Kaip išlikti ramia mama: 5 streso valdymo būdai
Nuo kaprizų ir bemiegių naktų iki nuolatinio laiko trūkumo – motinystė yra kupina iššūkių. Atraskite 5 praktinius ir patikrintus būdus, kaip išlikti ramia mama ir mėgautis šiuo nuostabiu gyvenimo etapu.
- Tėvystės keliamas stresas yra normalus reiškinys, tačiau svarbu išmokti jį valdyti.
- Dėmesio perkėlimas, dienos planavimas ir pareigų delegavimas padeda sumažinti kasdienę įtampą.
- Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas veiksmingiausių būdų kovoti su stresu ir gerinti nuotaiką.
Motinystė – tai nuostabi kelionė, pilna meilės, džiaugsmo ir pasididžiavimo. Tačiau kartu ji neša atsakomybę, nerimą ir nuolatinį stresą. Rūpinimasis vaikais, laiko trūkumas sau ir siekis būti idealia mama gali greitai išeikvoti emocinius resursus. Tad kaip išlikti ramia mama šiame chaotiškame etape?
Svarbu suprasti, kad jausti įtampą yra normalu. Tačiau išmokus atpažinti streso šaltinius ir taikyti veiksmingas valdymo technikas, galite susigrąžinti vidinę ramybę ir labiau mėgautis motinyste.
5 veiksmingi būdai stresui suvaldyti
1. Dėmesio perkėlimas: „Stop“ mygtukas įkaitusioms emocijoms
Vaikų auklėjimas reikalauja didžiulės kantrybės. Kaprizingas mažylis gali išvesti iš pusiausvyros net ir psichologiškai atspariausią suaugusįjį. Kai jaučiate, kad emocijos artėja prie virimo taško, svarbiausia – padaryti pauzę.
- Ką daryti? Sąmoningai sustokite ir perkelkite dėmesį į kitą procesą. Išeikite į kitą kambarį, išgerkite stiklinę šalto vandens, kelis kartus giliai ir lėtai įkvėpkite, sutelkdamos dėmesį į oro judėjimą. Šio veiksmo esmė – atitraukti protą nuo emocinio dirgiklio. Vos kelios minutės pertraukos padeda sumažinti įtampą ir atgauti vidinę pusiausvyrą.
2. Dienos planavimas: mažiau chaoso, mažiau streso
Chaotiška dienotvarkė stiprina nerimo jausmą, nes smegenys nuolat veikia „gaisrų gesinimo“ režimu. Aiškus planas suteikia kontrolės ir saugumo jausmą.
- Ką daryti? Pabandykite surašyti apytikslį vaiko maitinimo, miego ir pasivaikščiojimų grafiką. Svarbius darbus planuokite ryto valandomis, kai energijos lygis aukštesnis. Būtinai į dienotvarkę įtraukite laiko poilsiui sau – net 15 minučių pertraukėlė su arbatos puodeliu gali ženkliai sumažinti streso lygį.
3. Pareigų delegavimas: jūs neprivalote visko daryti viena
Bandymas viską suspėti ir visus vaidmenis atlikti tobulai – tiesus kelias į perdegimą. Nebijokite prašyti pagalbos.
- Ką daryti? Pasitelkite į pagalbą partnerį, senelius, giminaičius ar draugus. Vaikai, priklausomai nuo amžiaus, taip pat gali atlikti jiems įveikiamas užduotis: susirinkti žaislus, padėti padengti stalą. Tai ne tik sumažins jūsų krūvį, bet ir mokys juos savarankiškumo bei atsakomybės.
4. Daugiau judėjimo: natūralus antidepresantas
Fizinis aktyvumas – moksliškai patvirtintas būdas kovoti su stresu. Judėjimas padeda organizmui gaminti endorfinus – vadinamuosius laimės hormonus.
- Ką daryti? Nebūtina valandų valandas praleisti sporto salėje. Pakanka 15–20 minučių aktyvesnės veiklos per dieną: greitas pasivaikščiojimas su vežimėliu, tempimo pratimai, joga ar tiesiog smagūs šokiai su vaikais svetainėje.
5. Nervų sistemos palaikymas: kai reikia pagalbos iš šalies
Kai stresas tampa nuolatiniu palydovu ir ima varginti nemiga, irzlumas bei nerimas, svarbu pasirūpinti nervų sistema. Subalansuota mityba, praturtinta B grupės vitaminais ir magniu, yra ypač svarbi. Tačiau esant didesniam trūkumui ar išsekimui, vien maisto gali nepakakti.
- Ką daryti? Pasikonsultuokite su gydytoju arba vaistininku. Specialistas, įvertinęs jūsų būklę, gali rekomenduoti saugių augalinių preparatų (pvz., su valerijonu, pasiflora) ar vitaminų kompleksų, kurie padeda mažinti nerimą ir atkurti emocinę pusiausvyrą, nesukeldami mieguistumo.
