Kai viskas griūva, pradėkite kurti: kaip kūryba gydo sielos žaizdas
Užuot skendusios liūdesyje, kai viskas griūva, atraskite gydančią kūrybos galią. Tai ne apie talentą – tai apie procesą, kuris gali išgelbėti jūsų sielą.
- Kūryba sunkiu metu grąžina kontrolės jausmą ir padeda išreikšti sudėtingas emocijas.
- Kūrybinė saviraiška apima ne tik meną, bet ir maisto gaminimą, rašymą, sodininkystę ar šokį.
- Prisiminę vaikystės pomėgius arba išbandę kažką naujo, galite atrasti savo gydantį kūrybos šaltinį.
- Svarbiausia kūryboje yra procesas, o ne galutinis rezultatas.
Yra gyvenime akimirkų, kai atrodo, kad viskas slysta iš rankų. Kai atsiduriame pačiame dugne – po skaudžios netekties, karjeros griūties ar gąsdinančios diagnozės – paskutinis dalykas, apie kurį norisi galvoti, yra kūryba. Mūsų mintys sukasi apie išgyvenimą, baimę ir nežinomybę. Tačiau, kaip bebūtų paradoksalu, būtent šiais tamsiausiais periodais kūrybinė veikla gali tapti pačiu galingiausiu išsigelbėjimo plaustu.
Tai nėra tik graži metafora. Rašytojas Bruce Feiler, savo knygoje „Life Is in the Transitions“ (liet. „Gyvenimas – tai virsmai“) aprašydamas šimtų žmonių patirtis, atrado netikėtą dėsningumą: pačiuose sunkiausiuose gyvenimo etapuose daugybė žmonių instinktyviai atsigręžia į kūrybą. Būtent kūrybinė saviraiška krizės metu tampa ne prabanga, o būtinybe – keliu atgal į save.
Kodėl sunkiausiu metu mus traukia kurti?
Kai susiduriame su didžiuliais sukrėtimais, mūsų smegenys pereina į išgyvenimo režimą. Nerimas ir baimė gali tiesiog paralyžiuoti. Kūryba šiuo atveju veikia kaip savotiškas terapinis procesas.
- Ji grąžina kontrolės jausmą. Kai aplinkybės nevaldomos, kūrybiniame procese mes esame šeimininkai. Mes sprendžiame, kokią spalvą pasirinkti, kokį žodį parašyti ar kokį ingredientą įdėti. Šis mažas kontrolės grąžinimas yra nepaprastai svarbus, kad vėl pasijustume savo gyvenimo vairuotojais.
- Ji leidžia pasiekti „srauto“ būseną. Garsus psichologas Mihaly Csikszentmihalyi aprašė „srauto“ (angl. flow) būseną – tai momentas, kai esame taip įsitraukę į veiklą, jog prarandame laiko nuovoką, o visi rūpesčiai tiesiog išnyksta. Kūryba yra vienas tiesiausių kelių į šią būseną, kuri leidžia bent trumpam pailsėti nuo neramių minčių.
- Ji padeda išreikšti tai, kam trūksta žodžių. Trauma ar gilus liūdesys dažnai yra „užrakinami“ tose smegenų dalyse, kurios nėra atsakingos už kalbą. Ne veltui egzistuoja ištisa psichoterapijos sritis – meno terapija, kuri pasitelkia kūrybą gydant giliausias emocines žaizdas.
Net ir didieji menininkai dažnai patvirtina šią taisyklę. Pavyzdžiui, prancūzų dailininkas Anri Matisas (Henri Matisse) savo garsiausius ir spalvingiausius darbus iš popieriaus karpinių sukūrė būdamas prikaustytas prie lovos po sunkios operacijos. Kai jis nebegalėjo tapyti teptuku, jis rado naują būdą kurti – dar gyvybingesnį ir džiaugsmingesnį nei anksčiau.
Kūryba – tai ne tik teptukas ir drobė
Dažnai galvojame, kad kūryba skirta tik talentingiems menininkams. „Aš nemoku piešti“, „neturiu muzikinės klausos“ – sakome sau ir net nepabandome. Tačiau kūrybinė veikla yra kur kas platesnė sąvoka. Tai bet koks procesas, kurio metu iš nieko sukuriame kažką naujo.
Viena įspūdingiausių istorijų Feilerio knygoje – tai JAV kario Zachary Herricko patirtis. Misijos Afganistane metu jis buvo sunkiai sužeistas – sprogimas suniokojo pusę jo veido. Grįžęs namo, jis išgyveno gilų fizinį ir emocinį skausmą, planavo savižudybę. Tačiau tuomet nutiko kažkas netikėto. Zachary, niekada anksčiau to nedaręs, pradėjo gaminti maistą. Jis eksperimentavo su receptais, ieškojo naujų skonių ir pamažu atrado, kad šis procesas jį ramina ir gydo. Vėliau jis pradėjo rašyti poeziją, o galiausiai – tapyti abstrakčius paveikslus, liejant dažus ant drobės.
„Anksčiau aš buvau karys. Dabar aš esu kūrybingas vaikinas,“ – sakė jis. Kūryba ne tik išgelbėjo jam gyvybę, bet ir padėjo atrasti visiškai naują tapatybę – jautresnę, atviresnę ir pilnesnę.
Kaip atrasti savo kūrybinį išsigelbėjimą?
Jums nereikia laukti, kol pasieksite dugną, kad į savo gyvenimą įsileistumėte kūrybą. Bet jei jaučiate, kad esate pasimetusi ir ieškote atramos taško, šie būdai gali padėti.
Prisiminkite vaikystės aistras
Kas jums teikė džiaugsmą, kai buvote maža mergaitė, dar prieš tai, kai pasaulis pradėjo aiškinti, ką „turėtumėte“ daryti? Galbūt valandų valandas piešėte, o gal rašėte eilėraščius į slaptą sąsiuvinį? Dažnai mūsų vaikystės pomėgiai yra tikrasis mūsų kūrybinio potencialo šaltinis. Pabandykite prie jų grįžti be jokių lūkesčių, tiesiog dėl paties proceso malonumo.
Nugalėkite „nesu pakankamai gabus“ baimę
Viena didžiausių kliūčių kūrybai yra vidinis kritikas, šnabždantis, kad nesate pakankamai talentingi. Garsi tyrėja Dr. Brené Brown teigia, kad nėra „kūrybingų“ ir „nekūrybingų“ žmonių – yra tik tie, kurie naudoja savo kūrybiškumą, ir tie, kurie ne. Pasak jos, pažeidžiamumas ir drąsa būti netobulam yra kūrybos gimtinė. Leiskite sau piešti „negražiai“, rašyti „kvailai“ ar šokti „juokingai“. Svarbiausia – leisti sau bandyti.
Paverskite savo kūną kūrybos įrankiu
Kūrybinė saviraiška krizės metu neapsiriboja daiktų kūrimu. Jūsų kūnas taip pat gali tapti kūrybos instrumentu. Sodininkystė, kurios metu iš mažos sėklos išauginate gyvą augalą, yra neįtikėtinas kūrybos aktas. Šokis, net jei tai tiesiog spontaniškas judėjimas pagal mėgstamą muziką svetainėje, išlaisvina susikaupusias emocijas.
Pasitikėkite mokslu
Jei vis dar dvejojate, pasikliaukite faktais. Moksliniai tyrimai, pavyzdžiui, apžvelgti Harvard Health Publishing leidinyje, patvirtina, kad vos 45 minutės kūrybinės veiklos gali reikšmingai sumažinti streso hormono kortizolio lygį.
Svarbiausia yra suprasti, kad kūryba nėra rezultatas – tai procesas. Tai leidimas sau būti netobulai, eksperimentuoti, klysti ir tiesiog mėgautis buvimu čia ir dabar. Kai žodžiai įstringa gerklėje, paimkite į rankas teptuką, molio gabalėlį ar gitarą. Leiskite savo rankoms ir širdžiai papasakoti istoriją, kurios jūsų protas dar negali suprasti. Būtent ten, kūrybos tyloje, dažnai ir prasideda tikrasis gijimas.
