6 būdai, kaip odai suteikti papildomos drėgmės: moksliškai pagrįstas gidas

Straipsnio audio versija

Odos dehidratacija – tai ne tik estetinis diskomfortas ar tempimo jausmas. Tai signalas, kad pažeistas apsauginis odos barjeras, o ląstelės praranda gyvybiškai svarbų vandenį greičiau, nei spėja jį pasisavinti. Dermatologijos vadovėliuose šis procesas vadinamas transepiderminiu vandens netekimu (angl. Transepidermal Water Loss – TEWL).

Dažnai klystama manant, kad sausa ir dehidratuota oda yra tas pats. Sausai odai trūksta riebalų (lipidų), o dehidratuotai – vandens. Gera žinia ta, kad vandens trūkumą galima atstatyti koreguojant kasdienius įpročius ir kosmetikos krepšelį.

Šiame straipsnyje, remdamiesi Amerikos dermatologijos akademijos (AAD) rekomendacijomis ir naujausiais tyrimais, detaliai apžvelgsime 6 esminius žingsnius, kaip atkurti odos drėgmės balansą, paverčiant senus mitus moksliškai pagrįsta praktika.

1. Drėkinimas per dekoratyvinę kosmetiką: „Hibridinio“ grožio era

Senas įsitikinimas, kad makiažas sausina odą, šiais laikais tampa atgyvena. Šiuolaikinė kosmetikos pramonė išgyvena „hibridizaciją“ – ribos tarp odos priežiūros ir makiažo nyksta.

Ką sako ekspertai? Garsi JAV dermatologė dr. Leslie Baumann, knygos „The Skin Type Solution“ autorė, pabrėžia, kad makiažo pagrindas gali veikti kaip papildomas apsauginis sluoksnis (okluzantas), kuris neleidžia išgaruoti drėgmei, jei priemonės sudėtyje yra tinkamų ingredientų.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis lūpdažius, šešėlius ar toninius kremus?

• Humektantai: Ieškokite sudėtyje glicerino, hialurono rūgšties ar sorbitolio. Šios medžiagos traukia drėgmę iš aplinkos į odą.
• Emolientai: Simondsijų (jojoba) aliejus, skvalenas, taukmedžio sviestas. Jie užpildo mikroskopinius įtrūkimus odos paviršiuje, suteikdami jai lygumo ir neleisdami išgaruoti drėgmei.
• Venkite: Matinį efektą suteikiančių priemonių su dideliu denatūruoto alkoholio (Alcohol Denat) kiekiu ar molio pagrindu, nes jos sugeria ne tik riebalų perteklių, bet ir vandenį.

2. „Išmanioji“ sudėtis: nuo rūgščių iki antioksidantų

Jeigu esate vyresnė, Jūsų odos ląstelių atsinaujinimas lėtėja, o natūrali hialurono rūgšties gamyba mažėja. Paprasto drėkiklio nebeužtenka – reikia stimuliuoti odos procesus.

Dermatologai brandžiai odai dažnai rekomenduoja priemones su alfahidrokso (AHA) rūgštimis, selenu bei vitaminais A ir E. Tačiau kodėl būtent šie ingredientai yra tokie svarbūs? Mokslas tai paaiškina taip:

• AHA rūgštys (glikolio, pieno rūgštis): Jos ne tik šveičia. Pieno rūgštis (Lactic Acid) yra natūralus drėkiklis (NMF – Natural Moisturizing Factor komponentas). Pašalindamos negyvas ląsteles, šios rūgštys leidžia kitiems drėkikliams prasiskverbti giliau.
• Vitaminas A (Retinolis): Tai auksinis standartas kovoje su senėjimu. Tyrimai, publikuoti Journal of Cosmetic Dermatology, rodo, kad ilgalaikis retinolio naudojimas storina epidermį ir skatina kolageno bei elastino sintezę, kas padeda odai geriau sulaikyti drėgmę.
• Vitaminas E (Tokoferolis) ir Selenas: Tai galingi antioksidantai. Jie neutralizuoja laisvuosius radikalus, kurie pažeidžia odos lipidinį barjerą. Pažeistas barjeras = greitas vandens praradimas.

Mokslininkas dr. Peteris Eliasas, kuris sukūrė garsųjį odos barjero „plytų ir skiedinio“ modelį, teigia: norint atkurti drėgmę, būtina atstatyti lipidus (skiedinį). Todėl ieškokite kremų su keramidais, riebalų rūgštimis ir cholesteroliu.

3. Terminis vanduo: draugas ar priešas?

Purškikliai su terminiu vandeniu yra populiari priemonė, tačiau naudojant juos neteisingai, galima pasiekti priešingą efektą – dar didesnį odos išsausėjimą.

Fizikinis dėsnis: Kai vanduo garuoja nuo paviršiaus, jis „pasiima“ drėgmę ir iš gilesnių odos sluoksnių. Tai klasikinė klaida.

Kaip naudoti teisingai?

1. Purkškite: Jausdama tempimą, apipurkškite veidą terminio vandens dulksna. Ji turtinga mineralais (cinku, magniu), kurie ramina uždegimą.
2. Nusausinkite (nebūtina, jei lašeliai mikroskopiniai): Jei lašai dideli, švelniai nusausinkite servetėle.
3. „Užrakinkite“ (Svarbiausia!): Būtinai ant viršaus užtepkite emoliento ar kremo, jei esate be makiažo. Jei esate su makiažu, naudokite dulksnas, kuriose yra glicerino ar aliejų – jos ne tik drėkina, bet ir sukuria apsauginę plėvelę, neleidžiančią vandeniui išgaruoti.

4. Krioterapija namuose: ledo kubeliai (su įspėjimu)

Patarimas ryte ir vakare trinti veidą ledu yra populiarus liaudies medicinoje, tačiau šiuolaikinė dermatologija jį vertina atsargiai.

Šaltis (krioterapija) iš tiesų sutraukia kraujagysles, mažina paburkimą ir tonizuoja. Mineralinio vandens ar vaistažolių (ramunėlių, medetkų) ledas gali papildomai raminti.

Svarbus įspėjimas: Jeigu turite polinkį į rožinę (rosacea) arba Jūsų veido kapiliarai trapūs, ledo procedūros Jums griežtai draudžiamos. Ekstremalus temperatūrų pokytis gali sukelti kapiliarų trūkinėjimą.

Saugesnė alternatyva: Vietoje tiesioginio ledo, naudokite vėsius (ne ledinius) kompresus arba laikykite savo drėkinamąsias lakštines kaukes šaldytuve.

5. Vandens gėrimas: mitai ir realybė

„Išgerkite 2 litrus vandens, ir oda švytės“ – tai viena dažniausiai kartojamų mantrų. Tačiau, kaip rašoma žurnale Clinical, Cosmetic and Investigational Dermatology (2015 m. studija), vandens gėrimo įtaka odos drėgmei nėra tokia tiesioginė, kaip norėtume.

Vanduo pirmiausia patenka į vitalinius organus (širdį, smegenis, inkstus), o oda jį gauna paskutinė.

Kada tai veikia? Papildomas vandens gėrimas odos būklę pagerina tik tada, jei Jūsų organizmas yra sistemiškai dehidratuotas (t. y., jei geriate tikrai per mažai). Jei esate pakankamai hidratuota, papildomas litras vandens stebuklo nepadarys – jį tiesiog pašalins inkstai.

Ką daryti?

• Laikykitės 2 litrų taisyklės bendrai sveikatai, bet nesitikėkite, kad tai pakeis drėkinamąjį kremą.
• Mityba: Įtraukite į racioną Omega-3 riebalų rūgštis (lašiša, graikiniai riešutai, linų sėmenys). Jos stiprina ląstelių membranas, todėl oda geriau išlaiko drėgmę „iš vidaus“.

6. Aplinkos kontrolė: drėgmė ore

Tai bene labiausiai nuvertinamas faktorius. Žiemą, įjungus centrinį šildymą, patalpų oro drėgmė nukrenta iki 20- 30 % (kaip Sacharos dykumoje!). Tokiame ore drėgmė iš Jūsų odos tiesiog išsiurbiama į aplinką.

Akvariumas ar drėkintuvas? Originaliame tekste minimas akvariumas yra estetiškas sprendimas – garuojantis vanduo tikrai šiek tiek drėkina orą. Tačiau efektyviausias prietaisas yra oro drėkintuvas.

Mokslinė rekomendacija: Siekite, kad patalpose drėgmė būtų 40–60 %.

• Jei drėgmė < 40 %: oda džiūsta, skilinėja, paūmėja egzema, atopinis dermatitas.
• Jei drėgmė > 60 %: atsiranda palanki terpė pelėsiui ir dulkių erkutėms.

Statykite drėkintuvą miegamajame. Naktį, kai vyksta intensyviausia odos regeneracija, optimali aplinkos drėgmė leis odai pailsėti ir atsistatyti, o ryte pabusite be tempimo jausmo veide.

Papildomas eksperto patarimas: 3 minučių taisyklė

Norint maksimaliai padidinti bet kokios drėkinimo priemonės efektyvumą, laikykitės taisyklės, kurią rekomenduoja Amerikos dermatologijos akademija:

Tepkite drėkinamąjį kremą per 3 minutes po prausimosi, kol oda dar šiek tiek drėgna.

Kodėl? Drėgna oda yra tarsi kempinė – ji geriau sugeria veikliąsias medžiagas. Be to, kremas „užrakina“ tą vandenį, kuris liko ant odos po prausimosi. Jei tepsite kremą ant visiškai sausos odos, prarasite didelę dalį jo potencialo.

Išvada

Odos drėkinimas – tai kompleksinis procesas. Tai ne tik brangus kremas, bet ir teisingi kasdieniai įpročiai: nuo drėkintuvo miegamajame iki protingo dekoratyvinės kosmetikos pasirinkimo. Rūpinkitės savo odos barjeru, „maitinkite“ jį keramidais bei antioksidantais, ir Jūsų oda atsidėkos sveiku švytėjimu bei elastingumu.

Informacijos šaltiniai:

• Baumann, L. (2002). Skin Type Solution. Bantam Books.
• Elias, P. M. (2008). Skin barrier function. Current Allergy and Asthma Reports.
• Palma, L., et al. (2015). Dietary water affects human skin hydration and biomechanics. Clinical, Cosmetic and Investigational Dermatology.
• American Academy of Dermatology (AAD) – Dry skin relief guidelines.