Budistų dieta: maistas kūnui, protui ir sielai
Nuo „virškinimo ugnies“ iki mėsos atsisakymo – sužinokite, kaip maitintis, kad kūnas ir protas būtų sveiki ir harmoningi.
- Budistų mitybos principai moko valgyti tik pajutus alkį, nepersivalgyti ir vengti valgymo vėlai vakare, taip palaikant sveiką „virškinimo ugnį“.
- Pirmenybė teikiama šiltam, termiškai apdorotam maistui, gausiai naudojami naudingieji riebalai (ypač ghi sviestas), o saldumynus keičia vaisiai ir uogos.
- Nors dažnai siejama su vegetarizmu, mėsa nėra visiškai draudžiama – ji vartojama saikingai, derinant su daržovėmis ir reguliariai darant iškrovos dienas.
- Šios mitybos tikslas – ne tik fizinė sveikata, bet ir dvasinė praktika, todėl vengiama stimuliuojančių ir svaiginančių produktų, siekiant proto aiškumo ir ramybės.
Budistų filosofijos požiūriu, maistas turi ne tik pasotinti, bet ir prisidėti prie kūno bei proto sveikatos. Kaip šiuos principus pritaikyti kasdieniame gyvenime ir atrasti harmoniją savo lėkštėje? Budistai skrandį laiko maisto virškinimo „katilu“, kuriame palaikoma gyvenimo „ugnis“. Ir nuo to, kaip palaikysite šią ugnį – ką į ją įdėsite, kokiu kiekiu ir kokiais deriniais, atsižvelgiant į sezoną ir paros laiką – priklausys jūsų kūno ir proto sveikata.
Pagrindiniai budistų mitybos principai: „virškinimo ugnis“
Budistų arba Tibeto mitybos pagrindas – ne tik produktai, bet ir valgymo taisyklės. Pavyzdžiui, valgyti tik tada, kai atsiranda alkio jausmas, kad ankstesnis maistas spėtų susivirškinti ir būti įsisavintas. Beje, tokiu atveju maistas atrodo skanesnis ir suteikia daugiau malonumo.
- Nepersivalgykite. Nereikia pripildyti skrandžio pilnai. Manoma, kad dalis jo turi likti laisva, kad veiktų „ugninis vėjas“ – erdvė reikalinga maisto judėjimui skrandyje, kitaip gali sutrikti virškinimas, o nesuvirškinto maisto likučiai pradės „pūti“ žarnyne, sudarydami puvimo skysčius ir dujas.
- Nevalgykite prieš miegą, nes naktį maistas blogai virškinamas. Jei vis dėlto pavalgėte prieš miegą, ryte geriau praleiskite pusryčius ir išgerkite stiklinę karšto vandens. Kad maistas suteiktų maksimalią naudą, geriausia pagrindinį valgymą perkelti į pirmąją dienos pusę.
Šiltas maistas ir gerieji riebalai – energijos pagrindas
Budistų mityboje manoma, kad geriausiai įsisavinamas šiltas, paruoštas maistas, todėl žaliavalgystė nėra skatinama. Mityboje naudojama daug riebalų ir aliejų, ypač lydyto sviesto ghi. Manoma, kad riebalai skatina virškinimą, valo skrandį ir žarnyną, gerina veido spalvą. Šviežias sviestas suteikia jėgų, stimuliuoja lytinį aktyvumą. Taip pat aliejai naudingi atminčiai ir smegenims, aštrina protinius gebėjimus ir prailgina gyvenimą – neišbraukite jų iš savo raciono.
Vietoj saldumynų – gamtos dovanos
Tibeto mityba nepasižymi saldžiu maistu; cukrus ir kiti saldumynai čia vartojami minimaliai. Mitybos adeptų nuomone, tai mažai naudingas maistas, kuris skatina vadinamųjų „gleivių“ kaupimąsi organizme, o tai lemia drėgmės perteklių. Vietoj saldumynų geriau vartoti uogas, vaisius ir laukinius augalus.
Ar budistai valgo mėsą?
Manoma, kad budistai laikosi augalinės mitybos, bet tai daugiausia taikoma vienuoliams. Nors net ir jiems galioja taisyklė – jei laikantis vegetariško raciono pablogėja sveikata, leidžiama valgyti mėsą. Ypač dažnai naudojami kaulų sultiniai. Mėsa dažniausiai ruošiama su daržovėmis ir valgoma tik pirmoje dienos pusėje. Būtinai turi būti iškrovos vegetariškos dienos, siekiant sumažinti virškinimo sistemos apkrovą ir išvalyti organizmą.
Tradiciniai Tibeto patiekalai ir gėrimai
Tradiciškai Tibeto racione daug patiekalų iš daržovių, kruopų, ankštinių, riešutų. Pavyzdžiui, Tibeto košė campa ruošiama iš skrudintų maltų miežių grūdų. Ši košė suteikia organizmui jėgų, ypač šaltuoju metų laiku. Naudojamos ir kitos kruopos: soros, kviečiai, grikiai, avižos.
Tibeto mityboje naudojama daug pieno ir rauginto pieno produktų, pavyzdžiui, labai skanus sūris – paniras. Jis gaminamas iš pieno, sutraukiant jį citrinos sultimis, o po išlaikymo po presu gaunamas minkštas sūris, panašus į adigėjos sūrį. Jis ruošiamas su prieskoniais, kepant ghi svieste. Gaunami aromatingi sūrio gabalėliai – juos gera valgyti su daržovėmis, grūdais ar ankštiniais.
Ypatingą vietą Tibeto mityboje užima gėrimai, pavyzdžiui, arbata. Garsiausia laikoma žalioji arbata su pienu, kartais į ją pridedama ghi sviesto. Gaunamas gėrimas, suteikiantis jėgų ir malšinantis troškulį. Budistų mitybos principai moko, kad maistas turi būti lengvas ir neapsunkinantis, teikiantis jėgų protui ir kūnui, todėl iš raciono išbraukiami svaiginantys ir stimuliuojantys produktai (stipri arbata, kava, cukrus, alkoholis).
Kaip pradėti? Pirmieji žingsniai
Jei norite maitintis kaip budistai, pradėkite nuo pirmadienio, vienai dienai išbraukdami iš raciono mėsos produktus. Vėliau pridėkite kelis tradicinius Tibeto patiekalus, atidžiai laikydamiesi mitybos principų. Stebėkite maisto įtaką savo proto ir kūno būsenai. Budistų virtuvė yra paprasta ir nebrangi, tačiau maistinga ir tikrai ne asketiška. Laikydamiesi šių patarimų, galite atrasti, kaip budistų mitybos principai gali praturtinti jūsų gyvenimą.
