Iššokęs pėdos kauliukas (Hallux Valgus): ar tai genetinis nuosprendis, ar įveikiama problema?

Straipsnio audio versija

Galbūt Jūsų pėdos dar atrodo dailiai, o gal jau su nerimu stebite pirmuosius pokyčius. Daugelis moterų, ypač peržengusios 35-erių metų slenkstį, susiduria su nemaloniu reiškiniu – iššokusiu pėdos kauliuku. Medicinoje jis vadinamas Hallux Valgus (lot. hallux – nykštys, valgus – iškrypimas).

Tai nėra tik estetinė problema, trukdanti avėti atvirus basutes. Tai kietas, dažnai skausmingas gumbas vidinėje pėdos pusėje, kuris signalizuoja apie rimtus biomechaninius pokyčius. Neretai moterys su ilgesiu žvelgia į vitrinose spindinčius aukštakulnius, tačiau žino: viena valanda su jais kainuos dvi dienas skausmo.

Tačiau ar tikrai dėl to kalta tik „bloga genetika“, kurią paveldėjote iš mamos? O gal tai – dešimtmečius trukusio netinkamo elgesio su pėdomis pasekmė? Šiame straipsnyje sujungsime medicinos mokslą su naujausiais biomechanikos atradimais ir pateiksime Jums išsamų planą: nuo tikslios diagnozės iki būdų sustabdyti deformaciją be operacijos.

Anatomija: kas iš tikrųjų vyksta Jūsų pėdoje?

Kad suprastume, kaip kovoti su priešu, turime jį pažinti. Daugelis klysta manydami, kad ant pėdos tiesiog „užaugo“ naujas kaulas. Iš tiesų Hallux Valgus yra sąnario išnirimas lėtiniu būdu.

Ši deformacija apibūdina pėdos nykščio išorinį ir pirmojo padikaulio vidinį iškrypimą. Paprasčiau tariant, Jūsų pėdos kaulai prarado savo natūralią ašį:

1. Didysis pirštas krypsta link mažųjų pirštų (į išorę).
2. Pirmasis padikaulis (kaulas prieš pirštą) krypsta į priešingą pusę (į vidų). Šie kaulai, krypdami skirtingomis kryptimis, sudaro kampą, kurio viršūnė ir yra tas skausmingas gumbas, kurį matote ir kuris trinasi į batus.

Diagnozė: kokio sunkumo Jūsų situacija?

Nors kauliuką matote plika akimi, gydytojai ortopedai situaciją vertina ne „iš akies“, o milimetrų tikslumu. Norint tiksliai įvertinti problemą, atliekamos pėdų rentgeno nuotraukos stovint. Gydytojas specialiu matlankiu išmatuoja du pagrindinius rodiklius. Tai padeda suprasti, ar Jums dar gali padėti mankštos, ar jau reikalinga chirurginė intervencija.

Kokie yra normalūs ir kritiniai rodikliai?

• 1PP (Pirmojo padikaulio ir pirštakaulio kampas): Norma – iki 15 laipsnių.
• 1–2 TP (Tarppadikaulinis kampas): Norma – iki 9 laipsnių.

Pagal šiuos kampus Hallux Valgus skirstomas į tris sunkumo laipsnius:

• Lengvas: 1PP – 15–20°, 1–2 TP – 9–11°. (Čia dar labai veiksmingi pratimai ir avalynės keitimas).
• Vidutinis: 1PP – 20–40°, 1–2 TP – 11–16°. (Skausmas tampa dažnesnis, pratimai padeda stabdyti progresavimą).
• Sunkus: 1PP – virš 40°, 1–2 TP – virš 16°. (Dažnai reikalinga operacija).

Amžinas ginčas: genai ar batai?

Tai dažniausiai užduodamas klausimas ortopedų kabinetuose. Atsakymas dažniausiai slypi viduryje: genetika užtaiso ginklą, o gyvenimo būdas paspaudžia gaiduką.

Ką sako tradicinė medicina? Gydytojai pabrėžia, kad polinkis į kauliuko atsiradimą yra paveldimas. Jei Jūsų mama ar močiutė turėjo šią problemą, tikimybė, kad ją turėsite ir Jūs, yra didelė. Taip pat įtakos turi:

• Lytis: Tai beveik išskirtinai moterų problema (vyrų raiščiai tvirtesni, o avalynė – patogesnė).
• Kitos būklės: Bendras raiščių laisvumas, plokščiapėdystė ar reumatoidinis artritas gali paspartinti deformaciją.

Ką sako biomechanika (Katy Bowman požiūris)? Biomechanikos specialistė K. Bowman šį „paveldimumą“ vadina „socialiniu paveldimumu“. Mes paveldime ne tik genus, bet ir įpročius. Jei Jūs, kaip ir Jūsų mama, visą gyvenimą avėjote batus smailėjančiu priekiu, Jūsų pėdos deformuosis identiškai. Siaura avalynė mechaniškai spaudžia didįjį pirštą į „valgus“ poziciją. Ilgainiui raumuo, atsakingas už piršto atitraukimą (Abductor Hallucis), atrofuojasi, o raumuo, traukiantis pirštą link kitų, sutrumpėja. Pėda prisitaiko prie bato formos.

Veiksmų planas: kaip padėti sau be operacijos?

Jei Jūsų deformacija yra lengvo arba vidutinio laipsnio, Jūs galite padaryti labai daug, kad sustabdytumėte procesą ir sumažintumėte skausmą. Štai kompleksinis sprendimas, apjungiantis medicinines ir biomechanines rekomendacijas.

1. Avalynės revoliucija

Tai svarbiausias žingsnis. Jokie vaistai nepadės, jei kasdien 8 valandas spausite pėdą.

• Plotis: Rinkitės batus plačiu priekiu (Wide Toe Box). Pirštai batuose turi galėti laisvai judėti.
• Kulnas: Kasdienai rinkitės avalynę žemu kulnu (iki 3–4 cm). Aukštakulnius palikite tik ypatingoms šventėms („deserto“ principas).
• Testas: Išimkite bato vidpadį ir atsistokite ant jo. Jei kauliukas „lipa“ per kraštą – batai Jums netinka.

2. Pagalbinės priemonės (Ortopedija)

• Pirštų plėtikliai (Toe Spacers): Tai silikoniniai tarpupirščiai, kurie mechaniškai grąžina pirštus į teisingą padėtį. Nešiokite juos vakarais arba vaikščiodama namuose. Tai tarsi „breketai“ pėdoms.
• Supinatoriai (Įdėklai): Jei turite plokščiapėdystę, individualūs vidpadžiai padės paskirstyti krūvį taisyklingai ir neleis pėdai „virsti“ į vidų.
• Apsauginės pagalvėlės: Silikoninės ar veltinio pagalvėlės, dedamos ant kauliuko, sumažina trintį į batą ir apsaugo nuo uždegimo.

3. Biomechaniniai pratimai

Mums reikia ne tik atremti pėdą (įdėklais), bet ir ją sustiprinti.

• Didžiojo piršto „pabėgimas“: Atsisėskite, pėdos ant žemės. Bandykite pakelti ir atitraukti didįjį pirštą nuo kitų pirštų į šoną. Jei nepavyksta – padėkite ranka. Tai aktyvuoja „miegantį“ raumenį.
• Kamuoliuko ridenimas: Pėdos padu ridenkite teniso kamuoliuką. Tai atpalaiduoja įtemptus pado raumenis, kurie dažnai lydi kauliuko deformaciją.

Kada operacija tampa neišvengiama?

Nors natūralūs būdai yra veiksmingi, kartais biomechanika jau būna per daug pakitusi. Pasak chirurgų, operuotis siūloma tada, kai:

• Nustatomi didesni negu lengvo laipsnio pakitimai (kampai viršija normas).
• Skausmas yra nuolatinis ir trukdo vaikščioti net su patogia avalyne.
• Pradeda deformuotis kiti pirštai (atsiranda „plaktukiniai“ pirštai, nes nykštys juos stumia).

Kaip vyksta operacija? Šiuolaikinės medicinos tikslas – atstatyti normalų kampą tarp kaulų. Dažniausiai atliekama osteotomija: pirmasis padikaulis perpjaunamas, pastumiamas į teisingą padėtį ir fiksuojamas sraigtais. Kartu dažnai koreguojami ir minkštieji audiniai. Po operacijos koja iki 6 savaičių būna sutvirtinta specialiame bate, tačiau dažniausiai jau kitą dieną leidžiama atsargiai priminti kulną.

Rizikos ir lūkesčiai Svarbu atsiminti: operacija pašalina pasekmę, bet ne visada priežastį. Jei po operacijos vėl grįšite prie siaurų batų, kauliukas gali „išdygti“ vėl. Be to, kaip ir kiekviena intervencija, ji turi rizikų: pėda gali likti standesnė, kartais pasitaiko jautrumo sutrikimų. Todėl operacija turėtų būti galutinis sprendimas, kai konservatyvūs būdai nepadeda.

Pabaigai: rūpinkitės savo pamatais

Mūsų pėdos – tai viso kūno pamatas. Nesvarbu, ar nuspręsite daryti operaciją, ar bandysite problemą spręsti pratimais, taisyklė viena: mylėkite savo pėdas labiau nei madingus batus. Rinkitės avalynę, kuri tausoja Jūsų sveikatą, ir Jūsų kūnas Jums atsidėkos lengvu žingsniu be skausmo.