Smegenų spąstai: kodėl negalime atsispirti nesveikam maistui?

Harvardo medicinos mokyklos psichiatrė Uma Naidoo, knygų „Tai jūsų smegenys maiste“ (angl. This Is Your Brain on Food) ir „Nuraminkite protą maistu“ (angl. Calm Your Mind with Food) autorė, aiškina, kodėl mūsų kūnas trokšta to, kas jam kenkia, ir kaip ištrūkti iš šio užburto rato.

Pažvelgus į maistą per evoliucijos prizmę, mūsų protėviai gyveno aplinkoje, kur maisto trūko, todėl energijos kupini, kaloringi, riebūs ir saldūs produktai buvo vertingi išgyvenimui. Tačiau tais laikais prieinamas maistas buvo vaisiai, uogos, riešutai, sėklos – produktai, turtingi maistinėmis medžiagomis, o ne tik „tuščiomis“ kalorijomis. Šiuolaikiniais laikais sveikus, neperdirbtus produktus didele dalimi pakeitė ultra perdirbti maisto produktai, kuriuose gausu cukraus, fruktozės kukurūzų sirupo, druskos ir netinkamų riebalų.

Kodėl taip trokštame to, kas kenkia?

Mūsų kūnas trokšta šių produktų, nes juose gausu ingredientų, kurie veikia malonumo centrus mūsų smegenyse, vadinamąjį dopamino atlygio kelią – tą patį, kurį veikia ir narkotinės medžiagos, pavyzdžiui, kokainas. Kai vartojame itin patrauklaus skonio ultra perdirbtus maisto produktus, tokius kaip labai saldūs produktai ar gazuoti gėrimai, dopaminas, kuris yra „geros savijautos“ neurotransmiteris, trumpam pagerina nuotaiką ir sustiprina norą valgyti tai vėl.

Žmonės sutelkia dėmesį į trumpalaikį poveikį ir ignoruoja ilgalaikes pasekmes: nesveikas maistas kenkia žarnyno mikrobiomai ir psichinei sveikatai. Jis sukelia uždegimą, blogina nuotaiką ir didina nerimą. Problema dar labiau paaštrėja, kai žmonės jaučia stresą ir nerimą ir griebiasi saldainių ar traškučių maišelio.

Hormonų ir cheminių medžiagų žaidimai

Kai trokštame nesveiko maisto, kartu su laukiamu dopamino išsiskyrimu smegenyse, mūsų skrandis gamina greliną, vadinamąjį alkio hormoną, kuris verčia mus ieškoti to kaloringo nesveiko maisto. Patenkinus potraukį, dopaminas vėl išsiskiria, sukurdama teigiamo pastiprinimo ciklą. Veikia ir kitas neurotransmiteris – serotoninas, dar vadinamas laimės hormonu. Kai kurie produktai, kurių trokštame, yra pilni angliavandenių, galinčių padidinti serotonino kiekį.

Trumpam šie produktai gali priversti mus jaustis šiek tiek geriau, tačiau tai yra laikinas nuotaikos pagerėjimas, po kurio seka nuosmukis, verčiantis jaustis prislėgtiems ir nerimastingiems. Dar viena veikianti neurocheminė medžiaga yra hormonas leptinas, kuris signalizuoja mūsų kūnui, kad turėtume nustoti valgyti. Tačiau ultra perdirbti maisto produktai gali sutrikdyti šį signalizavimą, ypač jei žmonės juos vartoja nuolat, nes hormonas tiesiog nustoja veikti. Žmonės gali išsivystyti atsparumą leptinui, o tai gali lemti persivalgymą.

Kaip mus apgauna maisto pramonė?

Greito maisto įmonės išleidžia milijonus dolerių tyrimams ir plėtrai, kad šie maisto produktai būtų itin patrauklaus skonio. Pripažinkime, kai žmonės jaučia potraukį, jie netrokšta brokolių ar sveikų salotų; jie paprastai trokšta saldainių, ledų, pyragų ir panašiai. Įmonės daug investuoja į dirbtinius skonius, maisto dažiklius ir konservantus, kad pagerintų maisto skonį ir išvaizdą. Jos kuria maistą, sutelkdamos dėmesį į kvapą, traškumą, tekstūrą, skonį ir spalvingą išvaizdą. Jei norite daugiau sužinoti apie tai, kaip maisto pramonė ir mūsų smegenys veikia kartu, sukeldami potraukį, naudingų įžvalgų anglų kalba rasite portale Cleveland Clinic.

Kaip ištrūkti iš užburto rato?

Maisto įmonės nenustos daryti to, ką daro. Sprendimus turi priimti patys vartotojai. Kaip save motyvuoti rinktis sveikiau? Štai keli paprasti pirmieji žingsniai:

• Rinkitės neperdirbtą maistą. Pavyzdžiui, suvalgykite apelsiną, o ne gerkite pirktines apelsinų sultis, iš kurių pašalintos skaidulos ir dažnai pridėta cukraus. Valgydami neperdirbtą maistą, didinate skaidulų kiekį savo mityboje, o tai ne tik suteikia sotumo jausmą, bet ir mažina potraukį nesveikam maistui.
• Gerkite pakankamai vandens. Alkio ir troškulio centrai smegenyse dažnai susipainioja. Psichiatrė dažnai sako žmonėms, kad pajutus nesveiko maisto potraukį, jie turėtų išgerti stiklinę vandens. Dažnai paaiškėja, kad tai tebuvo troškulys.