebelieka laiko? Lauksiu jūsų minčių komentaruose.


DUK

1. Ar įmanoma susigrąžinti romantiką po daugelio metų atšalimo? Taip. Mokslas griauna mitą, kad „seno šuns naujų triukų neišmokysi“. Kaip savo tyrimuose įrodė neuroplastikos pionierius Dr. Norman Doidge (knygos „The Brain That Changes Itself“ autorius), žmogaus smegenys išlaiko savybę keistis visą gyvenimą. Tai reiškia, kad net po dešimtmečio tylos, sąmoningai kartodami naujus švelnumo ritualus, mes fiziškai sukuriame naujas neuronų jungtis ir „perrašome“ senąsias atšalimo programas

2. Ką daryti, jei partneris atsisako dalyvauti tokiuose pokalbiuose? Pradėkite nuo savęs. Keisdama savo reakcijas (pavyzdžiui, rodydama nuoširdų smalsumą vietoje priekaištų), dažnai galite išprovokuoti natūralų partnerio atsaką. Kaip sako specialistai, sistema keičiasi, kai pasikeičia bent vienas jos elementas.

3. Ar romantika būtinai turi būti brangi? Anaiptol. Apklausos rodo, kad emocinis intymumas ir bendros naujos patirtys (net ir nemokamos, kaip pasivaikščiojimas nauju maršrutu) turi didesnį ilgalaikį poveikį santykių kokybei nei brangios materialios dovanos.

Lelija Kalinauskaitė

Lelijai pasaulis atsiveria per jausmus – namų jaukumą, nuoširdžius santykius ir asmenines istorijas. Jos žvilgsnis – šiltas, įžvalgus ir gilus. Lelija rašo apie tai, kas nematoma plika akimi, bet jaučiama širdimi. Ar tai būtų sudėtingi santykių etapai, ar knygos, keičiančios požiūrį, ar tiesiog tyla ir ramybė, atrasta savo sode – jos tekstai yra kvietimas sustoti, giliau įkvėpti ir prisiminti, kad tikroji laimė slypi prasminguose ryšiuose.

Panašūs straipsniai

Back to top button