Tyrimas: vyresnių nei 45 m. mamų kūdikiai gimsta anksčiau
Švedijos mokslininkai atliko didelės apimties tyrimą, atskleidusį, kad vėlyva motinystė yra susijusi su didesne rizika kūdikio sveikatai.
- Didelio masto Švedijos mokslininkų tyrimas patvirtino, kad moterims virš 40, o ypač virš 45 metų, didėja įvairių kūdikio sveikatos komplikacijų rizika.
- Vyresnių nei 45 metų amžiaus mamų kūdikiams nustatyta beveik dvigubai didesnė negyvagimio rizika ir ženkliai didesnė priešlaikinio gimdymo tikimybė (8,4 %).
- Be priešlaikinio gimdymo, vėlyva motinystė taip pat siejama su didesne mažo gimimo svorio ir žemo cukraus lygio kraujyje rizika naujagimiui.
Švedijos medikai priėjo prie išvados, kad motinos amžius – itin reikšmingas veiksnys. Daugelyje pasaulio šalių moterys gimdo vaikus vis vėliau, tačiau vėlyvas gimdymas gali kelti riziką kūdikiui. Naujo didelio masto tyrimo, kurį atliko Upsalos ir Linčiopingo universitetų (Švedija) mokslininkai, rezultatai parodė, kad moterų virš keturiasdešimties, ypač 45 metų ir vyresnių, vaikai dažniau gimsta anksčiau laiko arba su komplikacijomis.
Didelio masto tyrimas Švedijoje: ką atskleidė duomenys?
Norėdami išsiaiškinti, kaip motinos amžius veikia kūdikio sveikatą, tyrimo autoriai, kurių darbas publikuotas žurnale „Acta Paediatrica“, išanalizavo duomenis iš Švedijos nacionalinio medicininio gimimų registro. Į jį įtraukiami visi nėštumai nuo 22 savaitės, pasibaigę gimdymu. Iš viso į analizę buvo įtraukta daugiau nei 312 tūkstančių kūdikių, gimusių moterims, vyresnėms nei 34 metų, laikotarpiu nuo 2010 iki 2022 metų (išskyrus dvynukus).
Kūdikiai buvo suskirstyti į tris grupes pagal jų motinų amžių: 35–39 metai, 40–44 metai ir 45 metai bei vyresnės. Kadangi mokslininkus domino vyresnio amžiaus motinų vaikai, pirmoji grupė buvo panaudota kaip kontrolinė – su ja buvo lyginami rodikliai iš kitų dviejų grupių.
Didesnė rizika ir mamai, ir kūdikiui: kokios grėsmės?
Duomenų analizė parodė, kad, palyginti su vaikais, gimusiais 35–39 metų amžiaus motinoms, vyresnių motinų vaikams kyla didesnė rizika patirti šias komplikacijas:
- Negyvagimis (gimimas negyvam);
- Priešlaikinis gimdymas;
- Mažas gimimo svoris (net esant išnešiotam nėštumui);
- Žemas cukraus lygis kraujyje.
Pabrėžiama, kad didžiausia rizika iš visų buvo vaikams, gimusiems motinoms, kurių amžius buvo 45 metai ir daugiau. Šie duomenys atskleidžia, kad vėlyvos motinystės rizika yra reali ir moksliškai pagrįsta.
Šokiruojantys skaičiai: priešlaikinių gimdymų statistika
Skaičiai kalba patys už save. Jei kontrolinėje 35-39 metų amžiaus grupėje negyvagimiu baigėsi 0,42% nėštumų, tai „45 ir vyresnių“ grupėje – jau 0,83% nėštumų, t.y. beveik dvigubai daugiau.
Kalbant apie priešlaikinius gimdymus, statistika taip pat kelia nerimą:
- 35-39 m. grupėje anksčiau laiko gimė 4,8% kūdikių.
- 40-44 m. grupėje šis rodiklis išaugo iki 6,1%.
- 45 m. ir vyresnių grupėje anksčiau laiko gimė net 8,4% vaikų.
Gydytojų išvada: svarbu žinoti rizikas
Atsižvelgiant į gautus rezultatus, medicinos darbuotojai turėtų aktyviai informuoti moteris apie atidėto gimdymo rizikas, pažymi tyrėjai. Supratimas apie galimas grėsmes leidžia moterims priimti labiau apgalvotus sprendimus dėl šeimos planavimo.
Pasaulinės tendencijos ir ateities prognozės
Tuo tarpu sociologus visame pasaulyje neramina, kad iki 2100 metų tik šešiose šalyse išliks natūrali gyventojų kaita, t.y. gimstamumas viršys mirtingumą. Ir tik viena iš šių šalių yra Eurazijoje. Nors vėlyvos motinystės rizika yra asmeninis kiekvienos moters ir šeimos reikalas, bendros demografinės tendencijos rodo, kad visuomenė ir sveikatos apsaugos sistema turės prisitaikyti prie naujų iššūkių.
