Kūrybiškumas nėra privilegija: kaip pažadinti savyje kūrėją, net jei manote, kad nemokate piešti?
Daugelis mūsų uždarėme savo kūrybiškumą į tamsų rūsį dar mokykloje. Tačiau neuromokslas ir psichologija teigia: kūryba yra ne talentas, o raumuo, kurį galima (ir būtina) treniruoti, norint gyventi pilnavertį gyvenimą.
- NASA tyrimas įrodė, kad 98% penkiamečių yra kūrybos genijai – mes tai prarandame mokykloje, bet galime susigrąžinti.
- E. Gilbert teorija: baimė ir kūrybiškumas visada keliauja kartu, nereikia stengtis visiškai atsikratyti baimės.
- Neuromokslas patvirtina, kad nuobodulys (DMN tinklas) yra būtinas idėjų generavimui.
- Praktiniai pratimai: „Ryto puslapiai“ (sąmonės srauto rašymas) ir „Pasimatymas su menininku“ (laikas vienumoje).
Straipsnio audio versija
Dažnai, kai kalbu su moterimis apie kūrybiškumą, matau, kaip jų akyse užgęsta šviesa. „O ne, Lelija, aš visiškai nekūrybiška“, – sako jos, modamos ranka. – „Aš buhalterė“, „Aš nemoku piešti“, „Mano vaikai piešia geriau už mane“.
Mes įpratome manyti, kad kūrybiškumas yra rezervuotas išrinktiesiems – tiems, kurie dėvi keistus šalikus, tapo ant drobės ar rašo simfonijas. Mes sukūrėme mitą, kad kūryba yra „Mūza“, kuri arba aplanko, arba ne. Tačiau tiesa, kurią vis garsiau skelbia pasaulio mokslininkai, yra visai kitokia. Kūrybiškumas nėra dovana. Tai yra prigimtinė žmogaus teisė ir, dar svarbiau, tai yra išgyvenimo įgūdis.
Kai ieškote sprendimo, kaip sutaikyti susipykusius vaikus, kai iš likučių šaldytuve pagaminate vakarienę, kai randate naują maršrutą, kad išvengtumėte spūsčių – jūs kuriate. Šiame straipsnyje noriu pakviesti jus į kelionę ne link „meno“, o link savęs. Remdamiesi geriausiais pasaulio ekspertais, panagrinėkime, kur dingo mūsų kūrybiškumas ir kaip jį susigrąžinti.
Mitas apie prarastą talentą: NASA tyrimas
Pradėkime nuo fakto, kuris gali jus šokiruoti. Jūs negimėte „nekūrybiška“. Jūs buvote to išmokyta.
Septintajame dešimtmetyje NASA pasamdė mokslininką dr. George’ą Landą sukurti testą, skirtą atrinkti inžinierius ir mokslininkus, gebančius mąstyti nestandartiškai. Testas veikė taip puikiai, kad dr. G. Landas nusprendė jį išbandyti su vaikais.
Tyrimo rezultatai buvo stulbinantys. Tarp 5 metų amžiaus vaikų net 98 proc. pateko į „kūrybos genijų“ kategoriją. Mokslininkai pakartojo testą su tais pačiais vaikais, kai jiems buvo 10 metų – procentas nukrito iki 30 proc. Kai jiems sukako 15 metų – liko tik 12 proc. O kiek suaugusiųjų išlaiko šį lygį? Vos 2 procentai.
Ką tai reiškia mums? Tai reiškia, kad jūsų viduje vis dar gyvena ta 5-erių metų mergaitė, kuri yra geniali kūrėja. Ji niekur nedingo. Ji tiesiog buvo nutildyta taisyklių, baimės suklysti ir nuolatinio vertinimo „teisinga/neteisinga“. Mūsų užduotis – ne išmokti kažko naujo, o atprasti nuo to, kas mus riboja.
Kūrybiškumas ir baimė: Siamo dvyniai
Didžiausia kliūtis kūrybai nėra laiko trūkumas ar idėjų stoka. Tai baimė. Baimė būti nesuprastai, baimė pasirodyti kvailai, baimė, kad tai, ką sukursite, nebus tobula.
Elizabeth Gilbert, pasaulinio bestselerio „Big Magic“ (liet. „Didžioji magija“) autorė, savo darbuose nuostabiai aprašo šią dinamiką. Ji teigia, kad kūrybiškumas ir baimė yra Siamo dvyniai. Jūs negalite nužudyti baimės nenužudydama ir kūrybiškumo.
Daugelis mūsų laukiame dienos, kai nebebijosime, kad galėtume pradėti rašyti, tapyti ar kurti verslą. E. Gilbert sako: ta diena niekada neateis. Jūsų tikslas – ne atsikratyti baimės, o leisti jai važiuoti kartu. „Baimė gali sėdėti mašinoje, – sako rašytoja, – bet ji negali vairuoti, ji negali laikyti žemėlapio ir ji jokiu būdu negali reguliuoti radijo“.
Pabandykite priimti savo baimę kaip natūralią proceso dalį. Kai vidinis balsas sako: „Ką tu čia darai? Tai niekam tikę“, atsakykite jam: „Ačiū už nuomonę, aš tave girdžiu, bet mes vis tiek tai darysime“.
Neuromokslas: kodėl nuobodulys yra būtinas?
Gyvename laikais, kai mūsų smegenys yra nuolat stimuliuojamos. Telefonas, naujienos, podkastai – mes bijome tylos. Tačiau neuromokslininkai įspėja: nuolatinis triukšmas žudo kūrybą.
Kūrybiškumui reikalinga smegenų būsena, vadinama „numatytuoju režimo tinklu“ (angl. Default Mode Network – DMN). Tai būsena, kai mes svajojame, kai mintys klaidžioja be tikslo. Būtent tada smegenys sujungia nesusijusius dalykus ir gimsta „Aha!“ momentai.
Dr. Sandi Mann, Centrinio Lankašyro universiteto psichologė ir knygos „The Science of Boredom“ autorė, savo tyrimuose įrodė, kad žmonės, kuriems buvo leista šiek tiek panuobodžiauti, kūrybines užduotis atliko daug geriau nei tie, kurie buvo nuolat užimti.
Lelijos patarimas: Jei norite būti kūrybiškesnė, turite išmokti būti… nuobodi. Leiskite sau 15 minučių per dieną tiesiog žiūrėti pro langą. Be telefono. Be knygos. Be tikslo. Tai nėra laiko švaistymas; tai yra jūsų kūrybinio šulinio pildymas.
Perfekcionizmas – kūrybiškumo žudikas
Kitas didysis priešas – perfekcionizmas. Mes dažnai didžiuojamės būdamos perfekcionistės, manydamos, kad tai rodo mūsų aukštus standartus. Tačiau garsi sociologė ir tyrinėtoja dr. Brené Brown tai vadina „20 tonų skydu“.
Savo knygoje „The Gifts of Imperfection“ (liet. „Netobulumo dovanos“) ji rašo: „Perfekcionizmas nėra siekis būti geriausiu. Tai yra tikėjimas, kad jei viską padarysiu tobulai, aš išvengsiu skausmo, kritikos ir gėdos“.
Kūryba iš prigimties yra netvarkinga. Pirmieji bandymai visada yra, kaip sako rašytoja Anne Lamott, „šlykštūs juodraščiai“ (angl. shitty first drafts). Jei neleisite sau būti netobula, jūs niekada nepradėsite.
Ugdyti kūrybiškumą reiškia ugdyti toleranciją klaidoms. Pakeiskite klausimą „Ar tai tobula?“ į klausimą „Ar man buvo įdomu tai daryti?“.
Praktiniai įrankiai: kaip treniruoti kūrybos raumenį?
Jei norite sužadinti savo kūrybinę energiją, štai trys pasaulyje pripažinti metodai, kuriuos rekomenduoja ekspertai ir kuriuos pati taikau savo gyvenime.
1. Julios Cameron „Ryto puslapiai“ (Morning Pages)
Tai kultinis metodas iš knygos „Kūrėjo kelias“ (The Artist’s Way), kuris padėjo milijonams žmonių visame pasaulyje atblokuoti savo potencialą. Kaip tai veikia: Kiekvieną rytą, tik atsikėlusi, ranka (ne kompiuteriu!) prirašykite tris lapus sąmonės srauto. Rašykite viską, kas ateina į galvą: „Noriu kavos, lyja lietus, nerimauju dėl darbo…“. Kodėl tai veikia: Tai veikia kaip smegenų valytuvas. Jūs išpilate ant popieriaus visą nerimą, kritiką ir logiką, taip atlaisvindama vietą tikroms idėjoms.
2. Pasimatymas su menininku (Artist Date)
Tai dar vienas J. Cameron įrankis. Kartą per savaitę skirkite 2 valandas tik sau – vienai. Eikite ten, kur jums įdomu. Tai gali būti sendaikčių turgus, gėlių paroda, biblioteka ar tiesiog pasivaikščiojimas nepažįstama gatve. Taisyklė: Jokių vaikų, jokių draugių, jokių partnerių. Tai laikas, kai jūs „maitinate“ savo vidinį menininką vaizdais, garsais ir pojūčiais. Jūs negalite semti iš tuščio šulinio.
3. Srauto būsena (Flow)
Vengrų kilmės psichologas Mihaly Csikszentmihalyi pašventė gyvenimą tirti būsenai, kurią pavadino „Srautu“ (Flow). Tai būsena, kai taip įsitraukiame į veiklą, kad prarandame laiko nuovoką. Norint pasiekti srautą, veikla turi atitikti vieną taisyklę: ji turi būti šiek tiek sunki, bet įveikiama. Jei per lengva – nuobodu. Jei per sunku – kyla nerimas. Atraskite veiklą (mezgimą, sodininkystę, programavimą, rašymą), kuri meta jums iššūkį, bet kurioje jaučiatės kompetentinga. Tai yra tiesiausias kelias į laimę.
Pabaigai: Kūryba kaip meilė sau
Mielosios, kūrybiškumas nėra skirtas tam, kad sukurtumėte šedevrą, kurį pakabinsite muziejuje (nors kas žino?). Kūrybiškumas yra skirtas tam, kad jūsų siela jaustųsi gyva.
Tai yra būdas pasakyti pasauliui: „Aš čia esu. Aš matau, aš jaučiu ir aš interpretuoju“. Kai kitą kartą pajusite norą dainuoti automobilyje, perstumdyti baldus kambaryje ar užrašyti keistą mintį – neslopinkite to. Tai jūsų vidinė gyvybė beldžiasi į duris. Atidarykite jai. Leiskite sau būti pradedančiąja, leiskite sau būti netobula, bet, svarbiausia, leiskite sau būti savimi.
Nes pasauliui nereikia daugiau tobulų kopijų. Pasauliui reikia jūsų unikalios šviesos.
