Ašarų galia: 7 verksmo tipai – kuris esate Jūs?
Nuo džiaugsmo iki streso ašarų – psichologė dr. Zena Burgess aiškina, ką reiškia skirtingi verksmo būdai ir kodėl kartais tiesiog sveika išsiverkti.
- Verksmas yra natūrali žmogaus reakcija į emocinę perkrovą (tiek teigiamą, tiek neigiamą), o skirtingos situacijos sukelia skirtingus „verksmo tipus“.
- Dažniausi verksmo tipai, pasak psichologės dr. Zenos Burgess: emocinis (dėl liūdesio, pykčio), frustracijos, hormoninis, laimės, streso, empatiškas ir net juoko ašaros.
- Verkti gali būti naudinga kaip emocijų išlaisvinimo būdas, tačiau tai priklauso nuo aplinkybių; svarbu jaustis saugiai ir palaikomai.
- Polinkis verkti priklauso nuo prieraišumo stiliaus, kultūrinės aplinkos ir lyties; jei verksmas kelia nerimą (per dažnas, nekontroliuojamas ar negalėjimas verkti), verta kreiptis pagalbos.
Visos mes pažįstame tą jausmą. Kai drėgmė, spaudimas ir karštis kaupiasi vidiniame akies kamputyje, bandome mirksėti ar pakelti akis į viršų, kad tik ašaros neištrykštų. Vienaip ar kitaip, visi tam tikru gyvenimo momentu verkiame. Vieni verkia per vestuves. Kiti – kai yra pavargę, patiria stresą ar kai draugė atsiveria apie sudaužytą širdį. Tai universali žmogiška patirtis, tačiau kiekvienam ji gali būti tokia skirtinga.
„Kodėl mes verkiame – išties įdomus klausimas“, – sako Australijos Psichologų Draugijos vadovė dr. Zena Burgess, aiškindama, kad ašaros dažnai yra emocinės perkrovos rezultatas ir gali būti tiek teigiamos, tiek neigiamos. Bet tai tik pradžia. Nuo streso iki hormonų ar empatijos – mūsų ašaros gali papasakoti gilesnę istoriją, dažnai dar prieš mums patiems spėjus įvardyti savo jausmus. Nors psichologijos vadovėliuose oficialiai pripažintų „verksmo tipų“ nėra, dr. Zena Burgess teigimu, galime pabandyti suprasti, kas vyksta, kai verkiame labai skirtingose situacijose (pvz., per vestuves ar per laidotuves). Štai septyni labiausiai paplitę verksmo tipai – galbūt atpažinsite ir save?
1. Emocionaliosios verkėjos: kai jausmai liejasi per kraštus
Nenuostabu, kad daugelis iš mūsų verkia, kai jaučiasi itin emocionaliai ir priblokštos. Viskas atrodo per daug, ir ašaros tiesiog pačios pradeda lietis upeliais. Tai labai normalu. „Dažniausiai tai kyla iš jausmo, kad esi priblokšta, bejėgė ar beviltiška, todėl kartais verkiame, kai esame liūdnos, piktos, išsigandusios ar nusivylusios“, – pasakoja dr. Zena Burgess. Emocionaliosios verkėjos jausmus išgyvena giliai ir išreiškia juos per ašaras. Nesvarbu, ar tai sudaužyta širdis, baimė ar nusivylimas – ašaros tampa emocinės patirties intensyvumo iškrovos vožtuvu.
2. Susierzinusios verkėjos: kai kantrybė trūksta
Jūs ne piktos, ne liūdnos. Jūs tiesiog priėjote liepto galą bandydamos viską успеть. Nesvarbu, ar tai kažkas velkasi 20 km/h greičiu 60 km/h zonoje, kai jūs vėluojate, ar bandote paaiškinti buvusiam vaikinui, kodėl tai, ką jis padarė, iš tiesų yra neištikimybė – mūsų gyvenime yra tiek daug akimirkų, kai susierzinimas gali privesti prie ašarų. Pasak dr. Zenos Burgess, tai yra „baimės reakcija arba reakcija į jausmą, kad esi tam tikru būdu puolama“. Viskas einasi blogai, o dėl jausmo, kad esi įstrigusi, neišgirsta ar nepajėgi, ašaros tiesiog teka. Tai ne apie liūdesį – tai apie atsimušimą į sieną ir jausmą, kad negali jos apeiti.
3. Hormonų įkaitės: ašaros pagal ciklą?
Yra žmonių, kurie yra emocionalūs visą laiką, o yra tokių, kurie pastebi, kad juos tai paveikia tik hormoninių pokyčių metu. Nesvarbu, ar artėjate prie perimenopauzės, ar netrukus prasidės mėnesinės, hormoniniai svyravimai gali susiaurinti jūsų atsparumo langą ir padaryti verksmą labiau tikėtiną. „Tai nutinka, kai viskas atrodo pribloškiančiai. Atrodo, kad visko per daug, – sako dr. Zena Burgess. – Esi pavargusi, žinai, esi išsekusi, esi emocionali ir jauti, kad gyvenimas šiuo metu iš tavęs reikalauja per daug.“ Visos mes ten buvome… tiesa?
4. Laimės verkėjos: džiaugsmo ašaros ypatingomis progomis
Dažniausiai matomos per vestuves, kai anksčiau santūrūs jaunikiai prie altoriaus virsta ašarų jūra – laimės ašaros yra ypatinga emocinės perkrovos rūšis. Tik šiuo atveju tai džiaugsmo ir grožio perkrova. „Laimingas verkimas – tai tas pribloškimo jausmas, kai tave nustebina, koks gražus yra kažkas. Pavyzdžiui, nueikite į vestuves – kaip dažnai matote ten daug verkiančių žmonių? – aiškina dr. Zena Burgess. – Tai ne todėl, kad jie liūdi dėl susituokiančių žmonių… Tai todėl, kad juos paliečia situacijos emocionalumas arba tai jiems primena kažką, kas jiems patiems yra jautru ir svarbu.“
5. Streso „nuleidėjos“: kai ašaros tampa iškrova
Panašiai kaip susierzinimo ašaros, streso ašaros paprastai pasirodo, kai jaučiate, kad nėra išeities iš įtemptos situacijos – ar prisiėmėte per daug, ar tiesiog negalite susidoroti su artėjančiais terminais. Gera žinia ta, kad verkti dėl streso gali būti naudinga. „Kartais tai būdas išleisti stresą, išleisti emociją – kad galėtum judėti pirmyn“, – aiškina dr. Zena Burgess. Streso verkėjos dažnai nemato ašarų artėjant – jos pasirodo po to, kai susikaupia per daug atsakomybių. Verkimas tampa slėgio sumažinimo priemone, padedančia smegenims „persikrauti“ ir vėl susitelkti.
6. Empatiškosios verkėjos: verkiame už kitus?
Pažįstate tuos žmones, kurie kitų emocijas jaučia beveik stipriau nei savo? Taip, tai empatės, ir kartais jos gali verkti mūsų vardu. „Įdomu tai, kad tyrimai rodo, jog jei vienas žmogus verkia, o kitas jį guodžia, tai iš tikrųjų padeda jiems abiems jaustis geriau“, – sako dr. Zena Burgess, pridurdama, kad tai tam tikras „signalas“ kitiems žmonėms, jog problema yra verta dėmesio ir svarbi. Empatiškas verkimas susijęs su ryšiu. Šios ašaros pasirodo, kai matome kenčiantį kitą žmogų, nes esame „suprogramuoti“ rūpintis, atspindėti jausmus ir tiesti pagalbos ranką.
7. Juoko per ašaras meistrės: kai džiaugsmas netelpa
Įsivaizduokite, kad kažkas papasakojo jums tikrai juokingą anekdotą. Ir staiga iš akių pasipila ašaros? Kodėl? Pasak dr. Zenos Burgess: „Juokiatės iki ašarų, o tai iš tiesų reiškia, kad juokiatės iki tokio kraštutinumo, kad tai tampa nepaprastai juokinga, ir jūs tiesiog valotės ašaras, nes tai linksma, o ne todėl, kad tai kančios išraiška.“ Juoko ašaros yra priminimas, kad ne visas verkimas yra liūdnas. Tiesą sakant, verkti juokiantis gali signalizuoti apie didžiulį džiaugsmo intensyvumą – kai mūsų kūnai tiesiog negali jo sutalpinti.
Ar verkti (ne)sveika? Ką sako psichologai?
Priešingai paplitusiai nuomonei, viena ar dvi ašaros iš tiesų gali būti jums naudingos. Viskas priklauso nuo aplinkybių. „Manau, kad verkti yra blogai, jei esi viena ir nepalaikoma. Tavo mintyse tai gali priversti jaustis dar vienišesne“, – sako dr. Zena Burgess. Tačiau dažnai tai geras būdas išleisti savo jausmus ir grįžti prie problemos ar stimulo su labiau subalansuotu požiūriu. Ji priduria: „Manau, kai esame priblokštos ir negalime sugalvoti, kaip save išreikšti, kartais verkimas suteikia šiek tiek laisvės išleisti dalį emocijų, kad galėtume vėl pradėti vartoti žodžius.“
Kodėl vieni verkia lengviau nei kiti?
Ne visi į verkima reaguoja vienodai. Pasak dr. Zenos Burgess, mūsų polinkis verkti – ar sulaikyti ašaras – formuojamas įvairių veiksnių, įskaitant mūsų prieraišumo stilių, kultūrinę aplinką ir lytį. „Manau, svarbu, kaip prieraišumo stiliai veikia verkimą. Turiu omenyje, kad žmonės, kurie jaučiasi saugiai prisirišę arba jaučiasi patogiau reikšdami savo emocijas, yra labiau linkę verkti arba geba verkti, nes laiko tai sveikesniu ir normaliu reiškiniu“, – aiškina ji. Priešingai, turintys labiau vengiantį ar nerimastingą prieraišumo stilių gali sunkiai reikšti emocijas išoriškai arba visiškai slopinti ašaras net didelio sielvarto akimirkomis. Kultūrinė aplinka taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
Tai, kas viename kontekste laikoma tinkamu emociniu išsilaisvinimu, kitame gali būti smerkiamas. „Kai kuriose kultūrose verkimas yra priimtinesnis nei kitose. Taigi, žmonės mokosi reikšti savo stiprias emocijas per verkimą“, – sako dr. Zena Burgess. Tada yra lyties įtaka. Nors socialiniai lūkesčiai šiuo klausimu pastaraisiais metais pasikeitė, verkimas vis dar dažniau siejamas su moterimis nei su vyrais, o tai gali būti bruožas, išugdytas per socializaciją ir lyties lūkesčius.
Ką daryti, jei negalite verkti arba negalite sustoti?
Pasak dr. Zenos Burgess, kai kurie žmonės iš tiesų „fiziologiškai negali verkti“. „Tai, žinote, yra tam tikra būklė, – sako ji. – Bet gali būti, kad žmonės tiesiog užaugo šeimose ar situacijose, kur verkimas buvo nepriimtinas. Tai tiesiog reiškia, kad jiems gali prireikti kitų būdų save išreikšti, arba galbūt tai įgūdis, kurį jie gali išmokti.“ O jei negalime nustoti verkti, tai gali būti proga kreiptis pagalbos dėl savo emocinių reakcijų. „Manau, jei pastebite, kad daug verkiate ir nesuprantate, dėl ko verkiate, ir nejaučiate, kad galite kontroliuoti, kada verkiate… Būtent tada žmonės kreipiasi į mane kaip į psichologę, – sako ji. – Tada turime pažvelgti į kai kurias jų gyvenimo dinamikas, santykius ar praeities patirtis ir padėti jiems sukurti skirtingas strategijas.“
Leiskite sau jausti: verksmas – žmogiškumo dalis
Pagrindinė dr. Zenos Burgess mintis? „Manau, tiesiog noriu pabrėžti, kaip tai yra žmogiškumo dalis, – sako ji. – Tai viena iš mūsų emocinių išraiškų repertuaro, ir mes turime leisti sau patirti emocijas bei jas išreikšti taip, kaip jaučiasi natūralu.“ Supratimas apie skirtingus verksmo tipus padeda priimti šią žmogišką patirtį.
