Išlaisvinkite savo smegenis: 3 genialiai paprasti būdai, kaip perkelti atmintį į išorinį pasaulį
Kognityvinių mokslų daktaras Donaldas Normanas moko mus ne pasikliauti atmintimi, o protingai išnaudoti aplinką. Sužinokite, kaip paprasti triukai gali sumažinti kasdienį chaosą.

- Bandymas viską „laikyti galvoje“ kelia nereikalingą stresą; efektyviau yra perkelti žinias į „pasaulį“.
- Priminimai veikia tik tada, kai turi ir signalą, ir aiškią žinutę.
- Vizualus daiktų išdėstymas (netvarka ant stalo) gali būti efektyvi atminties sistema.
Ar jums pažįstamas tas jausmas, kai galva, rodos, tuoj sprogs nuo informacijos? Reikia nepamiršti užrašyti vaiką pas odontologą, nupirkti pieno, pasveikinti draugę su gimtadieniu, atrašyti į tą svarbų el. laišką ir dar prisiminti, kur padėjote automobilio raktelius.
Mes, moterys, dažnai didžiuojamės savo gebėjimu daryti daug darbų vienu metu (multitasking), tačiau tiesa ta, kad mūsų smegenys nėra beribės. Bandydamos viską laikyti „galvoje“, mes nuolat jaučiame foninį nerimą – „ar aš kažko nepamiršau?“.
Kognityvinių mokslų daktaras Donaldas Normanas, knygos „Kasdienybės daiktų dizainas“ autorius, turi mums revoliucinę žinią: jums nereikia visko atsiminti.
Iš tiesų, protingiausi ir produktyviausi žmonės nėra tie, kurie turi tobulą atmintį. Tai žmonės, kurie moka perkelti informaciją iš savo galvos į išorinį pasaulį. Normanas tai vadina skirtumu tarp „žinių galvoje“ (angl. knowledge in the head) ir „žinių pasaulyje“ (angl. knowledge in the world).
Štai 3 genialiai paprasti, mokslu pagrįsti būdai, kaip nustoti kankinti savo atmintį ir leisti aplinkai dirbti už jus.

1. Menas „užkliūti“: strateginis daiktų išdėstymas
Vienas efektyviausių būdų ką nors prisiminti – sąmoningai sukurti fizinę kliūtį savo kelyje. Donaldas Normanas knygoje pateikia asmeninį pavyzdį, kurį daugelis mūsų galėtume pritaikyti.
Įsivaizduokite: esate svečiuose pas draugę ir pasiskolinote knygą. Kaip nepamiršti jos pasiimti išeinant? Normanas siūlo paprastą triuką – padėkite savo automobilio raktelius ant tos knygos.
Kodėl tai veikia? Nes tai sukuria tai, ką dizaineriai vadina „priverstine funkcija“ (angl. forcing function). Jūs negalėsite išvažiuoti be raktelių. O kad pasiimtumėte raktelius, privalėsite paimti knygą. Jums nereikia prisiminti paimti knygos; veiksmas tampa neišvengiamas.
Kaip tai pritaikyti kasdienybėje?
- Rytoj reikia nunešti siuntinį? Nepalikite jo ant stalo. Padėkite jį tiesiai prie lauko durų taip, kad negalėtumėte išeiti neužkliuvusi už jo (tiesiogine prasme).
- Reikia nepamiršti priešpiečių dėžutės? Vakare padėkite ją šaldytuve ant… automobilio raktelių (jei tai higieniška) arba prie pat rankinės.
- Vartojate vaistus? Padėkite juos ne į spintelę, o šalia dantų šepetėlio arba kavos aparato – ten, kur jūsų ranka ryte tiesiasi automatiškai.
Tai nėra netvarka. Tai – vizuali atmintis.
2. Kodėl mazgas nosinėje neveikia: signalo ir žinutės taisyklė
Senas posakis sako: „Kad nepamirštum, užsirišk mazgą nosinėje“ (arba užsidėk gumytę ant riešo). Tačiau psichologai teigia, kad tokie priminimai dažnai būna beverčiai. Kodėl?
Normanas aiškina, kad idealus priminimas privalo turėti du komponentus: signalą ir žinutę.
- Signalą, kuris atkreipia jūsų dėmesį (pvz., mazgas nosinėje ar pypsintis telefonas).
- Žinutę, kuri pasako, ką būtent reikia daryti.
Mazgas nosinėje yra tik signalas. Jis jums sako: „Tu turi kažką prisiminti“. Bet jis nepasako ką. Todėl dažnai žiūrime į tą mazgą (arba į suskambusį žadintuvą) ir galvojame: „Žinau, kad kažką turiu padaryti, bet ką?“ Tai sukelia tik dar daugiau streso.
Kaip tai pataisyti?
Niekada nepasikliaukite tik signalais.
- Jei dedate priminimą telefone, nerašykite tiesiog „Priminimas“. Rašykite konkrečiai: „Paskambinti mamai dėl savaitgalio“.
- Jei paliekate sau raštelį, neklijuokite jo bet kur. Priklijuokite jį ten, kur veiksmas turi įvykti. Raštelis „Išnešti šiukšles“ turi būti ne ant šaldytuvo, o ant lauko durų rankenos (akių lygyje).
Sujungusios signalą (raštelį) su vieta (durimis), jūs sukuriate tobulą „žinių pasaulyje“ sistemą.

3. Matomi pėdsakai: nebijokite „organizuotos netvarkos“
Daugelis mūsų jaučiame spaudimą turėti tobulai švarius, tuščius darbo stalus. Tačiau Donaldas Normanas gina tuos, kurių stalai nukloti popierių krūvelėmis.
Pasak jo, fizinis daiktų išdėstymas erdvėje yra galinga atminties priemonė. Krūvelė dokumentų kairėje stalo pusėje gali reikšti „Skubu“, dešinėje – „Gali palaukti“, o viduryje – „Daryti dabar“.
Kai mes viską paslepiame stalčiuose ar kompiuterio failuose, mes prarandame vizualius priminimus. Tai vadinama „iš akių – iš minties“ (angl. out of sight, out of mind).
Kaip tai panaudoti produktyvumui?
- Naudokite vizualias priemones. Jei dirbate ties svarbiu projektu, laikykite susijusius daiktus matomoje vietoje, o ne paslėptus stalčiuje.
- Grupuokite daiktus. Prieškambaryje turėkite vieną vietą (dėžutę ar lentynėlę) tik tiems daiktams, kurie turi „išeiti“ iš namų (grąžinamos bibliotekos knygos, laiškai, pirkiniai grąžinimui).
- Leiskite aplinkai kalbėti. Jei norite pradėti bėgioti rytais, vakare išsidėliokite sportinę aprangą ir batelius vidury kambario. Tai vizualus signalas, kurio negalėsite ignoruoti.
Jūs nesate užuomarša – jūs tiesiog pervargusi
Nustokite reikalauti iš savo smegenų neįmanomo. Bandymas viską atsiminti nėra proto mankšta – tai kelias į perdegimą.
Perkeldamos informaciją į išorinį pasaulį – užsirašydamos, strategiškai dėliodamos daiktus ir naudodamos priminimus – jūs ne „pasiduodate“. Priešingai, jūs elgiatės kaip patyrusi dizainerė, kuri kuria patogesnį gyvenimą sau.
Išlaisvinkite savo galvą kūrybai, poilsiui ir džiaugsmui, o nuobodų darbą „atsiminti“ palikite užrašų knygelei ir tai knygai prie durų.