Mityba
Šokolado paslaptys: 10 faktų, kurių galbūt nežinojote
Nuo senovės actekų ritualų iki modernių atradimų – pasinerkite į saldų ir netikėtą šokolado pasaulį!
- Šokolado istorija prasidėjo nuo senovės civilizacijų, kur kakavos pupelės buvo itin vertinamos ir net naudojamos kaip valiuta.
- Ne visas tamsus saldumynas yra „tikras“ šokoladas: baltasis neturi kakavos sausųjų medžiagų, o rubininis išsiskiria natūralia rožine spalva.
- Saikingai vartojamas kokybiškas juodasis šokoladas gali būti naudingas širdžiai ir nuotaikai, veikdamas kaip švelnus stimuliatorius.
- Nors žmonėms šokoladas teikia džiaugsmą, jis yra labai pavojingas naminiams gyvūnams; tuo tarpu „šokolado sostinės“ vilioja saldžiais atradimais.
Šokoladas – ne šiaip gardumynas, o tikras kultūrinis fenomenas, turintis seną istoriją ir daugybę įdomių ypatybių. Daugelis jį laiko įprastu saldumynu, tačiau už šio produkto slypi kur kas daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pasiruoškite nustebti – štai keletas netikėtų ir įdomių faktų apie šokoladą!
Istorijos vingiai: nuo dievų gėrimo iki valiutos
- Dievų gėrimas kariams stiprinti. Dar gerokai prieš atsirandant įprastoms plytelėms, kakavos pupelės buvo itin vertinamos senovės Centrinės Amerikos civilizacijų. Majai ir actekai iš jų gamino kartų gėrimą su vandeniu, pipirais ir prieskoniais. Jį patiekdavo per ceremonijas karių dvasiai stiprinti. Žodis xocolatl, išvertus iš actekų kalbos (nahuatlių), reiškia „kartus vanduo“, ir būtent iš jo kilo pavadinimas „šokoladas“.
- Kakavos pupelės – tikra valiuta. Kol nebuvo įprastų pinigų, kakavos pupelės majams ir actekams atliko mainų priemonės vaidmenį. Už tam tikrą pupelių kiekį buvo galima įsigyti maisto, gyvulių, drabužių, o kartais net paslaugų. Kai kuriuose Lotynų Amerikos regionuose pupelės kaip valiuta buvo naudojamos net iki XIX amžiaus.
Tikras ar netikras? Baltasis ir rubininis šokoladas
- Baltasis šokoladas – ar tikrai šokoladas? Baltojo šokolado sudėtyje nėra trintos kakavos – pagrindinio komponento, lemiančio tikrąjį skonį. Jis gaminamas iš kakavos sviesto, cukraus ir pieno. Nors kai kam patinka jo švelni kreminė struktūra, tikrieji gurmanai dažnai jį aplenkia. Nepaisant to, baltasis šokoladas plačiai naudojamas kulinarijoje.
- O štai rožinis šokoladas egzistuoja! Rubininis šokoladas – tikras proveržis saldumynų pasaulyje. Jis pasauliui pristatytas 2017 metais ir tapo sensacija dėl savo rožinės spalvos ir vaisinių natų. Gaminamas iš retosios „Ruby“ kakavos pupelių rūšies. Natūralus atspalvis ir skonis pasiekiami be dirbtinių priedų – viskas dėl ypatingų fermentacijos sąlygų ir pupelių sudėties. Šiandien rubininis šokoladas ypač populiarus Azijoje ir tarp konditerių visame pasaulyje.
Šokoladas ir sveikata: draugai ar priešai?
- Nauda sveikatai – ne mitas. Daugelis laiko šokoladą kenksmingu saldumynu, tačiau saikingomis dozėmis, ypač jei kalbama apie juodąjį šokoladą, jis gali būti naudingas. Didelis antioksidantų, tokių kaip flavonoidai, kiekis teigiamai veikia širdį, padeda reguliuoti kraujospūdį ir net mažina „blogojo“ cholesterolio lygį. Svarbiausia – rinktis kokybišką produktą, turintį ne mažiau kaip 70% kakavos, ir valgyti mažomis porcijomis. Šokoladas – nuostabus skanėstas, derinantis nepamirštamą skonį ir neabejotiną naudą sveikatai, jei renkamės jį atidžiai.
- Švelni alternatyva kavai ir antidepresantams. Šokolade yra teobromino ir nedidelis kiekis kofeino – tai natūralūs stimuliatoriai, turintys švelnų žvalinamąjį poveikį. Teobrominas veikia širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemas, gerindamas nuotaiką ir didindamas darbingumą. Todėl, jei pavargote, o kavos gerti jau vėlu – suvalgykite kvadratėlį juodojo šokolado. Tai taip pat puikus natūralus antidepresantas, galintis teigiamai paveikti emocinę būseną.
Netikėti poveikiai: nuo pirkinių iki jausmų
- Aromatas, kuris parduoda. Pasirodo, šokolado kvapas gali daryti įtaką pirkėjų elgsenai. Tyrimai parodė, kad parduotuvėse, kuriose tvyro subtilus šokolado aromatas, lankytojai užsibūna ilgiau. Viename eksperimente, atliktame knygyne, pastebėta, kad dienomis, kai patalpoje buvo skleidžiamas šokolado kvapas, žmonės dažniau pirko romantines knygas. Asociacija su jaukumu ir šiluma daro šokoladą ne tik skaniu, bet ir efektyviu rinkodaros įrankiu.
- Šokoladas – bučinio alternatyva? Žmogaus smegenys aktyviai reaguoja į šokoladą – jo valgymo metu gaminasi endorfinai, „laimės hormonai“. Jie mažina streso lygį, gerina nuotaiką ir veikia panašiai kaip bučinys ar apsikabinimas. Juodajame šokolade esantys katechinai ir epikatechinai taip pat teigiamai veikia smegenų veiklą ir kraujagysles.
Svarbu žinoti: augintiniai ir šokolado sostinės
- Pavojus gyvūnams. Nors žmonės mėgaujasi šokoladu, naminiams gyvūnams jis kelia rimtą pavojų. Produkte esantis teobrominas šunims ir katėms sukelia apsinuodijimą, nes jų organizmas nesugeba jo perdirbti. Net nedidelis šokolado gabalėlis gali sukelti traukulius, širdies aritmiją, o sunkiais atvejais – net mirtį.
- Šokolado sostinės ir muziejai. Kai kurie pasaulio miestai garsėja savo „šokoladine“ istorija. Pavyzdžiui, Belgijos miestas Briugė – tikra Meka šokolado mėgėjams. Čia daugiau nei 50 butikų, siūlančių rankų darbo gaminius, taip pat veikia šokolado muziejus, kuriame pasakojama apie gamybos technologiją ir leidžiama degustuoti įvairias rūšis. Panašių muziejų yra Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse.
Saldus atradimų džiaugsmas
Šie įdomūs faktai apie šokoladą tik dar kartą įrodo, koks įvairiapusis ir nepaprastas gali būti šis visų mėgstamas skanėstas. Mėgaukitės juo sąmoningai, atraskite naujus skonius ir nepamirškite jo turtingos istorijos!