Kaip pripratinti vaiką prie auklės: patarimai mamai, grįžtančiai į darbą

Mažyliui sukako metukai ir jūs vis dažniau pagalvojate apie grįžimą į darbą. Tačiau patikėti didžiausią savo turtą svetimam žmogui – auklei – yra vienas sunkiausių sprendimų mamai. Net ir radus tobulą kandidatę, galvą spaudžia tūkstančiai klausimų: ar jie sutars? Ar vaikas nesijaus paliktas? Kaip pačiai įveikti nerimą ir pavydą? Jei šie jausmai jums pažįstami, žinokite – jūs ne viena. Sėkminga adaptacija yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir žinių. Šis gidas padės suprasti, kaip pripratinti vaiką prie auklės ir kaip šį etapą išgyventi kuo ramiau.

Kai namuose atsiranda auklė: normalu jausti nerimą

Pirmosios savaitės su aukle – tikras išbandymas visai šeimai. Visiškai natūralu, kad jaučiate nerimą ir net paniką. Jums gali tekti susidurti su situacijomis, kurioms nebuvote pasiruošusi:

• Kas rytą su ašaromis palikti verkiantį mažylį.
• Visą dieną nerimastingai galvoti, kaip jiems sekasi.
• Vakare nustebti, kai vaikas, regis, nepastebi jūsų grįžusios, bet verkia, kai ateina metas atsisveikinti su aukle.

Svarbiausia – nepanikuokite. Tai normali adaptacijos dalis. Pamažu mažylis pripras prie naujos dienotvarkės ir nebeverks jums išeinant, o jūs pati jausitės ramesnė, matydama, kad vaikas yra saugus ir laimingas.

„Jis manęs nebemyli“: kaip suprasti vaiko reakcijas?

Vienas skaudžiausių dalykų mamai – vaiko abejingumas jai grįžus. Tačiau tai, kad mažylis nepuola jums ant kaklo, tikrai nereiškia, kad jis jūsų nebemyli. Vaikai į situacijas reaguoja skirtingai, priklausomai nuo jų amžiaus ir raidos etapo.

Reakcijos pagal amžių

• Iki 1 metų: Kūdikis mamą atpažįsta ne tik iš vaizdo, bet ir iš balso, kvapo, prisilietimo. Jam reikia laiko „sujungti“ visus šiuos pojūčius. Jei grįžus mažylis jūsų neatpažįsta ar nusisuka, neskubėkite imti jo ant rankų – švelniai pakalbinkite, kol jis atpažins ir nusišypsos.
• Nuo 8 mėnesių: Šiame amžiuje atsiranda nepažįstamų žmonių baimė. Kadangi didžiąją dienos dalį vaikas praleidžia su aukle, ji jam tampa saugumo garantu. Natūralu, kad prieraišumas jai gali laikinai atrodyti stipresnis.
• Paaugęs mažylis (1+ metai): Jei jums grįžus vaikas tampa nevaldomas – laksto ir krykštauja – jis taip išreiškia džiaugsmą, kad jūs vėl kartu. O jei jis nubėga į kitą kambarį, greičiausiai jis ne ignoruoja jus, o nori parodyti savo žaidimų erdvę.

Mamos pavydas auklei: ar meilė yra pyragas?

Dažnai mamos graužiasi matydamos, kaip stipriai jų vaikas prisiriša prie auklės. Kyla pavydas, kad dalį meilės, kuri turėtų priklausyti tik jums, gauna svetimas žmogus.

Svarbu suprasti, kad vaiko meilė nėra pyragas, kurį reikia dalinti. Jūsų mažylis su kiekvienu artimu žmogumi kuria unikalų ir skirtingą ryšį: su mama jam ramu ir saugu, su tėčiu – linksma, su senele – jauku. Auklė taip pat tampa svarbiu žmogumi jo gyvenime, su kuriuo susiklosto saviti santykiai. Tai neatima, o tik praturtina jūsų vaiko pasaulį.

Jūs esate nepakeičiama. Joks žmogus negali užimti mamos vietos. Kai vaikui skauda, kai jis išsigąsta ar susiduria su nežinomybe, tik mama gali suteikti jam didžiausią saugumą. Kuo vaikas bus vyresnis, tuo aiškesnį skirtumą tarp mamos ir net pačios mylimiausios auklės jis jaus.

Jūs, auklė ir aiškios taisyklės

Kad santykiai klostytųsi sklandžiai, nuo pat pradžių nubrėžkite aiškias ribas.

• Aptarkite lūkesčius. Jau per pirmą pokalbį išsiaiškinkite, kaip auklė įsivaizduoja savo darbą, dienotvarkę, bendravimo su vaiku taisykles.
• Nustatykite kreipinius. Profesionalios auklės žino, kad vaikui negalima leisti jų vadinti „mama“. Vaikas turėtų kreiptis vardu arba tiesiog „aukle“.

Grįžimas į darbą ir auklės atsiradimas šeimoje yra sudėtingas, bet įveikiamas etapas. Leiskite sau jausti viską – nerimą, pavydą, liūdesį, tačiau pasitikėkite savo vaiku ir savimi. Suprasdami vaiko elgesio priežastis ir priimdami savo pačios jausmus, pamažu atrasite naują balansą. Jūsų ir vaiko ryšys yra unikalus ir fundamentalus – jokia auklė negali jo pakeisti ar susilpninti.