Meilė ar pinigai? Naujas filmas supykdė moteris
Filmo „Materialistai“ laiminga pabaiga socialiniuose tinkluose sukėlė audrą ir pagimdė naują terminą – „vargšo vyro propaganda“. Apie ką visa tai?
- Naujas filmas „Materialistai“ sukėlė diskusijas apie „vargšo vyro propagandą“.
- Kritikai teigia, kad „meilė nugali viską“ žinutė ignoruoja realias ekonomines problemas, su kuriomis susiduria moterys.
- Frustracija kyla dėl prieštaravimo: visuomenė ir verčia moteris būti finansiškai priklausomas, ir smerkia jas už finansiškai naudingus sprendimus.
- Daugeliui moterų galimybė rinktis partnerį vien iš meilės, neatsižvelgiant į finansus, yra prabanga, o ne realybė.
Vasara, naujas romantiškas filmas ir… naujas socialinius tinklus sprogdinantis terminas. Bent jau taip atrodo, jei stebite diskusijas apie populiarųjį filmą „Materialistai“ (angl. Materialists), kurio tariamai laiminga pabaiga kai kurioms žiūrovėms sukėlė ne džiaugsmą, o susierzinimą ir pagimdė terminą „vargšo vyro propaganda“ (angl. Broke Man Propaganda).
Tiems, kas dar nematė filmo, trumpas siužetas: Dakota Johnson vaidina Liusę – profesionalią piršlę, kurios karjera, suvedant itin turtingus asmenis, atspindi jos pačios požiūrį į santykius kaip į iš esmės transakcinius. Būdama vieniša ir ieškodama turtingo partnerio, kuris ją išlaikytų, Liusės dėmesį natūraliai patraukia Haris (Pedro Pascal), sėkmingas technologijų srities įkūrėjas. Bet atspėkite, kas dar yra tose pačiose klientų vestuvėse? Liusės buvęs vaikinas Džonas (Chris Evans), sunkiai besiverčiantis aktorius, dirbantis padavėju.
O kodėl jie išsiskyrė? Dėl pinigų problemų. Po įvairių romantiškų peripetijų Liusė galiausiai nutraukia santykius su turtingu nauju mylimuoju, apie kurį, atrodė, visada svajojo, ir išteka už savo neturtingo buvusio vaikino, nes, pasirodo, santykiai nėra sandoriai, o meilė nugali viską!
Sena pasaka naujai: kodėl pabaiga supykdė?
Ši „meilė stipresnė už pinigus“ žinutė yra gerai žinomas siužeto modelis, egzistuojantis šimtmečius ir pasirodęs visur – nuo pasakų ir kalėdinių filmų iki „Užrašų knygelės“ (angl. The Notebook). Būtent todėl kai kurios žiūrovės, ypač tos, kurios filmą ir pavadino „vargšo vyro propaganda“, laiko jį reduktyviu ir atitrūkusiu nuo realybės. Iš esmės, ši kritika teigia, kad filmo moralinis „tikrosios meilės“ iškėlimas virš finansinio stabilumo ignoruoja ekonominę realybę, su kuria moterys susiduria patriarchalinėje visuomenėje.
Filmas esą stiprina naratyvą, skatinantį moteris aukoti savo poreikius ir troškimus vardan kažkokio tariamo moralinio tyrumo, kurį, matyt, išsaugo partnerystė su vyru, kuris tų poreikių ir troškimų iš tiesų nepatenkina. Kitaip tariant, tai skatina moteris susitaikyti su mažiau, nei jos yra vertos ar joms reikia.
Meilė ar pinigai: visuomenės dviveidiškumas
Nors kiti gyrė filmo žinutę – kuri kai kam pasirodė kaip sveikintinas atsakas į transakcinį požiūrį į santykius, pastaraisiais metais išpopuliarėjusį per „TikTok“ tendencijas, tokias kaip hipergamija ir „pasimatymų lygio kėlimas“ (angl. dating up) – daugelis laiko jį nuviliančiai nerealistišku. Nes nors šis moralistinis meilės idealas yra įdiegtas visuomenės normose, jis nėra tas, kurį iš tikrųjų palaiko pati mūsų kapitalistinė visuomenė – ypač moterų atžvilgiu.
Tai tarsi vieša paslaptis: nors visuomenė smerkia meilės ir pinigų linijų suliejimą, ji pati yra struktūrizuota taip, kad finansiškai apdovanoja už romantišką partnerystę, ypač teisiškai, valstybės pripažįstamą. Nuo mokesčių lengvatų iki galimybės pagaliau panaikinti atlyginimų atotrūkį pasakius „taip“ vyro atlyginimui – patriarchališkai sankcionuotos partnerystės vilionė yra stipri. Nors mūsų era galbūt žymi pirmąjį kartą naujausioje istorijoje, kai finansinis stabilumas, nepriklausomas nuo vyro partnerio, yra įmanomas moterims kaip klasei, realybė yra tokia, kad šis fiskalinio saugumo lygis išlieka nepasiekiamas daugeliui, jei ne daugumai, moterų kaip individui.
„Pasirinkti vargšą“ – ar tai prabanga?
Šiame straipsnyje nesiekiama teigti, kad meilė yra ar turėtų būti sandoris, o greičiau atkreipti dėmesį, kad „tikrosios meilės“, nepaliestos finansinių ar kitų, atrodytų, mažiau „tyrų“ svarstymų, idėja yra mitas. Ir tai išlieka mitu dėl pačių patriarchališkų sistemų, kurios iš pradžių buvo sukurtos būtent tam, kad moterys taptų priklausomos nuo vyrų.
Moterims, neturinčioms finansinės laisvės, kuri suteiktų romantišką laisvę siekti santykių, pagrįstų vien meile, neatsižvelgiant į išgyvenimą ar stabilumą, akivaizdi „Materialistų“ istorijos pamoka, kad turėtume rinktis neturtingą vyrą, o ne turtingą, gali atrodyti kaip antausis. Iš čia ir kyla terminas „vargšo vyro propaganda“. Frustracija, šiuo metu verdanti internete dėl šios akivaizdžios propagandos apraiškos, kyla ne dėl to, kad moterys yra „auksakasės“ ar kelia vyrams nepagrįstus finansinius reikalavimus. Ji kyla iš nuovargio, egzistuojant patriarchalinėje visuomenėje, kuri buvo sukurta tam, kad išlaikytų mus finansiškai priklausomas nuo romantiškų santykių su vyrais, tačiau tuo pat metu gėdina mus už finansiškai naudingus sprendimus meilės gyvenime.
Daugeliui iš mūsų finansinė laisvė pasirinkti neturtingą vyrą vien iš meilės yra svajonė. Ir pernelyg daugeliui iš mūsų – tai svajonė, kuri išlieka nepasiekiama.
