Pasaulis katės akimis (ir nosimi!): kaip augintiniai moko mus pastebėti tai, kas nematoma?
Jos mato tamsoje, uodžia slaptą informaciją ir girdi tylą. Sužinokite, kaip stebėdami savo augintinę galite iš naujo atrasti supantį pasaulį ir save.
- Stebėdami katės elgesį galime geriau suprasti neverbalinę komunikaciją.
- Katės moko mus būti „čia ir dabar“, lavinti pastabumą ir džiaugtis akimirka.
- Augintinės pasaulio suvokimas – įkvėpimas pamatyti kasdienybę naujomis akimis.
Įsivaizduokite ramų vakarą. Jūs patogiai įsitaisėte su puodeliu arbatos, o jūsų katė sustingusi sėdi ant palangės ir įdėmiai stebi… tuštumą. Bent jau jums taip atrodo. Tačiau jos ausys šiek tiek pasisukusios, ūsai virpa, o akys – didelės ir nesitraukiančios nuo vieno taško. Ką ji mato? Ką girdi? Ką jaučia? Šios akimirkos – tai mažytis langas į visiškai kitokį pasaulį. Pasaulis katės akimis yra kur kas turtingesnis, subtilesnis ir kupinas detalių, kurias mes, nuolat skubantys žmonės, seniai pamiršome.
Mūsų pūkuotosios bičiulės yra ne tik namų jaukumo simbolis. Jos gali tapti geriausiomis sąmoningumo (angl. mindfulness) mokytojomis, jei tik skirsime laiko jas stebėti. Jos moko mus būti čia ir dabar, pasikliauti savo pojūčiais ir atrasti stebuklų ten, kur, regis, nieko nėra.
Stebuklingas regėjimas: pasaulis platesniu kampu
Vienas didžiausių skirtumų tarp mūsų ir kačių – regėjimas. Nors mes didžiuojamės gebėjimu matyti platų spalvų spektrą, katės mus pranoksta kitose srityse, kurios joms, kaip medžiotojoms, yra gyvybiškai svarbios.
Platesnis matymo laukas
Kai mes matome maždaug 180 laipsnių kampu, katės aprėpia net 200 laipsnių. Tai reiškia, kad jos puikiai mato periferijoje ir pastebi menkiausią judesį šone, mums net nespėjus pasukti galvos. Tai pamoka apie atidumą – kiek daug dalykų praleidžiame pro akis, nes esame susikoncentravę tik į tai, kas yra tiesiai priešais mus?
Naktinis matymas
Katės gebėjimas matyti prietemoje yra legendinis. Joms reikia maždaug šešis kartus mažiau šviesos nei žmogui, kad galėtų laisvai orientuotis aplinkoje. Už tinklainės esantis specialus sluoksnis – tapetum lucidum – veikia kaip veidrodis: jis atspindi šviesą atgal į tinklainę, taip sustiprindamas vaizdą. Būtent dėl jo katės akys taip magiškai švyti tamsoje, kai į jas nukreipiamas šviesos spindulys. Tai priminimas, kad net ir tamsoje, neapibrėžtumo akimirkomis, galima įžvelgti kelią.
Kvapai, pasakojantys istorijas
Jei regėjimas katei svarbus, tai uoslė yra jos supergalia. Kai mes, susipažindami su nauju daiktu, jį apžiūrime, katė pirmiausia jį… pauosto. Ir ne veltui.
Žmogus turi apie 6–10 milijonų uoslės ląstelių, o katė – nuo 80 iki 200 milijonų! Tai reiškia, kad jos ne tik jaučia kvapus daug stipriau, bet ir atskiria tokius, kurių mes net neįsivaizduojame egzistuojant. Tačiau dar įdomesnis yra Jakobsono organas, esantis katės gomuryje.
Slaptasis pojūčių organas
Ar kada nors matėte, kaip katė, pauosčiusi ką nors labai įdomaus, juokingai sustingsta šiek tiek pravėrusi burną? Šiuo momentu ji ne ragauja, o „analizuoja“ kvapą per šį specialų organą. Taip ji gali sužinoti neįtikėtinai daug informacijos apie kitą katę – jos amžių, lytį, sveikatos būklę ir netgi nuotaiką. Tai mums, žmonėms, primena, kiek daug nematoma informacija slypi aplink mus – tereikia išmokti ją „pauostyti“.
Garsų pasaulis: tyla, kuri kalba
Katės klausa – dar vienas stebuklas. Jos ausys, valdomos net 32 raumenų, gali suktis 180 laipsnių kampu, nepriklausomai viena nuo kitos. Tai leidžia joms neįtikėtinai tiksliai nustatyti garso šaltinį. Jos girdi ne tik pelės krebždėjimą kitame kambaryje, bet ir ultragarsą, kurio žmogaus ausis visiškai nefiksuoja.
Jų pasaulyje tyla neegzistuoja – ji tiesiog kupina subtilių garsų, kuriuos mes ignoruojame. Galbūt ir mums vertėtų dažniau įsiklausyti ne tik į triukšmą, bet ir į tylą? Galbūt joje slypi atsakymai, kurių taip ieškome?
Ką visa tai reiškia mums?
Stebėti pasaulį katės akimis – tai ne tik žavėtis jos unikaliomis savybėmis. Tai – praktinė sąmoningumo pamoka.
- Buvimas akimirkoje. Katė nesijaudina dėl praeities ir neplanuoja ateities. Ji tiesiog yra – čia ir dabar, visu šimtu procentų pasinėrusi į tai, ką mato, girdi ar uodžia.
- Pasitikėjimas pojūčiais. Mes linkę viską analizuoti protu, o katės pasikliauja savo instinktais ir pojūčiais. Galbūt kartais verta mažiau galvoti ir daugiau jausti?
- Džiaugsmas mažuose dalykuose. Saulės spindulys ant grindų, pro langą praskridęs drugelis, jaukus kampelis dėžėje… Katėms laimei reikia labai nedaug.
Kitą kartą, kai jūsų katė vėl sustings ir įdėmiai žiūrės į „nieką“, prisėskite šalia. Pabandykite įsivaizduoti, kokį turtingą ir gyvą pasaulį ji mato. Galbūt pamažu ir jūs pradėsite pastebėti tai, kas slypi anapus matomo vaizdo.
