Kaip būti geru vadovu: nuo „boso“ prie lyderio, su kuriuo norisi dirbti
Nuo kontroliuojančio „boso“ iki įkvepiančio lyderio: atraskite esminius principus, dažniausias klaidas ir praktinius patarimus sėkmingam komandos valdymui.

- Geras vadovavimas remiasi pasitikėjimu ir atsakomybės suteikimu (Y teorija), o ne kontrole ir baime (X teorija).
- Dažniausios vadovų klaidos – mikrovadyba, neaiškios užduotys ir klaidų netoleravimas.
- Atviras bendravimas, darbuotojų įvertinimas ir pagarbos kultūra yra sėkmingos lyderystės pagrindas.
- Svarbu ne tik reikalauti rezultatų, bet ir užtikrinti, kad komanda turėtų visus reikalingus resursus: laiką, priemones ir informaciją.
Vadovauti – paprasta, tačiau vadovauti gerai – tikras menas. Turėti pareigybę, leidžiančią duoti nurodymus, dar nereiškia būti lyderiu, kuris įkvepia, motyvuoja ir veda komandą į sėkmę. Kelias į gerą vadovavimą prasideda nuo savęs pažinimo ir nuolatinio tobulėjimo. Klasikinės, bet vis dar aktualios vadybos teorijos padeda geriau suprasti, koks vadovas esate jūs ir kokiu norėtumėte tapti.
Du vadovų tipai: ar esate „Bosas“, ar „Lyderis“?
Dar praėjusiame amžiuje buvo suformuluotos dvi fundamentalios vadybos teorijos – X ir Y. Jos apibrėžia du kardinaliai skirtingus požiūrius į darbuotojus ir iki šiol puikiai iliustruoja skirtumą tarp senamadiško „boso“ ir modernaus lyderio.
X teorija: kontrolė ir nepasitikėjimas
Šio tipo vadovas, arba „bosas“, vadovaujasi požiūriu „aš – viršininkas, tu – kvailys“. Jo įsitikinimu:
- Darbuotojai iš prigimties nemėgsta darbo ir stengiasi jo išvengti.
- Žmones reikia nuolat kontroliuoti, versti dirbti, o kartais net pagąsdinti bausmėmis, kad būtų pasiekti tikslai.
- Vidutinis darbuotojas vengia atsakomybės, neturi ambicijų ir labiausiai vertina saugumą bei garantijas.
Toks vadovas nuolat kišasi į procesus, perša savo nuomonę, nepasitiki komanda ir dažnai nevengia pašaipų, tačiau labai rūpinasi savo, kaip „puikaus vadovo“, įvaizdžiu išorėje.
Y teorija: pasitikėjimas ir atsakomybė
Lyderis, atitinkantis Y teoriją, mato pasaulį kitaip. Jo manymu:
- Darbas komandai yra toks pat natūralus procesas kaip vaikui žaidimas.
- Žmonės yra kūrybingi, noriai prisiima atsakomybę ir puikiai dirba, kai jais pasitikima.
- Geriausia motyvacija – ne baimė, o vidiniai poreikiai: savigarba ir pasitenkinimas gerai atliktu darbu.
Šis vadovas skatina savikontrolę, įgalina komandą ir supranta, kad geri rezultatai gimsta iš abipusės pagarbos.

Testas sau: kokius signalus siunčiate savo komandai?
Nėra vieno teisingo vadovavimo stiliaus, tačiau nuoširdus žvilgsnis į save gali daug ką atskleisti. Pabandykite atsakyti į šiuos klausimus:
- Ar darbuotojai gali į jus kreiptis nevaržomai, ar jaučiasi nedrąsiai ir jūsų bijo?
- Ar randate laiko neformaliems pokalbiams, ar bendraujate tik per oficialias ataskaitas?
- Ar gebate aktyviai klausytis, ar pokalbio metu statote „sieną“ tarp savęs ir komandos?
- Ar manote, kad darbuotojų nepasitenkinimas yra natūrali reakcija į „viršininką“, ar tai gali būti jūsų klaidų pasekmė?
6 dažniausios vadovavimo klaidos, griaunančios pasitikėjimą
Net ir turint geriausių ketinimų, lengva paslysti. Štai klaidos, kurios labiausiai kenkia komandos moralei ir darbo rezultatams.
- Nemėgstamų darbų „nustūmimas“ komandai. Vadovas, kuris deleguoja tik nuobodžias ar nemalonias užduotis, greitai praranda komandos pagarbą ir slopina darbuotojų norą tobulėti.
- Neaiškios užduotys ir terminai. Nurodymas „padaryk kuo greičiau“ yra tiesus kelias į nusivylimą. Aiškus atsakomybių, terminų ir laukiamo rezultato aptarimas yra būtinas.
- Mikrovadyba: laisvės ir atsakomybės baimė. Patikėjus užduotį profesionalui, bet nuolat jį kontroliuojant ir priimant net menkiausius sprendimus už jį, slopinama iniciatyva ir pasitenkinimas darbu.
- Komandos gebėjimų ignoravimas. Duoti užduotį darbuotojui, neturinčiam tam reikalingų žinių ar patirties, yra neteisinga tiek jo, tiek rezultato atžvilgiu. Geras vadovas privalo žinoti savo komandos stiprybes.
- Nepakankami resursai. Reikalauti puikių rezultatų nesuteikiant tam reikalingo laiko, įrankių ar biudžeto yra nesąžininga. Nereikalaukite dirbti viršvalandžių, jei negalite už juos tinkamai atlyginti.
- Klaidų netoleravimas. Komanda, kuri bijo klysti, niekada nebus inovatyvi. Geras vadovas toleruoja protingas klaidas, pripažįsta savąsias ir mato jas kaip vertingas pamokas.
Kaip tapti lyderiu, su kuriuo norisi dirbti?
Gera žinia ta, kad lyderystė yra išmokstamas įgūdis. Pradėkite nuo šių esminių principų.
- Kurkite atvirumo ir pagarbos kultūrą. Reguliariai kalbėkitės su kiekvienu komandos nariu ne tik apie darbus. Domėkitės jų idėjomis, aktyviai klausykitės ir gerbkite jų nuomonę. Kritikuokite konstruktyviai ir būkite atviri kritikai patys – tai rodo, kad jums rūpi bendras tikslas.
- Suteikite aiškumo ir resursų. Aiškiai komunikuokite užduočių prioritetus – leiskite komandai suprasti, kas svarbiausia. Pateikite visas reikalingas instrukcijas iš anksto, o ne darbui jau įpusėjus.
- Įvertinkite ir motyvuokite. Girkite už gerai atliktą darbą. Jei esate patenkinti rezultatu, tegul tai nebūna didžiausia paslaptis. Jei darbuotojai žinos, kad juos vertinate, jie vertins ir jus. Nepamirškite ir finansinės motyvacijos – pinigai yra svarbi įvertinimo priemonė.
- Būkite žmogus, o ne tik pareigybė. Nepraraskite humoro jausmo – kartais pajuokavimas gali išsklaidyti įtampą. Būkite atviri ir teisingi, dalinkitės informacija apie tai, kas vyksta kompanijoje. Vertinkite patirtį – vyresni darbuotojai yra tikri profesionalai, galintys padėti daugiau, nei manote.
Moderni lyderystė tolsta nuo standaus „boso“ modelio ir artėja prie žmogiškumu, pasitikėjimu ir bendradarbiavimu grįsto vadovavimo. Gebėjimas pažvelgti į save, pripažinti klaidas ir nuoširdžiai rūpintis savo komandos sėkme – tai ir yra tikrojo lyderio vizitinė kortelė.