Rytų medicinos paslaptys: holistinis požiūris į sveikatą

Skirtingos Azijos tradicinės medicinos į žmogų žiūri panašiai – suvokia jį kaip miniatiūrinį visatos modelį. Anot jų, organizmo sveikata – tai darni įvairių energijų sąveika ir pusiausvyra. Todėl Rytų gydytojas, nesvarbu, ar jis gydo žolelėmis, ar adatomis, pirmiausia stengiasi atkurti žmogaus gyvybinės energijos tėkmę ir padėti jam susigrąžinti harmoningą ryšį su pasauliu. Tai ne tik gydymo praktika, bet ir sveiko gyvenimo būdo pamatas.

Tibeto medicina: grumtynės su vidiniais ir išoriniais demonais

Tibetiečiams pasaulis knibždėte knibžda dvasių, kurios tik ir taikosi prikibti prie žmogaus ir net apsigyventi jo kūne. Jų manymu, nuolat alkanos dvasios minta energija, plūstančia iš žmogaus, kuris nevaldo savo emocijų. Grumtynėms su dvasiomis naudojamos įvairios priemonės, o žolių ir mineralų gydomąsias galias Tibeto gydytojai pastiprina ypatingais ritualais.

Daugiau nei prieš 60 metų tremtyje įsteigtas Tibeto medicinos mokslinis centras moko būsimus gydytojus ne tik medicinos, bet ir astrologijos, gramatikos bei poezijos. Vakarų medikui žmogus yra fizinis kūnas, papildytas sunkiai perprantamu psichikos pasauliu. Tibetiečiui bet kuris gyvas padaras yra įstabios gyvybinės energijos įsikūnijimas.

Trys gumorai – energijos, valdančios kūną

Tibeto gydytojai neabejoja, kad bet koks susirgimas – tai sutrikdytas energijos srautas. Taip atsitinka dėl išorinių priežasčių („demonų darbas“) arba dėl vidinės netvarkos, kurią sukelia prasta jutimo organų veikla. Tibetiečiai priskaičiuoja dešimt jutimo organų: penkis, skirtus pojūčiams priimti (ausys, oda, akys, liežuvis, nosis), ir penkis – veikti (gerklė, rankos, kojos, lytiniai organai, anusas). Tibeto medicina ligas aiškina trijų rūšių energijų, arba „gumorų“, disbalansu:

• Begen – plaučių energija,
• Tiba – virškinamojo trakto energija,
• Lun – nervų sistemos energija. Anot tibetiečių, bet kokį negalavimą galima paaiškinti šių energijų pertekliumi kurioje nors vietoje ir jų brovimusi į organus, kur joms būti nedera. Dažniausiai bėdų pridaro netaisyklinga mityba, t.y. nemokšiškas skonių derinimas.

Pulso diagnostika ir gydymo metodai

Pulso tyrimas – kertinis tibetiečių diagnostikos akmuo. Jų medicinos autoritetai teigia: „Ligonis gali prikalbėti bet ko, tačiau jo pulsas niekada nesumeluos“. Geras gydytojas iš pulso gali nustatyti net pačius subtiliausius vidaus organų būklės pokyčius. Informacija, gauta apžiūrint paciento šlapimą, liežuvį, akis ir odą, tik papildo pulso „nupieštą“ vaizdą. Nustačius ligą, skiriami vaistai, kuriuos pats gydytojas gamina iš augalinių, gyvūninių bei mineralinių medžiagų. Pavyzdžiui, hepatitą tibetiečiai geba išgydyti per dvi savaites. Taip pat taikoma akupunktūra, o pati egzotiškiausia priemonė – mantrų kartojimas, ypač gydant negalavimus, kuriuos, anot jų, primeta demonai.

Kinų medicina: gyvenimas – tai energijos tėkmė

„Lengviau ligos išvengti, nei ją išgydyti!“ – šią išmintį kinai pripažįsta tūkstančius metų. Tradicinė kinų medicina remiasi dao filosofija, teigiančia, kad viskas, kas egzistuoja, yra energija (Chi). Ji nepaliaujamai srūva, o kadangi žmogus gyvena tarp žemės ir dangaus, yra nuolat skalaujamas šių energijos srautų.

Meridianai ir akupunktūra: kaip atkurti tėkmę?

Kinijoje priimta manyti, kad žmogaus gyvenimą tvarko trijų tipų energijos: protėvių (įgimta), in (maitinančioji) ir jan (apsauginė). In ir jan energijos žmogaus kūne srūva atitinkamais meridianais – kanalais, kuriais keliauja gyvybinė jėga. Pasak kinų medikų, žmogaus kūną juosia 12 pagrindinių ir 8 papildomi meridianai, ant kurių išsidėstę 360 aktyvių akupunktūrinių taškų. Adatėlės dūriu tam tikruose taškuose gydytojas suaktyvina energijų tekėjimą ir atstato jų pusiausvyrą.

Gydymas pagal gamtos kalendorių

Tiek diagnozuodamas, tiek gydydamas, kinų gydytojas atsižvelgia į paros ir metų laiką, nes skirtingu metu energija meridianais teka nevienodai. Kinai tvirtina, kad pulsas keičiasi drauge su metų laikais. Pavasarį jis būna stangrus, vasarą – ramus ir minkštas, rudenį – tingus, o žiemą – gilus. Bet koks nukrypimas nuo šio „kalendoriaus“ gydytojui rodo ligos pradžią.

Penkių elementų teorija ir „mediniai“ organai

Kiekvieną metų laiką kinai sieja su pirminiu elementu: pavasaris – medis, vasara – ugnis, rugiapjūtė – žemė, ruduo – metalas, žiema – vanduo. Šie elementai yra susiję ir su žmogaus organais:

• Medis: kepenys, tulžis, akys, raumenys.
• Ugnis: širdis, plonasis žarnynas, liežuvis, kraujagyslės.
• Žemė: blužnis, skrandis, burna, minkštieji audiniai.
• Metalas: plaučiai, storosios žarnos, nosis, oda.
• Vanduo: inkstai, šlapimo pūslė, ausys, kaulai. Jei ligonį kamuoja astma ar egzema, gydytojas žino, kad sutriko kuris nors iš „metalinių“ organų, o ligos dažniausiai paūmėja rudenį.

Indijos medicina: ajurveda – gyvenimo mokslas

Indiškasis „gyvenimo mokslas“ – ajurveda – gyvuoja daugiau nei 5 tūkst. metų ir yra pripažintas Pasaulinės Sveikatos Organizacijos. Ši tradicija moko, kaip išsaugoti ir palaikyti trijų pagrindinių gyvybinių energijų, arba došų (Vata, Pitta, Kapha), pusiausvyrą. Kol došos, kūno audiniai (datu) ir organizmo išskyros (mala) sąveikauja darniai, žmogus yra sveikas.

Balsas, pulsas ir elgesys – tiksli diagnozė

Patyręs ajurvedos gydytojas negalavimo priežastį gali nustatyti tiesiog įdėmiai apžiūrėjęs pacientą. Apie sveikatos būklę jam byloja ne tik pulsas, liežuvis ar akys, bet ir žmogaus elgesys bei balso tembras.

• Ūmūs pykčio priepuoliai? Gali būti sutrikusi kepenų veikla.
• Polinkis į paniką ir baimę? Verta pasidomėti inkstų ir antinksčių būkle.
• Melancholija? Kalta gali būti prastai veikianti blužnis.

Gimtoji žemė – išmintingiausia gydytoja

Ajurveda teikia pirmenybę natūraliems vaistiniams augalams. Gydytojas pacientui paprastai skiria vaistines priemones, pagamintas iš augalų, augančių jo gyvenamosiose apylinkėse. Sena išmintis tvirtina, kad gimtosios žemės išauginti vaisiai ir žolynai geba greičiau atstatyti pakrikusią žmogaus organizmo harmoniją.