Alergijos gydymas žiemą: kodėl gruodis – geriausias metas?

Manoma, kad kas dešimtas žmogus pasaulyje serga viena ar kita alergine liga. Pastaraisiais metais ypač padaugėjo sergančiųjų šienlige (alergine sloga), kurią sukelia žiedadulkės. Dažnai apie alergiją prisimename tik pavasarį, kai viskas pražysta, tačiau apie efektyviausią jos gydymą reikia galvoti būtent dabar – žiemą.

Alergologai teigia, kad alergijos gydymas gruodį ir kitais žiemos mėnesiais yra pats tinkamiausias laikas pradėti specifinę imunoterapiją – metodą, padedantį ne tik slopinti simptomus, bet ir gydyti pačią ligos priežastį.

Alergijos ryšys: šienligė ir astma

Sergamumas alerginėmis ligomis auga grėsmingu greičiu. Lietuvoje šienlige serga apie 20 procentų gyventojų, o atopiniu dermatitu (alerginiu odos bėrimu) – nuo 10 iki 15 procentų vaikų. Svarbu suprasti, kad šios ligos yra susijusios. Kaip teigia specialistai, net 40 procentų vaikų, sirgusių ir negydžiusių atopinio dermatito, vėliau suserga šienlige, o 25 procentams gali išsivystyti astma. Be to, net 91 procentas sergančiųjų astma kenčia ir nuo alerginės slogos.

Alergenų imunoterapija: kas tai ir kaip ji veikia?

Žmogus jaučiasi blogai susidūręs su jį įjautrinusiu alergenu (žiedadulkėmis, dulkėmis). Įprastai mes geriame simptomus slopinančius vaistus. Tačiau kai jie nebepadeda, efektyviausias būdas – alergenų imunoterapija, dar vadinama alergenų skiepais.

• Kas tai? Tai gydymo metodas, kai organizmui reguliariai duodamos mažos, palaipsniui didinamos alergeno dozės.
• Tikslas: „Išmokyti“ imuninę sistemą priprasti prie alergeno ir į jį nebereaguoti taip audringai.
• Kam tinka? Šis gydymo būdas efektyvus tiems, kurie yra jautrūs įkvepiamiems alergenams: medžių ar žolių žiedadulkėms, dulkių erkutėms, pelėsiams. Deja, alergijos maistui šis metodas kol kas neįveikia.

Kaip pratinamas organizmas: injekcijos ar lašiukai?

Alergenų imunoterapija atliekama dviem būdais – injekcijomis arba poliežuviniais lašiukais.

1. Injekcijos: Alergenų injekcija į raumenis švirkščiama gydymo įstaigoje, iš pradžių kas savaitę, kol pasiekiama palaikomoji dozė.
2. Poliežuviniai lašiukai: Tai modernesnis ir patogesnis metodas. Pacientas gauna buteliukus su įvairios koncentracijos alergenais ir lašina juos pats namuose. Pradedama nuo tirpalo, kuriame alergeno labai mažai, ir dozė kasdien didinama.

Pasak Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugijos specialistų, poliežuviniai lašiukai dažnai yra priimtinesnis metodas, ypač vaikams, nes yra mažesnė perdozavimo tikimybė ir nereikia nuolatinių vizitų į gydymo įstaigą.

Kodėl alergiją gydyti reikia pradėti žiemą?

Nukritus lapams, vėlyvą rudenį ir žiemą, kai alergenų (žiedadulkių) koncentracija ore yra mažiausia, reikia kreiptis į alergologą. Gydytojas atliks tyrimus (odos dūrio mėginius arba kraujo tyrimą) ir nustatys, kokiems augalams esate alergiškas.

• Jei esate jautrūs medžių žiedadulkėms (beržui, lazdynui), kurios pradeda sklisti anksti pavasarį, gydymą alergenų skiepais reikia pradėti jau spalio–lapkričio mėnesiais.
• Jei esate jautrūs žolių žiedadulkėms (pvz., motiejukams), kurios žydi vasaros pradžioje, gydymą optimalu pradėti gruodį ar sausį.

Gydymas tęsiamas visą sezoną ir kartojamas 3–5 metus iš eilės.

Ar verta? Rezultatai kalba patys už save

Nors alergenų imunoterapija reikalauja kantrybės ir investicijų, rezultatai yra akivaizdūs.

• Teigiama, kad taikant imunoterapiją, ilgalaikis pagerėjimas pasiekiamas net 80–90 procentų pacientų.
• Jau po pirmųjų metų gydymo savijauta smarkiai pagerėja ir reikia daug mažiau simptomus slopinančių vaistų.
• Svarbiausia – laiku pradėjus gydymą, pavojus susirgti astma sumažėja net 30 kartų.

Sergant alerginėmis ligomis, žmonės yra pasmerkti ilgą laiką pirkti nepigius vaistus. Tuo tarpu specifinė imunoterapija ne tik padeda sutaupyti ateityje, bet ir grąžina galimybę gyventi visavertį gyvenimą be nuolatinio čiaudulio, ašarojimo ir dusulio.