FOMO, „like‘ai“ ir draugų spaudimas: kaip padėti paaugliui išgyventi socialinių tinklų džiunglėse?

Jūs matote tą patį vaizdą kasdien: jūsų paauglys susikūprinęs sėdi ant sofos, pirštai mikliai bėgioja telefono ekranu. Ir jūs matote, kaip keičiasi jo nuotaika. Vieną akimirką jis kvatoja, kitą – akivaizdžiai paniūra. Paklaustas, kas nutiko, jis tik numoja ranka: „Nieko, tu nesuprasi“.

Jūs suprantate daugiau, nei jam atrodo. Jūs matote, kad telefonas – tai ne šiaip įrenginys. Tai sudėtingas socialinis mūšio laukas, kuriame nuolat vyksta kova dėl pripažinimo, statuso ir pritapimo. Kiekvienas „like“ – tai mažytė pergalė, o pamatytos draugų nuotraukos iš vakarėlio, į kurį nebuvai pakviestas – triuškinantis pralaimėjimas.

Sveiki atvykę į šiuolaikinio paauglio pasaulį, kurį valdo trys galingos jėgos: FOMO (angl. fear of missing out- liet. baimė kažką praleisti), „like’ų“ medžioklė ir visa lemiantis draugų spaudimas.

Mamoms dažnai atrodo, kad tai paviršutiniškos problemos. „Kam rūpi tie like’ai? Padėk telefoną ir eik į lauką!“ Tačiau norint padėti savo vaikui, pirmiausia turime suprasti, kodėl virtualus pripažinimas jam atrodo toks gyvybiškai svarbus. Atsakymas, kaip visada, slypi sudėtingoje paauglio smegenų biologijoje.

Kodėl virtualus „like“ atrodo svarbesnis už realų gyvenimą?

Jūsų paauglys nėra „sugedęs“ ar „priklausomas“ tradicine prasme. Jis tiesiog elgiasi tiksliai taip, kaip jo smegenys yra užprogramuotos elgtis. Kaip teigia rašytoja Tanith Carey ir klinikinė psichologė dr. Angharad Rudkin, knygos „What’s My Teenager Thinking?“ autorės, paaugliai socialiniais tinklais naudojasi tiems patiems tikslams, kuriems mes naudojome kiemą ar telefono būdelę: apkalboms, flirtui ir tiesiog buvimui kartu. Bėda ta, kad šis „kiemas“ veikia 24/7, yra globalus ir negailestingai matuojamas skaičiais.

Naujoji „gentis“: draugai svarbiau už tėvus

Pagrindinė paauglio evoliucinė užduotis– atsiskirti nuo šeimos ir rasti savo naująją „gentį“, t. y. pritapti prie bendraamžių. Tai– išlikimo instinktas. Prieš tūkstančius metų atskyrimas nuo grupės reiškė mirtį. Dėl to paauglio smegenys yra itin jautrios bet kokiems socialinio atstūmimo ženklams. Jūsų meilė jam yra savaime suprantama, o draugų pripažinimą reikia nuolat pelnyti.

Dopamino spąstai: kodėl pritapimas yra tiesiog malonus

Kai paauglys jaučiasi priimtas draugų, jo smegenų atlygio centras išskiria dopamino– „laimės hormono“. Pritapimas prie grupės jam sukelia tiesioginį, fizinį malonumą. Kiekvienas „like“, komentaras ar pakvietimas į grupę yra mažytė dopamino dozė. Socialiniai tinklai tai puikiai išnaudoja.

FOMO – baimė, kurią socialiniai tinklai pavertė verslu

FOMO (angl. Fear Of Missing Out) – tai nuolatinis nerimas, kad kiti dabar patiria kažką įdomaus, o tu lieki nuošalyje. Paaugliams ši baimė yra ypač stipri. O socialiniai tinklai yra sukurti taip, kad šią baimę maksimaliai išnaudotų.

Knygos autorės atkreipia dėmesį, kad tokios funkcijos kaip „Snapchat“ žemėlapiai (rodantys, kur dabar yra tavo draugai) ar „streaks“ (skatinantys susirašinėti kasdien) yra sukurti specialiai tam, kad sukeltų nerimą ir priverstų nuolat tikrinti telefoną. Paauglys bijo ne tik praleisti vakarėlį – jis bijo praleisti vidinį juokelį, naują memą ar svarbią apkalbą, kuri rytoj jį pavers „atsilikėliu“.

Socialinės džiunglės: atpažinkite pavojus

Šis nuolatinis buvimas „prisijungus“ ir draugų spaudimas sukuria tobulą audrą, keliančią realias grėsmes:

• Nuolatinis lyginimasis: Paaugliai lygina savo realų gyvenimą su surežisuotais draugų „gyvenimo akcentais“ , o tai neišvengiamai blogina nuotaiką ir mažina pasitikėjimą savimi.
• Virtualios patyčios: Anonimiškumas ir atstumas paaugliams leidžia būti žiauresniems nei realybėje.
• Rizikingas elgesys: Būdamas su draugais, paauglys yra labiau linkęs rizikuoti, kad padarytų įspūdį. Tai galioja tiek vairavimui, tiek kvailiems iššūkiams.

Kaip padėti paaugliui: 7 praktiniai patarimai mamoms

Jūs negalite ir neturėtumėte uždrausti paaugliui socialinių tinklų – tai reikštų atskirti jį nuo viso socialinio gyvenimo. Tačiau jūs galite tapti jo gide šiose džiunglėse.

1. Kalbėkite apie tai kaip apie sveikatą, o ne apie bausmę

Užuot nuolat kartoję „padėk telefoną!“, pabandykite kitokį požiūrį. Knygos autorės siūlo apie socialinius tinklus kalbėti taip, kaip kalbate apie mitybą ar miegą – kaip apie bendros sveikatos dalį.

Pavyzdžiui, sakykite: „Pastebėjau, kad pabuvęs telefone valandą tampi irzlesnis. Man rūpi tavo savijauta. Galbūt verta daryti pertraukas, kad smegenys pailsėtų, lygiai kaip ilsiesi po sporto?“ Tai pokalbis apie savijautą, o ne apie kontrolę.

2. Atverkite užkulisus: paaiškinkite, kaip veikia algoritmai

Dauguma paauglių nesuvokia, kad kovoja ne su draugais, o su galingiausiais pasaulio algoritmais. Paaiškinkite jam, kad socialiniai tinklai yra verslas, kurio tikslas – kuo ilgiau išlaikyti jo dėmesį.

Paaiškinkite, kad funkcijos, kurios jam kelia didžiausią FOMO, yra specialiai sukurtos taip, kad jį „užkabintų“. Kai paauglys supranta, kad juo yra manipuliuojama siekiant pelno, jam kur kas lengviau atsitraukti ir atgauti kontrolę.

3. Skatinkite „detektyvo mąstymą“ prieš skelbiant

Vietoj to, kad draustumėte kelti nuotraukas, paskatinkite sąmoningumą. Patarkite prieš paspaudžiant „skelbti“ paklausti savęs kelių klausimų:

• „Kodėl aš tai skelbiu? Ar noriu pasidalinti džiaugsmu, ar ieškau patvirtinimo, kad esu gražus/šaunus?“
• „Kaip jausiuosi, jei ši nuotrauka nesulauks tiek „like’ų“, kiek tikiuosi?“
• „Ar aš bandau kažkam kažką įrodyti?“

Šie klausimai padeda atskirti autentišką dalijimąsi nuo desperatiško pritarimo ieškojimo.

4. Sukurkite „skaitmeninę saulėlydžio“ taisyklę (kuri galioja ir jums!)

Paauglio smegenys yra jautrios, joms BŪTINAS poilsis. Viena svarbiausių taisyklių, kurias galite įvesti – „skaitmeninis saulėlydis“ (angl. digital sunset). Tai reiškia – jokių ekranų likus bent valandai iki miego. Mėlyna šviesa trikdo miego hormonų gamybą, o naktinis naršymas tik didina nerimą.

Taip pat susitarkite dėl zonų be telefonų – pavyzdžiui, prie pietų stalo. Svarbiausia taisyklė? Ji galioja ir jums. Jūs esate pavyzdys. Jei pati nuolat tikrinsite telefoną, jūsų žodžiai neturės jokios vertės.

5. Suteikite „pasiteisinimo kortelę“: tegul kaltina jus

Tai vienas genialiausių patarimų tėvams. Paaugliui pasakyti „ne“ draugams yra nepaprastai sunku – tai socialinės savižudybės rizika. Palengvinkite jam šią naštą.

Atvirai pasiūlykite: „Jei kada nors pateksi į situaciją, kurioje jautiesi blogai – draugai siūlo rūkyti, gerti ar daryti kažką kvailo – tiesiog pasinaudok manimi. Parašyk man žinutę ir aš tau „griežtai“ paskambinsiu. Visiems galėsi pasakyti, kad tavo mama yra ragana ir liepė tuoj pat grįžti namo“. Tai leidžia paaugliui išsaugoti reputaciją ir tuo pačiu išvengti pavojaus.

6. Žaiskite „o kas, jeigu?“ žaidimą

Neatakuokite paauglio pamokslais, kai jis jau kažką padarė. Geriau treniruokitės iš anksto, saugioje aplinkoje. Knygos autorės siūlo žaisti „O kas, jeigu…?“ žaidimą.

Ramiai vakarieniaudami paklauskite: „O kas, jeigu būtum vakarėlyje ir visi pradėtų gerti?“. Leiskite jam pačiam pasvarstyti, kokie būtų jo variantai. Taip jūs ne moralizuojate, o treniruojate jo sprendimų priėmimo raumenis.

7. Stiprinkite „JOMO“: džiaugsmą kažką praleisti

Vietoj to, kad kovotumėte su FOMO, padėkite jam atrasti JOMO (angl. Joy Of Missing Out) – džiaugsmą kažką praleisti ir skirti laiko sau. Kai matote, kad paauglys liūdi, nes nebuvo pakviestas, nebandykite menkinti jo jausmų („ir gerai, kvailas vakarėlis“).

Vietoj to, patvirtinkite jausmą („Suprantu, kad liūdna jaustis paliktam nuošalyje“), o tada padėkite jam sutelkti dėmesį į savo paties malonius užsiėmimus. Reabilituokite „nuobodulį“ – laiką, kai jis tiesiog būna su savimi, skaito knygą, groja ar tiesiog žiūri pro langą be telefono. Kaip rašo „Psychology Today“, JOMO ugdymas yra vienas geriausių būdų stiprinti psichologinį atsparumą nuolatiniam socialinių tinklų keliamam nerimui.

Reklama