Kodėl ilgai lauktos atostogos tampa košmaru? Psichologiniai spąstai, trukdantys mums ilsėtis

Straipsnio audio versija

Vasara. Laikas, kurio laukiame visus metus, braukdamos dienas kalendoriuje. Įsivaizduojame save gulinčias paplūdimyje su knyga rankose, besišypsančią šeimą ir absoliučią ramybę. Tačiau realybė neretai smogtelėja negailestingai: nuovargis, konfliktai su sutuoktiniu, zirziantys vaikai ir keistas nusivylimo jausmas. Kodėl taip nutinka?

„Moters laikas“ šiandien gilinasi į tai, kas iš tiesų slepiasi už nepavykusių atostogų fasado. Tai nėra tiesiog „blogas oras“ ar „neteisingas viešbutis“. Problemos šaknys dažniausiai slypi mūsų psichologijoje, nepagrįstuose lūkesčiuose ir fiziologinėse organizmo reakcijose į staigų ritmo pasikeitimą. Remdamosi ekspertų įžvalgomis, išsiaiškinkime, kas vagia jūsų poilsį ir kaip jį susigrąžinti.

1. Nepagrįstų lūkesčių spąstai: laimės lygtis

Viena didžiausių priežasčių, kodėl atostogos nedžiugina – tai milžiniškas lūkesčių burbulas. Mes tikimės ne tiesiog poilsio, o stebuklo. Tikimės, kad atostogos išspręs santykių krizes, „perkraus“ smegenis ir suteiks euforiją 24 valandas per parą.

Psichologijoje tai žinoma kaip „laimės lygtis“: Laimė = Realybė – Lūkesčiai. Kai lūkesčiai siekia dangų, net ir labai gera realybė atrodo nuvilianti. Nobelio premijos laureatas, psichologas Danielis Kahnemanas, tyrinėjęs žmogaus laimės suvokimą, išskiria „patiriantįjį aš“ ir „prisimenantįjį aš“. Atostogų metu mes dažnai patiriame stresą (kelionė, karštis, eilės), tačiau tikimės, kad viskas atrodys kaip „Instagram“ nuotraukoje.

Reklamos ir socialinių tinklų įtaka

Mes gyvename vizualinio triukšmo amžiuje. Kelionių agentūros ir socialiniai tinklai įkyriai perša mintį, kad tikras poilsis įmanomas tik Maldyvuose ar Balyje. Matydamos tobulus kadrus, pasąmoningai lyginame savo gyvenimą su svetimu. Tai sukelia FOMO (Fear Of Missing Out – baimę kažką praleisti) jausmą.

Sociologai pastebi, kad žmonės dažnai jaučiasi neavertingi, jei negali sau leisti egzotiškų kelionių. Tačiau tiesa ta, kad jūsų smegenims visiškai nesvarbu geografinė platuma. Joms svarbus kortizolio (streso hormono) sumažėjimas. Kokybiškai pailsėti galima ir sodyboje prie ežero Lietuvoje. Ne vieta lemia poilsio kokybę, o gebėjimas „atsijungti“.

2. Šeimos santykių išbandymas: kodėl pykstamės rojuje?

Paradoksalu, bet būtent per atostogas padažnėja skyrybų prašymų. Kodėl? Kasdienybėje mes dažnai prasilenkiame: darbas, mokykla, buitis. Atostogos mus uždaro į vieną erdvę 24 valandoms per parą. Tai veikia kaip padidinamasis stiklas – visi maži nesutarimai tampa milžiniški.

Jei jūsų ir sutuoktinio poilsio vizijos skiriasi (jūs norite gulėti prie baseino, o jis – kopti į kalnus), kyla dilema.

• Aukos sindromas: Vienas nusileidžia ir visą laiką jaučiasi nuskriaustas bei piktas.
• Atskiras poilsis: Vis populiarėjanti tendencija, kuri vis dar vertinama prieštaringai, tačiau gali būti išsigelbėjimas poroms su skirtingais bioritmais.

Garsus santykių ekspertas dr. Johnas Gottmanas pabrėžia, kad poros dažnai daro klaidą bandydamos spręsti įsisenėjusias problemas būtent atostogų metu. Mielosios, atostogos – tai ne laikas terapijai ar santykių aiškinimuisi. Tai laikas tiesiog būti. Jei pradedate ginčytis, sąmoningai pasakykite „stop“ ir atidėkite šį pokalbį grįžimui namo. Didelė tikimybė, kad pailsėjus problema nebeatrodys tokia aštri.

3. Vaikų auklėjimas: misija (ne)įmanoma

„Atostogos su vaikais yra tiesiog vaikų priežiūra gražesnėje vietoje“ – šis internete klajojantis posakis turi daug tiesos. Tėvai dažnai tikisi, kad atostogų metu vaikai stebuklingai taps ramesni, mandagesni ir dėkingi už brangią kelionę.

Realybė? Vaikai taip pat patiria stresą dėl pasikeitusios dienotvarkės, svetimo maisto ir karščio. Atostogos nėra geriausias laikas diegti naujas taisykles ar griežtai auklėti.

• Leiskite vadžias: Jei vaikas suvalgys daugiau ledų ar eis miegoti vėliau – pasaulis nesugrius.
• Venkite konfliktų: Ašaros ir pyktis aptemdys poilsį visai šeimai. Ar tikrai verta gadinti nuotaiką dėl smulkmenų?
• Požiūrio keitimas: Priimkite, kad tobulų atostogų su vaikais nebūna. Būna tik atostogos su nuostabiais, bet netobulais žmonėmis.

4. „Laisvalaikio liga“ ir užslėpta depresija

Ar jums yra buvę taip: tik išeinate atostogų, ir iškart susergate? Olandų psichologas, Tilburgo universiteto profesorius dr. Ad Vingerhoets šį fenomeną pavadino „laisvalaikio liga“ (leisure sickness).

Kai gyvename nuolatinio streso režimu, organizmas gamina adrenaliną, kuris laikinai slopina imuninę sistemą ir „laiko mus formoje“. Kai tik atsipalaiduojame, streso hormonų lygis krenta, ir imuninė sistema tarsi „paleidžia vadžias“ – tada pasireiškia visi susikaupę negalavimai: migrena, peršalimas, raumenų skausmai.

Depresija nepaiso atostogų grafiko

Dar pavojingesnė klaida – manyti, kad atostogos išgydys depresiją ar perdegimą. Jei jaučiate nuolatinį liūdesį, apatiją, ir manote, kad „tik reikia pailsėti ir viskas praeis“, galite skaudžiai nusivilti. Atostogose, dingus darbiniam triukšmui, vidinė tyla gali tapti kurtinanti, o problemos – dar ryškesnės.

Sveikatos specialistai rekomenduoja: jei įtariate depresiją, kreipkitės į gydytoją prieš atostogas. Pradėjus gydymą (ar tai būtų terapija, ar medikamentai), savijauta dažnai pagerėja tik po kelių savaičių. Pasirūpinkite savo psichine sveikata iš anksto, kad atostogos netaptų kančia svetimoje aplinkoje.

5. Negatyvus mąstymas ir veido grįžtamojo ryšio teorija

Yra žmonių, kurie, atrodo, yra alergiški džiaugsmui. Viešbutis per prastas, jūra per sūri, saulė per ryški. Nuolatinis niurzgėjimas (angl. chronic complaining) ne tik gadina atostogas aplinkiniams, bet ir fiziškai keičia paties niurzgiančiojo smegenis, stiprindamas negatyvias neuronų jungtis.

Dažnai girdime kritiką amerikietiškai „dirbtinei šypsenai“. Tačiau mokslas stoja jos pusėn. Tai vadinama veido grįžtamojo ryšio hipoteze (Facial Feedback Hypothesis). Tyrimai rodo, kad veido raumenų aktyvumas siunčia signalus į smegenis. Paprasčiau tariant: mes ne tik šypsomės, nes esame laimingi, bet ir tampame laimingesni, nes šypsomės.

Praktinis patarimas jūsų atostogoms

Jei pagaunate save niurzgant:

1. Sustokite. Įkvėpkite.
2. Raskite 3 dalykus, už kuriuos esate dėkinga čia ir dabar (skani kava, šiltas vėjas, vaiko juokas).
3. Nusišypsokite. Net jei per prievartą. Leiskite fiziologijai padėti jūsų psichologijai.

Mielosios, atostogos prasideda ne lėktuve ir ne viešbutyje. Jos prasideda jūsų galvoje. Sumažinkite lūkesčius, atleiskite sau ir šeimai už netobulumus ir leiskite sau tiesiog būti. Tai ir yra tikrasis poilsis.