Kompleksai: kaip suprasti save ir išsilaisvinti?
Mes lengvai teisiame kitus, bet ar tikrai pažįstame save? Pasinerkite į pasąmonės gelmes ir sužinokite, kaip vaikystės patirtys formuoja kompleksus, valdančius mūsų gyvenimą.
- Kompleksai yra pasąmonėje glūdintys dariniai, susiformavę ankstyvoje vaikystėje ir veikiantys mūsų elgesį suaugus.
- Didžiausia kompleksų klasta – jie verčia mus kartoti senus, nebeveiksmingus elgesio modelius naujose situacijose.
- Su kompleksais nereikia kovoti; juos reikia stengtis suprasti ir jų energiją panaudoti asmenybės augimui.
- Kelias į išsilaisvinimą nuo kompleksų – tai sąmoningas darbas su savimi, vidiniai pokyčiai ir sveiko egoizmo praktikavimas.
Pamąsčius iš tikrųjų atrodo keista, kad taip lengvai imamės spręsti apie žmones, esančius greta. Įsivaizduojame kiaurai permatantys jų jausmus, mintis ir ketinimus. Bet kaip sutrinkame, kai prireikia įvertinti savo poelgius ir susivokti, ką iš tikrųjų jaučiame. Pažinti save – tai ne tik nutuokti, kas glūdi slapčiausiose esybės kertelėse, bet ir sugebėti tai valdyti.
Daugelis gyvename lyg didelio namo šeimininkas, visada tūnantis viename kambaryje, o į kitus nė nosies nekišantis. Tie nelankomi „kambariai“ – nesąmoningoji mūsų asmenybės dalis, kurioje karaliauja instinktai. Būtent tuose sąmonės neperšviečiamuose kloduose keroja mūsų savybių šaknys, o kasdieniame gyvenime tą sudėtingą reiškinį vadiname paprastai – kompleksai.
Kas yra kompleksai ir iš kur jie atsiranda?
Nors visi žinome, kaip sudėtinga bendrauti su „kompleksuotais“ žmonėmis, paaiškinti, kas tai yra, gali būti sunku. Spėjama, kad kompleksai – tai tam tikri žmogaus psichinių savybių dariniai, susiformuojantys pirmaisiais gyvenimo metais. Čia pėdsaką palieka viskas, kas supa gyventi pradedantį žmogų. Tarkim, moteris nešioja įsčiose netrokštamą kūdikį. Būtų naivu manyti, kad vaiko pasąmonėje tas devynis mėnesius jaustas priešiškumas neįrėš gilių ženklų. Nors vėliau motina gali mylėti šį vaiką labiau už kitus, tarytum mėgindama išpirkti savo kaltę, pasąmonė – ne pažymių knygelė, nemalonių įrašų iš jos neištrinsi. Tikėtina, kad toks žmogus visą gyvenimą jautriau ir skaudžiau reaguos į visuomenės normas ir taisykles.
Nematoma galia: kaip kompleksai valdo mūsų elgesį?
Žmogaus psichikoje įsitvirtinę kompleksai pasilieka visam gyvenimui. Jie patikimai įslaptinti, tačiau jų poveikis elgesiui nenuginčijamas. Būdami sąmoningi, gebame save stebėti ir kontroliuoti, tačiau savo kompleksų valdyti nepajėgiame. Būtent jie, neįsisąmoninti ir nevaldomi, verčia mus elgtis vienaip ar kitaip.
Pasąmonėn nugrimzdę kompleksai sukaupia milžinišką energiją, kuri blokuojama ankstyvoje vaikystėje patirtos prievartos, agresijos ar nemeilės. Ši energija nuolat stengiasi išsiveržti, todėl kompleksai – puiki dirva rastis ir išsikeroti psichikos sutrikimams, nuo neurozių iki gilesnių problemų.
Didžioji kompleksų klasta yra ta, kad visai pasikeitusioje situacijoje jie priverčia žmogų kartoti seną, nebeveiksmingą veiksmą, taip nuolat įveikinėjant kliūtis, kurios tėra naujomis aplinkybėmis išgyvenamas senasis skausmingas patyrimas.
Priešnuodis – ne kova, o pažinimas
Tikrai netikėtas specialistų patarimas – su kompleksais nesigrumti ir nesistengti jų įveikti. Mat, šiaip ar taip, jie – gyvybės, kuri pulsuoja mumyse, pasireiškimas. Kovodami su kompleksu, puolame patys save.
Nustokite kovoti su savimi
Kuo stipriau kompleksą spausime, tuo labiau jausimės sutriuškinti. Tai bergždžia kova. Vietoj to, reikėtų pasistengti savo kompleksus išsiaiškinti, perprasti ir priimti kaip savo asmenybės dalį.
Išlaisvinkite komplekso energiją augimui
Kai kompleksas atpažįstamas ir įsisąmoninamas, jį galima „įkinkyti“ dirbti asmenybės augimui. Suvokęs, kas jam iš tikrųjų darosi, žmogus gali iššokti iš klaidingų vėžių, į kurias kažkada jį įstūmė aplinkiniai. Komplekso belaisvio vaidmens žmogus pradeda kratytis tą pačią akimirką, vos tik suvokia, kad trokšta permainų.
Nepriklausomybės kaina ir kelias į save
Kiekvienos nepriklausomybės kaina didelė. Nepriklausomybės nuo kompleksų – taip pat. Kuo tvirtesnis žmogaus sąmoningasis „Aš”, tuo lengviau jis perima komplekso energiją ir panaudoja savo reikmėms. Pažinti savos asmenybės užkaborius tikrai lengviau padedant psichologui. Tačiau suversti viso darbo jam būtų neišmintinga. Išmokti priimti gyvenimą tokį, koks jis yra, už patį žmogų negali niekas. Tai reikalauja milžiniškų pastangų – pakeisti įpročius, gyvenimo būdą… Tačiau tik judant ta kryptimi, asmenybė stiprėja, o kompleksai silpsta ir colis po colio paleidžia žmogų iš savo kibių gniaužtų. Keisti reikia tik save, nes lemtinga permaina turi įvykti pačiame žmoguje.
Genialiai paprastas receptas: sveikas egoizmas
Tarp daugybės patarimų, kaip kompleksams neleisti bjauroti jūsų gyvenimo, yra ir toks: jeigu norite išvysti rojų, nuo šios akimirkos darykite tai, kas naudinga asmeniškai jums. Juk ne šiaip sau sugalvotas sveikas egoizmas! Tik pažinęs ir atskleidęs savo galimybes žmogus gali būti tikrai dosnus ir geras kitiems. Tik gyvenantis harmonijoje su savimi ir pasauliu geba mylėti, duoti ir padėti nesavanaudiškai.
Ši tema yra tik viena svarbi visos emocinės gerovės dėlionės dalis. Visą paveikslą ir praktinius patarimus rasite mūsų pagrindiniame straipsnyje „Psichinė Sveikata ir Emocinė Gerovė: Išsamus Gidas Šiuolaikinei Moteriai“.
