Kuo pavojingos dantų apnašos: ar žinote, kad rizikuojate prarasti dantis?
Dantenų kraujavimas nėra norma. Sužinokite, kaip paprastos apnašos virsta akmenimis ir sukelia ligas, dėl kurių kliba net sveiki dantys.
- Dantų akmenys susiformuoja iš mineralizuotų minkštųjų apnašų ir tampa bakterijų „slėptuve“.
- Pavojingiausi yra podanteniniai akmenys, kurie ardo kaulą ir sukelia dantų klibėjimą.
- Žalioji arbata, kava ir rūkymas skatina pigmentinių apnašų susidarymą.
- Periodontitas (parodontozė) gali vystytis 20 metų be skausmo, todėl profilaktika būtina.
- Profesionali burnos higiena yra vienintelis būdas pašalinti sukietėjusias apnašas.
Pastebėjote kraujavimą valant dantis? Iš burnos sklinda nemalonus kvapas, nors dantis valėte visai neseniai? Tai nėra tik estetinė problema. Tai – pavojaus signalai. Profesionalios burnos higienos procedūros yra būtinybė, o ne prabanga, jei norite išsaugoti dantis iki senatvės.
Daugelis žmonių mano, kad dantų netenkama dėl senatvės, tačiau tiesa ta, kad dažniausia priežastis – laiku nepašalintos dantų apnašos ir jų sukeltos ligos. Kaip šis nematomas priešas griauna jūsų šypseną?
Kaip susiformuoja „dantų žudikas“?
Vos tik išdygsta dantys, juos pradeda atakuoti bakterijos. Pavalgius, ant dantų paviršiaus susidaro lipni, bespalvė plėvelė – tai ir yra apnašos (biofilmas).
- Minkštosios apnašos: Jei jas nuvalote dantų šepetėliu ir siūlu per 12– 24 valandas, viskas gerai.
- Mineralizacija: Jei apnašų nenuvalote, veikiamos seilėse esančių mineralų, jos sukietėja. Taip vos per kelias dienas susiformuoja dantų akmenys.
- Užburtas ratas: Dantų akmenys yra porėti ir šiurkštūs. Tai ideali terpė kauptis naujoms apnašoms ir bakterijoms, kurios skverbiasi vis giliau.
Akmenys įsitvirtina tarp danties ir dantenų, sudarydami barjerą. Dantis toje vietoje negauna deguonies, o bakterijos išskiria toksinus, kurie nuodija audinius. Taip prasideda dantenų uždegimas (gingivitas), kuris, jei negydomas, pereina į periodontitą (visuomenėje vis dar vadinamą parodontoze).
Nematomas pavojus: kas vyksta po dantenomis?
Burnos higienistai akmenis skirsto į dvi grupes:
- Viršdanteniniai akmenys: Matomi plika akimi, dažnai gelsvi ar rudi.
- Podanteniniai akmenys: Patys pavojingiausi. Jų nematyti, tačiau jie kaupiasi giliai dantenų vagelėje, ant danties šaknies.
Žmogus dažnai net nejaučia problemos ir džiaugiasi, kad tarp dantų „neliko tarpelių“, nes jie užsipildė akmenimis. Tačiau realybė kitokia: akmenys mechaniškai stumia dantenas žemyn ir ardo kaulą. Susiformuoja dantenų „kišenės“ – erdvės, kuriose kaupiasi pūliai ir bakterijos. Rezultatas – kaulo tirpimas ir sveikų dantų praradimas (jie tiesiog iškliba).
Gyvenimo būdo pėdsakai: kava, arbata ir tabakas
Akmenų spalva ir susidarymo greitis priklauso nuo jūsų įpročių.
- Tamsūs akmenys: Būdingi rūkoriams, daug kavos ar raudonojo vyno vartojantiems žmonėms.
- Žalioji arbata: Nors ji sveika organizmui, odontologai pastebi, kad žalioji arbata turi daug taninų, kurie smarkiai pigmentuoja dantis (jie geltonuoja ar tamsėja). Svarbu atskirti: pigmentinės dėmės yra estetinė problema, o akmenys – medicininė.
Periodontitas (parodontozė): ar tai nuosprendis?
Statistika negailestinga – manoma, kad apie 80 proc. Lietuvos gyventojų turi vienokio ar kitokio laipsnio periodonto audinių pažeidimų. Anksčiau tai buvo laikoma vyresnių žmonių liga, tačiau dabar periodontitas diagnozuojamas ir trisdešimtmečiams ar keturiasdešimtmečiams.
Ligos simptomai:
- Dantenų kraujavimas (net ir lengvas).
- Dantenų paburkimas, spalvos pokytis (tampa melsvai raudonos).
- Niežėjimas, diskomfortas.
- Blogas burnos kvapas.
Ligos atsiradimą lemia ne tik bloga higiena, bet ir paveldimumas, stresas, sisteminės ligos (pvz., diabetas) ir ypač – rūkymas. Rūkymas sutrikdo kraujotaką dantenose, todėl rūkoriai dažnai nemato kraujavimo (pagrindinio simptomo) ir ligą pastebi tik tada, kai dantys pradeda klibėti.
Burnos higienistas – jūsų dantų sargas
Gera žinia ta, kad viskam galima užbėgti už akių. Reguliari profesionali burnos higiena gali visiškai sustabdyti dantenų uždegimą ir stabilizuoti periodontitą.
Vizito metu:
- Įvertinimas: Higienistas nustato ėduonies riziką ir periodonto būklę (matuoja dantenų kišenes).
- Valymas: Specialiais instrumentais (ultragarsu, „Air-flow“ srove) pašalinami kietieji akmenys ir pigmentinės apnašos, kurių neįveikia dantų šepetėlis.
- Gydymas: Išplaunamos dantenų kišenės, dantys poliruojami, tepami fluoridu. Esant reikalui, skiriami skalavimai.
Jei liga užleista, paprasto valymo neužtenka – reikalingas sudėtingas periodontologinis gydymas. Todėl taisyklė paprasta: geriau ir pigiau apsilankyti pas higienistą du kartus per metus, nei vėliau investuoti į implantaciją.
