Jums trūksta drąsos? 7 pratimai, kurie tikrai padeda
Nenorite visą gyvenimą gailėtis dėl praleistų progų? Drąsa – tai ne baimės nebuvimas, o raumuo, kurį galima ištreniruoti. Pristatome 7 pratimus, kurie padės tapti drąsesne.
- Drąsa yra ne baimės nebuvimas, o gebėjimas veikti nepaisant jos.
- Praktikuokite drąsą mažose, kasdienėse situacijose – pavyzdžiui, kalbindami nepažįstamuosius.
- Nustokite nuolat atsiprašinėti už tai, kas nėra jūsų kaltė – tai menkina jūsų savivertę.
- Imkitės iniciatyvos ir spręskite problemas patys – tai geriausias būdas auginti pasitikėjimą savimi.
Ar dažnai save pagaunate graužiantis dėl to, kad vėl kažko neišdrįsote? Nepaprašėte didesnio atlyginimo, neišsakėte savo nuomonės per susirinkimą, nutylėjote išgirdusi neteisybę… Po tokių situacijų apninka apmaudas ir bejėgiškumo jausmas. Tačiau gera žinia ta, kad drąsa nėra įgimta supergalia. Tai – lyg raumuo, kurį galima ir reikia treniruoti.
Drąsa – tai ne baimės nebuvimas, o gebėjimas veikti nepaisant jos. Jei esate pasiryžusi nebeleisti baimei valdyti jūsų gyvenimo, štai 7 praktiniai pratimai, kurie padės jums tapti drąsesne.
Kodėl mes bijome? Baimė vs. Kuklumas
Pirmiausia, svarbu atskirti du dalykus. Kuklus žmogus elgiasi santūriai, nes toks yra jo vidinis pasirinkimas. O bailus žmogus labai norėtų pasielgti kitaip – išsakyti tiesą, nutraukti toksiškus santykius, imtis svajonių projekto – tačiau jį paralyžiuoja baimė: „ką pagalvos kiti?“, „o kas, jei nepavyks?“. Šis straipsnis skirtas būtent tiems, kurie nori, bet nedrįsta.
7 praktiniai „drąsos raumens“ auginimo pratimai
Pradėkite nuo tų pratimų, kurie atrodo lengviausi, ir pamažu pereikite prie sudėtingesnių. Svarbiausia – reguliarumas.
1. Pratimas „Kas blogiausia, kas gali nutikti?“
Kai jaučiate, kad baimė jus kausto, racionaliai įvertinkite situaciją. Pasiimkite lapą popieriaus ir pasidalykite jį į du stulpelius. Viename surašykite, kas blogiausio gali nutikti, jei išdrįsite (pvz., paprašysite didesnio atlyginimo). Kitame – kas geriausio. Dažniausiai pamatysite, kad potencialus laimėjimas yra gerokai didesnis už galimą praradimą, o pats baisiausias scenarijus nėra toks jau baisus. Dažnai mes bijome ne realių pasekmių, o paties baimės jausmo.
2. Pratimas „Kalbėkitės su veidrodžiu (ir nepažįstamaisiais)“
Jei jus gąsdina viešas kalbėjimas ar bendravimas, pradėkite treniruotis saugioje aplinkoje. Repetuokite būsimą pokalbį ar pristatymą prieš veidrodį, įrašykite save telefonu. Tai padės pamatyti save iš šono ir įgyti daugiau pasitikėjimo. Kai jausitės tvirčiau, pereikite į kitą lygį – praktikuokitės realiame gyvenime mažos rizikos situacijose. Nuoširdžiai padėkokite pardavėjai, paklauskite nepažįstamojo kelio, paprašykite parduotuvėje patarimo. Kiekvienas toks mažas kontaktas įrodys jums, kad „nieko baisaus neatsitiko“.
3. Pratimas „Veikite dabar, galvokite vėliau“
Kuo ilgiau svarstote ir analizuojate, tuo daugiau abejonių kyla ir tuo mažiau ryžto lieka. Drąsūs žmonės veikia čia ir dabar. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia elgtis neapgalvotai. Bet jei sprendimas jau subrendęs, o jūs vis atidėliojate – tiesiog padarykite tai. Paskambinkite, parašykite laišką, ženkite pirmą žingsnį. Veiksmas yra geriausias vaistas nuo baimės.
4. Pratimas „Aš atsakinga“
Dažnai nedrąsūs žmonės yra linkę atsakomybę už sudėtingus reikalus perleisti kitiems – partneriui, tėvams, kolegoms. Kas jūsų šeimoje moka mokesčius, eina į tėvų susirinkimus, aiškinasi su meistrais? Pradėkite po truputį perimti šias funkcijas. Kiekvienas savarankiškai išspręstas reikalas, net ir nemalonus, augina jūsų pasitikėjimą savimi ir suteikia drąsos imtis dar didesnių iššūkių.
5. Pratimas „Nustokite atsiprašinėti“
„Atsiprašau, kad trukdau…“, „Atleiskite, gal galėčiau paklausti…“. Nedrąsūs žmonės yra linkę atsiprašinėti net tada, kai nėra kalti. Tai – pasąmoningas signalas aplinkiniams: „Aš jaučiuosi nepatogiai vien dėl to, kad esu“. Nustokite tai daryti. Jūs turite teisę paklausti, paprašyti ir egzistuoti nejausdama kaltės. Kaip teigiama „Psychology Today“, per dažnas atsiprašinėjimas menkina savivertę.