Ar viską lemia genai: kaip jūsų gyvensena gali pakeisti likimą?
Nustokite kaltinti paveldimumą dėl savo sveikatos problemų. Mokslas įrodė, kad Jūs turite galią „įjungti“ geruosius genus ir „išjungti“ bloguosius.
- Jūs paveldejote ne ligas, o tik polinkį jomis sirgti; ar šis polinkis virs realybe, priklauso nuo Jūsų gyvenimo būdo.
- Mityba, stresas ir aplinkos toksinai yra pagrindiniai „jungikliai“, kurie gali aktyvuoti arba nutildyti Jūsų genus.
- Antioksidantų gausi mityba yra vienas svarbiausių būdų apsaugoti Jūsų DNR nuo pažeidimų ir lėtinti senėjimą.
- Niekada nevėlu keisti savo „genetinio likimo“ – kiekvienas sveikas pasirinkimas yra žingsnis ilgesnio ir sveikesnio gyvenimo link.
„Ką aš galiu padaryti? Mano mamai anksti atsirado raukšlių, vadinasi, ir man taip bus.“ „Mūsų giminėje visi serga širdies ligomis, matyt, toks ir mano likimas.“ Tokios ar panašios mintys aplanko daugelį iš mūsų. Esame linkę priimti savo genetinį paveldą kaip nekintamą nuosprendį, o ligas ir senėjimo požymius – kaip neišvengiamybę, įrašytą mūsų DNR.
Tačiau šiuolaikinis mokslas siunčia mums nepaprastai įkvepiančią žinią: genai nėra Jūsų likimo šeimininkai. Jie – veikiau galimybių planas, kurio realizacija didžiąja dalimi priklauso nuo Jūsų kasdienių pasirinkimų. Tai, ką valgote, kaip judate, kaip reaguojate į stresą ir kokioje aplinkoje gyvenate, gali nulemti, kurie genai bus aktyvūs, o kurie – tyliai miegos visą gyvenimą. Šiandien, remdamiesi knygos „500 būdų, kaip ilgiau išlikti jauniems“ įžvalgomis, panagrinėkime, kaip genai ir gyvensena veikia išvien ir kaip Jūs galite tapti savo sveikatos ir jaunystės architektais.
Genai – ne nuosprendis, o galimybių planas
Mūsų kūnas sudarytas iš trilijonų ląstelių, o kiekvienoje iš jų slypi unikalus genetinis kodas – DNR, kurį paveldėjome iš savo tėvų. Šiame kode užrašyta viskas: nuo akių spalvos iki polinkio sirgti tam tikromis ligomis. Tačiau čia ir slypi esminis skirtumas: polinkis nėra tas pats, kas liga.
Kaip taikliai pastebi mitybos specialistas Patrickas Holfordas, Jūs paveldėjote ne krūties vėžį ar artritą, o tiesiog tam tikrų ląstelių polinkį sparčiau augti ar jautriau reaguoti į uždegimą tam tikromis sąlygomis. Ar tos sąlygos susidarys, priklauso nuo Jūsų gyvensenos.
Šį fenomeną tiria epigenetikos mokslas. Paprastai tariant, jis nagrinėja, kaip mūsų elgesys ir aplinka gali sukelti pokyčius, kurie veikia mūsų genų darbą. Epigenetiniai pokyčiai nekeičia pačios DNR sekos, bet jie gali pakeisti, kaip Jūsų kūnas „nuskaito“ genetinį kodą. Būtent todėl du identiški dvyniai, turintys tą pačią DNR, gali nugyventi visiškai skirtingus gyvenimus ir sirgti skirtingomis ligomis. Norintys pasigilinti, kaip gyvensena veikia genus, gali rasti daug patikimos informacijos mokslo populiarinimo portaluose anglų kalba.
Kas „įjungia“ ir „išjungia“ jūsų genus?
Įsivaizduokite, kad Jūsų genai yra tarsi galybė šviesos jungiklių. Kai kurie jų yra atsakingi už sveikatą, energiją ir ilgaamžiškumą, kiti – už ligas ir spartesnį senėjimą. Jūsų kasdieniai įpročiai yra tarsi ranka, kuri spaudinėja šiuos jungiklius.
Mityba: galingiausias jūsų įrankis
Maistas yra ne tik kuras, bet ir informacija, kurią ląstelės naudoja reguliuodamos genų veiklą.
- Antioksidantai: Vaisiuose, uogose ir daržovėse esantys antioksidantai yra tikri DNR sargybiniai. Jie apsaugo genetinį kodą nuo laisvųjų radikalų daromos žalos ir padeda išlaikyti „geruosius“ genus aktyvius.
- Uždegimą skatinantys produktai: Cukrus, perdirbti miltai, transriebalai ir per didelis raudonos mėsos kiekis gali „įjungti“ uždegiminius genus, kurie yra susiję su artritu, širdies ligomis ir net vėžiu.
Stresas ir jūsų mintys
Lėtinis stresas ir negatyvios mintys nėra tik bloga nuotaika. Tai – biocheminė audra, kuri silpnina imuninę sistemą ir gali aktyvuoti su ligomis susijusius genus. Ir atvirkščiai, ramybė, meditacija ir pozityvus požiūris skatina „gerovės“ hormonų išsiskyrimą ir padeda palaikyti sveiką genų raišką.
Aplinkos toksinai
Pesticidai maiste, chemikalai buitinėse priemonėse, oro tarša – visa tai yra išoriniai veiksniai, galintys neigiamai paveikti mūsų DNR. Šios medžiagos gali imituoti hormonus, sutrikdyti natūralią organizmo pusiausvyrą ir „įjungti“ genus, susijusius su hormonų sistemos vėžiu ar vaisingumo problemomis.
Paimkite vairą į savo rankas: praktiniai patarimai
Supratus, kad turite galią daryti įtaką savo genams, atsiveria neaprėpiamos galimybės. Kaip teigia garsus biochemikas dr. Jeffrey Blandas: „Tai, kuo dabar esate, yra rezultatas eksperimento, kurį galima pavadinti „jūsų gyvenimas“. Jei esate nepatenkinti eksperimento rezultatu, galite jį dar keisti, nesvarbu, kiek Jums metų: 15, 75 ar 90“.
Štai keli žingsniai, nuo kurių galite pradėti:
Valgykite „protingą“ maistą
Stenkitės, kad Jūsų lėkštėje dominuotų augalinis maistas – daržovės, vaisiai, uogos, ankštiniai, pilno grūdo produktai. Rinkitės ekologiškus produktus, kai tik turite galimybę, kad sumažintumėte pesticidų poveikį.
Valdykite savo aplinką
Sąmoningai mažinkite kontaktą su toksinais. Naudokite natūralias valymo priemones, gerkite filtruotą vandenį, venkite maisto laikyti plastikiniuose induose, ypač jį šildyti.
Raskite savo ramybės oazę
Įtraukite į savo dienotvarkę streso valdymo praktikas. Tai gali būti joga, meditacija, pasivaikščiojimas gamtoje, gilus kvėpavimas ar tiesiog hobis, kuris leidžia Jums visiškai atsipalaiduoti.
Pamirškite genetinį fatalizmą. Mūsų protėviai mums perdavė ne likimą, o galimybes. Kiekviena diena ir kiekvienas pasirinkimas – tai proga perrašyti savo sveikatos istoriją. Jūsų genai ir gyvensena yra komanda, o Jūs esate tos komandos vadovas.
