Kada pastoti: klausytis širdies ar laukti idealių sąlygų?

Karjera, finansinis stabilumas, tvirti santykiai, nuosavas būstas – atrodo, kad sąlygų „tinkamam“ laikui tapti mama yra begalė. Tačiau kol vienos moterys laukia idealaus momento, kuris vis neateina, kitos pasineria į motinystę net ir pačiomis netikėčiausiomis aplinkybėmis ir jaučiasi be galo laimingos. Tad ar išvis egzistuoja tas „geriausias laikas“ pastoti? O gal tai – tik mitas, verčiantis mus nerimauti ir atidėlioti?

Šis klausimas kankina daugybę moterų. 40-metė prodiuserė Marija vis dar laukia idealių sąlygų ir bijo pavėluoti, o biologė Eliza ryžosi motinystei neturėdama darbo ir jaučiasi pasielgusi išmintingai. Psichologai teigia, kad atsakymas slypi ne išorinėse aplinkybėse, o mūsų vidiniame pasirengime.

Kūdikis – ne dėlionės detalė: psichologų įžvalgos

Dažnai moterys įsivaizduoja, kad kūdikis – tai trūkstama detalė jų tobulame gyvenimo paveiksle, tarsi socialinis sėkmės įrodymas, kaip naujas automobilis ar namas prie jūros. Tačiau, pasak psichoterapeutų, toks požiūris yra kelias į nusivylimą. Kūdikis nėra jūsų fantazijų vaisius („turės mano akis ir senelio talentą verslui“) ar priemonė tikslams pasiekti.

Tikrasis pasirengimas motinystei ateina tada, kai moteris yra pasiruošusi priimti į savo gyvenimą visiškai naują, unikalią asmenybę su jos pačios keliu ir likimu. Tai momentas, kai nebebijoma rimtų pokyčių, kuriuos vaiko gimimas neišvengiamai atneš į saugų ir nuspėjamą pasaulį. Ir tai visiškai nepriklauso nuo amžiaus – vienos tam subręsta anksti, kitos – gerokai vėliau.

Klausimai sau: kaip patikrinti savo tikruosius norus?

Jei svarstote, ar jau atėjo TAS laikas, užuot žvalgiusis į aplinkybes, sąžiningai atsakykite sau į tris esminius klausimus.

1. Ar tai mano noras, ar visuomenės spaudimas?

Tėvai klausinėja apie anūkus, draugės viena po kitos siunčia naujagimių nuotraukas, o socialiniai tinklai mirga nuo idiliškų šeimos vaizdelių. Socialinis spaudimas yra milžiniškas. Sustokite ir įsiklausykite į save: ar troškimas turėti vaiką kyla iš jūsų vidaus, ar tai noras „neatsilikti“, įtikti artimiesiems ar atitikti sėkmingos moters įvaizdį?

2. Ar esu pasirengusi besąlygiškai meilei?

Ar sugebėsite priimti savo vaiką tokį, koks jis bus, o ne tokį, kokį susikūrėte savo svajonėse? Ar mylėsite jį besąlygiškai, net jei jis neatitiks jūsų lūkesčių? Pasirengimas motinystei – tai pasirengimas atiduoti visą save ir padėti augti harmoningai asmenybei, o ne bandyti įgyvendinti savo pačios nerealizuotas ambicijas.

3. Ar esu pasiruošusi laikinai pamiršti save?

Bent jau pirmaisiais metais kūdikiui reikės beveik viso jūsų laiko, energijos ir dėmesio. Jam, o ne karjerai, kelionėms ar pramogoms. Ar esate pasirengusi šiam etapui, kai jūsų poreikiai neišvengiamai nusikels į antrą planą? Šis atsidavimas reikalauja didžiulės vidinės brandos.

O kaip dėl amžiaus? Tyla, biologinis laikrodis!

Artėjant 40-mečiui, net ramiausias moteris apima nerimas – ar dar spėsiu į motinystės traukinį? Nors vaisingumas su amžiumi natūraliai mažėja, specialistai ramina, kad panikuoti neverta. Akušerė Verena Shmid primena: „Mūsų močiutės ir promočiutės vaikus gimdydavo iki pat menopauzės. Gimdymas – natūralus procesas.“ Mokslo duomenimis, pavyzdžiui, kaip teigiama Mayo klinikos specialistų, pastoti įmanoma ir vėlesniame amžiuje, nors rizika ir iššūkiai didėja.

Tačiau dažnai nerimas dėl „bėgančio laiko“ slepia visai kitą problemą – ne baimę dėl vaisingumo, o skausmą dėl to, kad vis dar neatrastas tinkamas partneris, su kuriuo norėtųsi kurti šeimą.

Galiausiai, nėra vieno teisingo atsakymo. Vienai moteriai „tinkamas laikas“ ateina su neplanuotu nėštumu, kitai – po ilgų planavimo metų. Svarbiausia – ne išorinės sąlygos, o vidinis jausmas, kad esate pasirengusi didžiausiam gyvenimo pokyčiui ir dovanai.