Mokome vaiką skaityti: patarimai, kaip išvengti ašarų

Kaip harmoningai organizuoti skaitymo mokymą ir kokių psichologinių spąstų vengti, kad vaikas įgytų šį svarbų įgūdį be streso ir ašarų? Remdamiesi vaikų ugdymo metodininkų patirtimi, atsakome į šiuos klausimus. Supratimas, kaip išmokyti vaiką skaityti teisingai, gali paversti šį procesą smagiu atradimu, o ne kančia.

Du skaitymo etapai: technika ir prasmė

Skaitymo mokymosi procesą galima sąlygiškai padalinti į du etapus: iš pradžių vaikas įgyja skaitymo techniką, o vėliau mokosi suprasti perskaityto teksto prasmę.

• Pirmasis etapas – skaitymo technika – ypač svarbus tam, kad vaikas įgytų motyvaciją judėti pirmyn. Kai mažylis lengvai ir be pastangų sujungia raides į žodžius, jis pradeda jausti naują jausmą: „Man pavyksta! Aš kaip suaugęs!“ Šis sėkmės jausmas tampa galingu stimulu pereiti prie kito etapo – tekstų supratimo ir apmąstymo.
• Antrasis etapas – prasminis skaitymas – prasideda pradinėje mokykloje, tęsiasi visą mokyklinį laikotarpį ir, ko gero, visą gyvenimą. Tai yra tai, ką mes paprastai labiausiai vertiname skaityme, esminė jo dalis. Būtent įprotį skaityti su suvokimu mes norime išugdyti vaikui. Tai gebėjimas suprasti perskaitytą tekstą, išgauti iš jo informaciją ir turėti motyvacijos reguliariai tai daryti.

Antrasis etapas yra svarbiausias, bet jis neįmanomas be pirmojo. Jei vaikas neįvaldė skaitymo technikos ir visas jėgas skiria tam, kad perskaitytų kiekvieną žodį, jam tiesiog nelieka energijos suprasti teksto prasmę. Todėl taip svarbu suteikti jam laiko kokybiškai įvaldyti pirmąjį etapą – tada perėjimas prie prasminio skaitymo įvyks natūraliai.

Kada pradėti? Vaikas pats parodys kelią

Pirmas klausimas, kuris jaudina daugelį tėvų: „Kada pradėti?“ Specialistai sutaria, kad maždaug septynerių metų vaiko smegenys yra visiškai pasirengusios skaitymo mokymuisi. Bet tai visiškai nereiškia, kad iki septynerių metų reikia neveikti.

Visas ikimokyklinis laikotarpis, maždaug nuo 3 iki 7 metų, – palankus metas mokytis skaitymo technikos elementų. Tai tinkamas laikas susipažinti su raidėmis. Jas galima:

• Piešti;
• Lipdyti iš plastilino;
• Ieškoti maišeliuose liečiant ir įvardyti.

Taip pat naudinga žaisti fonetinius žaidimus (jų yra daugybė) – rinkitės tai, kas patinka jums ir jūsų vaikui.

Požymiai, kad vaikas pasirengęs pradėti mokytis skaityti: Ko gero, pagrindinis signalas pradėti mokytis – paties vaiko susidomėjimas. Jis tikrai kils: raidės, žodžiai, frazės supa mus visur. O mažylio akyse suaugusieji turi magišką galią, juk jie supranta šiuos simbolius ir išgauna iš jų informaciją. Šis susidomėjimas gali būti banguotas: tai įsiplieksti, tai užgesti. Jūsų užduotis – pagauti šią bangą kaskart, kai ji kyla, ir palaikyti vaiko siekį bei susidomėjimą šiuo metu. Kai noras kyla iš vidaus, mokymasis bus daug kartų efektyvesnis.

Kiti svarbūs rodikliai, į kuriuos galima atkreipti dėmesį:

• Foneminė klausa: Gebėjimas pagauti garsinius skirtumus, tiksliai ištarti išgirstus garsus – svarbūs gebėjimai mokantis skaityti. Foneminė klausa – tai supratimas skirtumo tarp „katė“ ir „kėdė“, „namas“ ir „nemas“. Ji vystoma žaidžiant su garsais, skaitant eilėraščius ir dainuojant daineles. Dėmesingumas kalbos garsams padės mažyliui suprasti raidžių jungimo į skiemenis ir jų sudėjimo į žodžius procesą.
• Vizualinis atidumas: Išmokti matyti skirtumą tarp panašių simbolių – labai reikalingas įgūdis skaitant. Pavyzdžiui, reikia atskirti „N“ ir „H“, „Š“ ir „S“. Šis įgūdis lavinamas žaidžiant žaidimus, reikalaujančius atkreipti dėmesį į mažus skirtumus tarp, iš pirmo žvilgsnio, vienodų daiktų, paveikslėlių.
• Išvystyta kalba: Kuo daugiau žodžių žino vaikas ir kuo geriau jis kalba, tuo lengviau jam bus suprasti perskaitytą tekstą. Tai labai pravers pereinant prie prasminio skaitymo. Turtingas žodynas padeda atspėti nežinomų žodžių reikšmę tekste. Žodyno kaupimas ir jo sudėtingėjimas vyksta palaipsniui, todėl taip svarbu daug bendrauti su mažyliu ir skaityti jam garsiai nuo pat mažens.

Kaip mokyti? Populiariausi metodai

Mums, suaugusiems, skaitymas jau yra iki automatizmo įvaldytas procesas. O vaikui – tai tikras kodo iššifravimo nuotykis. Jis mato simbolius (raides), paverčia juos garsais, sujungia garsus ir bando atspėti žodį. Kiekviename iš šių mikroetapų gali kilti sunkumų. Ir čia svarbiausia – neskubėti.

Neverta reikalauti iš vaiko suprasti teksto prasmę, jei jis dar „klumpa“ ties kiekviena raide. Iš pradžių – užtikrintas skiemenų skaitymas, paskui – trumpų žodžių, ir tik tada, kai šis įgūdis taps beveik automatinis, galima pereiti prie frazių ir sakinių.

Įsisavinant skaitymo techniką, geru pagalbiniu įrankiu gali tapti teisingai parinkta metodika. Pripažintų metodikų ir autorių, siūlančių savo autorines metodikas, gausa gali suklaidinti tėvus. Supaprastinant, galima visas paplitusias metodikas priskirti arba garsiniam skaitymo mokymo metodui, arba skiemeniniam. Vaikų darželyje ir mokykloje vaikai bus mokomi garsiniu metodu. Svarbus elementas šiame metode bus foneminė klausa.

Skiemeninis skaitymo mokymo metodas yra paprastesnis, jis taikomas, pavyzdžiui, naudojant tam tikras specialias kaladėles. Šis metodas tinka 3-5 metų amžiaus vaikams. Kadangi „skaitymo“ zonos galvos smegenyse visiškai susiformuoja maždaug iki septynerių metų, o vienos iš paskutiniųjų išsivysto zonos, atsakingos už mintinį garsų ir raidžių derinių skaidymą ir sintezę, todėl garsinis metodas gali netikti jaunesnio amžiaus vaikams. Šiuo atveju geriau rinktis metodikas, kuriose mažiau fonetinio komponento, o daugiau vaizdumo ir obrazdumo.

Psichologiniai spąstai: ko tėvai neturėtų daryti?

Kartais vaikai praranda susidomėjimą skaitymu arba pradeda jo vengti, todėl svarbu suprasti pagrindines tokio elgesio priežastis. Dažniausios iš jų:

1. Klaidos baimė – pagrindinis vaikų entuziazmo priešas. Kai mažylis bijo suklysti ar nuliūdinti tėvus, jis gali pradėti ožiuotis, vengti užsiėmimų ar dėtis abejingumo, nuobodulio kaukę. Dažniausiai tai nutinka, jei mama ir tėtis nerimauja dėl rezultato, lygina savo vaiką su kitais vaikais ar skubina įvykius. Kartais užtenka net nesąmoningo tėvų nerimo, kad jautrus vaikas pajustų psichologinį spaudimą.
2. Per greitas perėjimas prie prasminio skaitymo. Kai skaitymo technika dar nėra išdirbta iki automatizmo, vaikui tiesiog nepakanka smegenų resursų, kad vienu metu atpažintų raides, mintyse įgarsintų jų derinius ir darytų tai pakankamai greitai, jog suprastų perskaityto teksto prasmę. Dėl to mažylis greitai pavargsta ir praranda motyvaciją lavinti šį įgūdį. Skaitymo mokymasis jam pradeda atrodyti sudėtinga ir neįveikiama užduotimi.

Kaip su tuo kovoti? Padės supratimas, kantrybė ir tėvų palaikymas. Svarbu:

• Kurti besąlygiško priėmimo atmosferą, kurioje vaikas vertinamas pats savaime, o ne dėl jo sėkmės.
• Nelyginti jo su kitais ir išmokti pastebėti vertę jame pačiame, o ne jo pasiekimuose.
• Grįžti į ankstesnius etapus, jei akivaizdu, kad vaikas jų dar nepraėjo ir neįvaldė iki automatizmo.

Šiltas tėvų palaikymas ir jaukios atmosferos skaitymui kūrimas daro stebuklus: skaitykite kartu įdomias istorijas, aptarkite knygas, parodykite savo pačių susidomėjimą skaitymu, sukurkite skaitymo kampelį namuose. Patikėkite, vakarai, praleisti kartu su knyga, gali ilgam įsiminti vaikui ir tapti viena svarbiausių gyvenimo patirčių.

4 praktiški patarimai sėkmingam mokymuisi

1. Veikite etapais ir sistemingai. Ant vaiko susidomėjimo bangos pasistenkite organizuoti reguliarius užsiėmimus. Geriau užsiimti po 15 minučių kasdien, nei valandą kartą per savaitę. Stebėkite, kiek vaiko susidomėjimas yra tvarus ir kiek laiko jis trunka. Jei banga praėjo, laukite kitos ir stebėkite, kas veikia geriausiai.
2. Atsižvelkite į vaiko „artimiausios raidos zoną“. Tai reiškia, rinkitės užduotis įgūdžiams lavinti šiek tiek sudėtingesnes nei tai, ką vaikas jau moka, bet ne tokias sunkias, kad sukeltų susidomėjimo praradimą. Idealus lygis – kai mažylis gali susidoroti su nedidele suaugusiojo pagalba. Pernelyg lengvos užduotys nuobodžios, pernelyg sudėtingos – nuvilia.
3. Naudokite programėles skaitymui automatizuoti. Įsisavinant skaitymo techniką, geru pagalbiniu įrankiu gali tapti žaidybinės programėlės. Jose naudojami raidžių ir raidžių derinių garso bei vaizdo įrašai taip, kad automatizavimas vyksta nepastebimai vaikui.
4. Suvokite, kad turite pakankamai laiko. Maždaug iki 10 metų tėvai išlieka pagrindiniu autoritetu vaikui, ir šis laikotarpis – palankiausias metas ugdyti susidomėjimą skaitymu ir atskleisti visus jo privalumus. Po 10 metų prasideda paauglystė su jos siekiu nepriklausomybės nuo tėvų ir orientacija į bendraamžių nuomonę. Todėl neskubėkite. Turite net septynerius metus (nuo 3 iki 10), kad ramiai ir harmoningai pereitumėte visus mokymosi etapus.

Skaitymo džiaugsmas, o ne prievolė

Atsakymas į klausimą, kaip išmokyti vaiką skaityti, slypi ne spaudime, o kantrybėje ir kūrybiškume. Jei vaikas išmoks skaityti lengvai ir su malonumu, jam kils noras įveikti sudėtingesnius tekstus, juos analizuoti ir atrasti naujų žinių per knygas. O tai taps tvirtu pagrindu sėkmingam mokymuisi ir raidai ilgiems metams.