Vaikas vegetaras: mados reikalas ar sveikas pasirinkimas?
Vegetarizmas populiarėja, tačiau ar jis saugus augančiam organizmui? Išsiaiškinkime mokslo argumentus, rizikas ir tai, ką privalo žinoti tėvai, nusprendę atsisakyti mėsos vaiko racione.
- Tinkamai suplanuota vegetarinė dieta (su kiaušiniais ir pieno produktais) vaikams yra galima, tačiau griežtas veganizmas reikalauja ypatingo atidumo ir papildų.
- Didžiausi pavojai: geležies, vitamino B12, kalcio ir vitamino D trūkumas, galintis lemti raidos sutrikimus.
- Vegetarizmas turi privalumų: daugiau daržovių, mažesnė nutukimo rizika, mažiau kenksmingų maisto priedų.
- Tėvai, auginantys vaikus vegetarus, privalo reguliariai atlikti kraujo tyrimus ir konsultuotis su gydytojais.
Tikrieji vegetarai ne tik nevalgo mėsos. Jie dažnai stengiasi gyventi pagal gamtos dėsnius, renkasi ekologiją ir tam tikrą gyvenimo filosofiją. Tačiau vaikai šios filosofijos pasirinkti dar negali – visa atsakomybė už jų augimą ir vystymąsi tenka tėvams.
Tad kyla amžinas klausimas: ar augančiam organizmui pakanka vien augalinio maisto? Ar mėsos atsisakymas nesukels nepataisomos žalos?
Ką sako mokslas?
Vegetarizmo idėja į Europą atkeliavo iš Azijos, o vėliau išpopuliarėjo su hipių judėjimu bei joga. Šalininkai argumentuoja, kad žmogaus virškinimo sistema (ilgas žarnynas, žandikaulių judėjimas) yra artimesnė žolėdžiams nei mėsėdžiams.
Tačiau šiuolaikinė medicina į vaikų vegetarizmą žiūri atsargiai, bet ne kategoriškai. Kaip teigiama didžiausios pasaulyje mitybos specialistų organizacijos – JAV Mitybos ir dietologijos akademijos – oficialioje pozicijoje, „tinkamai suplanuota vegetariška ar veganiška mityba gali būti sveika ir tinkama visais gyvenimo etapais, įskaitant kūdikystę ir vaikystę“. Tačiau raktinis žodis čia – tinkamai suplanuota. Tai reiškia, kad paprastas kotleto išėmimas iš lėkštės nėra vegetarizmas – tai kelias į ligas.
Argumentai UŽ: kodėl tai gali būti naudinga?
Tinkamai maitinantis, vegetarinė dieta turi akivaizdžių pliusų:
- Daugiau vertingų medžiagų. Vaikai suvartoja daugiau daržovių, vaisių, ankštinių augalų, o kartu su jais – vitaminų, mikroelementų ir ląstelienos.
- Mažesnė nutukimo rizika. Augalinės kilmės riebalai yra sveikesni, o maistas dažnai mažiau kaloringas, todėl tokie vaikai rečiau turi antsvorio.
- Geresnė širdies sveikata. Augalinis maistas padeda palaikyti normalų cholesterolio kiekį kraujyje.
- Mažiau kenksmingų priedų. Išvengiama perdirbtos mėsos gaminiuose (dešrelėse, rūkytuose kumpeliuose) esančių druskos pertekliaus ir kancerogeninių junginių.
Argumentai PRIEŠ: kur slypi pavojai?
Didžiausia rizika kyla tada, kai tėvams trūksta žinių apie mitybos balansą.
- Baltymų trūkumas. Augančiam organizmui baltymai yra statybinė medžiaga. Nors jų yra ir augaluose, jų pasisavinimas prastesnis nei iš mėsos.
- Geležies deficitas. Iš mėsos gaunamą geležį organizmas pasisavina lengvai, o iš augalų – sunkiai. Todėl vegetarams gresia mažakraujystė.
- Kritinių vitaminų stoka. Gali pritrūkti vitamino B12 (kurio yra tik gyvūniniuose produktuose), vitamino D, cinko ir kalcio.
Realus pavyzdys: kai organizmas „paprašo“ mėsos
Kartais net ir suaugusieji, pasirinkę vegetarizmą, pajunta, kad šis kelias – ne jiems.
„Mėsos atsisakiau dar mokykloje. Tėvai tai priėmė ramiai. Be mėsos išbuvau beveik dvejus metus, valgiau košes, daržoves, pieno produktus. Tačiau studijų metais prasidėjo krizė. Pasidariau apatiška, nervinga, pradėjau smarkiai liesėti. Buvo sunku susikaupti, neturėjau jėgų fiziniam darbui. Pradėjau sapnuoti kvepiantį kepsnį… Supratau, kad organizmas siunčia ženklą grįžti prie mėsos.“ Kristina, 20 m.
Ši istorija rodo, kad net suaugusiam žmogui sunku subalansuoti mitybą. Vaikui, kurio augimo tempai milžiniški, pasekmės gali būti dar rimtesnės.
Verdiktas: ar vaikas gali būti vegetaras?
Atsakymas priklauso nuo to, kokią vegetarizmo formą renkatės ir kiek dėmesio skirsite mitybai.
Rizikinga (Veganizmas): Griežta augalinė mityba, kai atsisakoma ne tik mėsos, bet ir žuvies, kiaušinių, pieno produktų, vaikams yra labai rizikinga. Be papildų (ypač vitamino B12) vaikui gresia mažakraujystė, rachitas (dėl vitamino D ir kalcio stokos), fizinio vystymosi sulėtėjimas, raumenų atrofija ir net negrįžtami nervų sistemos pažeidimai.
Galima (Laktovegetarizmas): Jei vaikas nevalgo mėsos, bet valgo kiaušinius, žuvį, pieno produktus, jis gauna visas reikalingas medžiagas. Tokia mityba, prižiūrima gydytojų, yra visiškai saugi.
Tėvų atsakomybė: Jei nusprendėte nepratinti vaiko prie mėsos, turite tapti mitybos ekspertais.
- Reguliarūs tyrimai. Bent kartą per pusmetį atlikite vaiko kraujo tyrimus (feritino, B12, vitamino D kiekiui nustatyti).
- Pakaitalai. Mėsą būtina pakeisti kitais baltymų šaltiniais: lęšiais, pupelėmis, avinžirniais, kiaušiniais, varške.
- Jokios prievartos. Jei vaikas, paaugęs ir pamatęs draugų maistą, paprašys mėsos – nedrauskite. Tai jo organizmo poreikis.
Tad geriausia laikytis aukso vidurio. Nebūtina vaiko maitinti sunkiai virškinamais rūkytos mėsos gaminiais kasdien, tačiau visiškai atimti iš augančio organizmo gyvūninius baltymus – rizikinga. Leiskite vaikui užaugti sveikam, o filosofiją jis pasirinks pats.
