Po atostogų – atgal į ofisą ar į „LinkedIn“ paieškas? Kaip atskirti nuovargį nuo pabaigos

Straipsnio audio versija

Yra viena specifinė akimirka, kurią, lažinuosi, pažįstate iki skausmo. Tai pirmasis pirmadienio rytas po atostogų. Jūs stovite virtuvėje, rankoje laikote puodelį kavos (kuri staiga atrodo nebe tokia aromatinga kaip tas espresso Romos aikštėje) ir žiūrite į „Outlook“ kalendorių. Ir tada, lyg nekviestas svečias, galvoje suskamba klausimas: „Ką aš čia darau?“

Ar tai tik poatostoginė melancholija, ar signalas, kad jūsų karjeros laivas jau seniai atsitrenkė į ledkalnį?

Savo praktikoje dažnai girdžiu moteris – protingas, ambicingas vadoves – kurios grįžusios po dviejų savaičių Balyje ar Nidoje yra pasiryžusios mesti viską. Tačiau prieš rašant pareiškimą „savo noru“, siūlau išjungti emocijas ir įjungti analitinį mąstymą. Išsiaiškinkime, ką apie jūsų būseną sako mokslas ir didieji duomenys.

1. Neurochemija ir „Fade-out“ efektas: Kodėl jaučiatės taip blogai?

Pirmiausia, nusiraminkite. Noras pabėgti pirmąją savaitę po atostogų yra ne tik normalus – jis biologiškai užprogramuotas.

Tamperės universiteto (Suomija) mokslininkės dr. Jessica de Bloom atlikti tyrimai, kuriuos plačiai cituoja American Psychological Association (APA), įvardija tai kaip „išblėsimo efektą“ (angl. fade-out effect). Tai paprasta neurochemija. Atostogų metu jūsų smegenys „maudėsi“ dopamine. Grįžus į biurą, dopamino lygis krenta drastiškai, sukeldamas savotiškas „pagirias“.

Tyrimų duomenys: Mokslininkai nustatė, kad atostogų nauda savijautai paprastai visiškai išnyksta per 2- 4 savaites po grįžimo į darbą. Tai reiškia, kad pirminis pasibjaurėjimas rutina dažnai yra laikinas adaptacijos sutrikimas, o ne objektyvi realybė.

2. Diagnostika: Melancholija ar Perdegimas?

Kaip atskirti, ar tai tik tas statistinis nuotaikos kritimas, ar rimta karjeros krizė? Štai esminiai skirtumai.

Poatostoginė melancholija (Laikina):

Tai natūralus liūdesys, kad „šventė baigėsi“.

• Simptomai: Jaučiatės vangiai, sunku susikaupti pirmąsias 3–5 dienas.
• Objektas: Jus erzina ne pats darbas, o laisvės praradimas (kėlimasis anksti, kamščiai).
• Dinamika: Po savaitės pradedate vėl jausti azartą spręsdama problemas.
• Požiūris: „Norėčiau dar savaitės atostogų.“

Struktūrinis perdegimas (Rimta):

• Simptomai: Jaučiate fizinį pykinimą ar nerimą sekmadienio vakarą (net praėjus mėnesiui po atostogų).
• Objektas: Jus erzina ne tik grafikas, bet ir prasmės nebuvimas. Kolegų klausimai atrodo banalūs, o įmonės tikslai – svetimi.
• Dinamika: Cinizmas. Jūs nebetikite tuo, ką darote.
• Požiūris: „Nenoriu čia būti niekada.“

3. Prieš metant darbą: Jeilio universiteto metodas

Mielosios, nepulkite į kraštutinumus. Dažnai moterys daro klaidą manydamos, kad vienintelė išeitis – naujas darbas. Tačiau Harvard Business Review ir Jeilio universiteto profesorė Amy Wrzesniewski siūlo kitą kelią – „Job Crafting“ (darbo modeliavimą).

Tai procesas, kai užuot keitusi darbovietę, pakeičiate savo dabartinio darbo ribas:

• Užduočių modeliavimas: Ar galiu deleguoti tas užduotis, kurios mane labiausiai sekina?
• Santykių modeliavimas: Ar galiu sumažinti bendravimą su toksiškais klientais ir daugiau laiko leisti su įkvepiančiais mentoriais?
• Kognityvinis modeliavimas: Kaip aš matau savo darbą? Ar aš „tvarkau popierius“, ar „padedu verslui augti“?

Eksperto komentaras: Mitas apie „pabėgimą“

„Dažnai bijoma, kad atostogos taps tuo lūžio tašku, kai darbuotojas supras: ‘Aš nebegaliu čia grįžti’. Tačiau HR analitikos platformos „Visier“ duomenys (išanalizavus daugiau nei 6 mln. darbuotojų įrašus) rodo priešingai.

Faktas: Analizė rodo, kad darbuotojai, kurie reguliariai atostogauja, yra linkę pasilikti įmonėje ilgiau nei tie, kurie vengia poilsio. Rizika prarasti darbuotoją išauga ne tada, kai jis grįžta pailsėjęs, o tada, kai jis dirba be pertraukų. Todėl, jei po atostogų vis dar norite išeiti, greičiausiai priežastis yra ne ‘per geros atostogos’, o tai, kad perdegimas jau buvo pasiekęs kritinę ribą dar prieš išvykstant.“

– Parengta remiantis „Visier“ apklausa „Working on Vacation Makes Employees More Likely to Quit: New Survey“.

Praktiniai žingsniai: Ką daryti šią savaitę?

Jei vis dar dvejojate, štai jūsų veiksmų planas. Jokių drastiškų sprendimų, tik strategija.

1. Taikykite „Dviejų savaičių taisyklę“. Pasižadėkite sau nepriimti jokių karjeros sprendimų (nei išeiti, nei prašyti paaukštinimo) lygiai 14 dienų po grįžimo. Leiskite hormonams susibalansuoti ir „fade-out“ efektui praeiti.
2. Atlikite „Energijos auditą“. Paimkite lapą popieriaus. Kairėje surašykite veiklas, kurios šią savaitę atėmė energiją, dešinėje – kurios davė. Jei kairė pusė sudaro daugiau nei 70% jūsų laiko, laikas pokalbiui su vadovu apie „Job Crafting“ arba… naujo darbo paieškas.
3. Suplanuokite „Mikro-pabėgimą“. Kitas atostogas planuokite ne po metų, o po 3 mėnesių. Tai gali būti tik savaitgalis SPA ar teatras. Smegenims reikia žinoti, kad apdovanojimas nėra už kalnų – tai mažina egzistencinį siaubą grįžus į rutiną.

Išvada

Grįžimas į darbą yra lakmuso popierėlis. Jei tai tik „sunki savaitė“ – išgerkite geros kavos ir kibkite į darbus. Bet jei po 14 dienų vis dar jaučiatės, kad grįžote į narvą, kuris jums tapo per ankštas – galbūt atėjo laikas ne tik atostogoms, bet ir naujai pradžiai. Tik darykite tai elegantiškai, strategiškai ir šalta galva.

DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)

1. Ar normalu pirmą dieną po atostogų jausti paniką? Taip, visiškai. Tai vadinama adaptaciniu nerimu. Jūsų smegenys perėjo nuo „poilsio režimo“ į „didelio kognityvinio krūvio režimą“. Tai praeina per 48–72 valandas.

2. Kada geriausias laikas pranešti apie išėjimą iš darbo? Niekada nedarykite to pirmąją savaitę po atostogų. Geriausias laikas – kai turite konkretų planą arba pasiūlymą, ir kai emocijos atslūgusios. Idealu – praėjus mėnesiui po grįžimo, kai esate visiškai tikra dėl sprendimo.

3. Kaip pratęsti atostogų jausmą darbe? Nepulkite atrašyti visų el. laiškų per vieną dieną. Pirmąsias 2 dienas blokuokite laiką kalendoriuje „adaptacijai“. Taip pat – pietaukite ne prie kompiuterio, o išeikite į lauką, kad išlaikytumėte tą „laisvės“ pojūtį.