Tamsioji motinystės pusė: kaip įveikti pogimdyminę depresiją

Socialiniuose tinkluose matome tobulus vaizdus: besišypsanti, švytinti nėštukė ir palaiminga, ką tik pagimdžiusi mama, meiliai prigludusi prie savo kūdikio. Tačiau realybė daugeliui moterų yra kur kas sudėtingesnė. Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo – tai ne tik didžiulio džiaugsmo, bet ir milžiniškų fizinių, hormoninių ir emocinių pokyčių metas, kuris gali išprovokuoti stiprų nerimą, liūdesį ar net depresiją.

Apie tai vis dar kalbama per tyliai, o moterys dažnai bijo ar gėdijasi pripažinti, kad jaučiasi ne taip, kaip „turėtų“. Svarbiausia žinutė jums – jūs ne viena. Ir tai, kaip jaučiatės, nėra jūsų kaltė ar silpnumo ženklas.

Nėštumas: ne tik laukimas, bet ir nerimas

Psichologiniai sunkumai gali prasidėti dar nėštumo metu. Perinatalinis nerimas ar depresija paliečia daugybę būsimų mamų. Baimė dėl gimdymo, nerimas dėl būsimo kūdikio sveikatos, hormonų audros, pasikeitęs kūnas, nuovargis – visa tai gali tapti didžiule našta. Jei pastebite, kad nuolat jaučiatės prislėgta, apimta panikos, praradote susidomėjimą anksčiau džiuginusia veikla, svarbu apie tai pasikalbėti su savo gydytoju ar psichologu.

„Motinystės melancholija“ ar depresija?

Po gimdymo daugelis moterų patiria vadinamąją „motinystės melancholiją“ (angl. baby blues). Jai būdingi staigūs nuotaikų svyravimai, verksmingumas, irzlumas, nerimas. Ši būsena yra labai dažna (paliečia iki 80 % moterų), laikina ir paprastai praeina savaime per kelias savaites, stabilizuojantis hormonams.

Tačiau kartais simptomai nepraeina, o tik stiprėja. Tai gali būti pogimdyminės depresijos (PGD) požymis. Tai – rimtas sutrikimas, reikalaujantis profesionalios pagalbos. Pagrindiniai PGD simptomai:

• Gilus, nepraeinantis liūdesys, beviltiškumo jausmas;
• Visiškas džiaugsmo praradimas;
• Stiprūs nuotaikų svyravimai, pykčio priepuoliai;
• Nenoras ar baimė rūpintis kūdikiu, sunkumas užmezgant ryšį;
• Kaltės jausmas, savęs nuvertinimas, įsitikinimas, kad esate „bloga mama“;
• Miego ir apetito sutrikimai (nemiga arba nuolatinis mieguistumas);
• Bauginančios, įkyrios mintys apie save ar kūdikį.

Kaip sau padėti? Praktiniai žingsniai

Jei atpažinote savyje nerimą keliančius simptomus, svarbiausia – nelikti vienai su savo jausmais.

• Kalbėkite! Tai svarbiausia. Išsipasakokite partneriui, mamai, draugei ar kitai mamai, kuria pasitikite. Išgirsti, kad nesate viena ir kad jūsų jausmai yra normalūs, yra pirmas žingsnis gijimo link.
• Kreipkitės profesionalios pagalbos. Nedvejodama kreipkitės į savo šeimos gydytoją, ginekologą arba tiesiai į psichikos sveikatos centrą. Psichoterapija yra itin veiksmingas būdas įveikti šiuos sunkumus. Prireikus gydytojas gali paskirti ir medikamentų, kurių daugelis yra saugūs vartoti žindymo metu.
• Rūpestis savimi – ne egoizmas. Kad galėtumėte pasirūpinti kūdikiu, pirmiausia turite pasirūpinti savimi. Miegokite kaskart, kai miega kūdikis, palikdama buities darbus nuošalyje. Stenkitės pavalgyti visavertį maistą. Išeikite bent trumpam pasivaikščioti į lauką.
• Priimkite pagalbą. Leiskite artimiesiems jums padėti – ar tai būtų maisto gaminimas, namų tvarkymas, ar tiesiog pabuvimas su kūdikiu, kol jūs galėsite ramiai nusiprausti po dušu. Suburkite savo „palaikymo kaimą“.
• Būkite sau atlaidi. Paleiskite „tobulos mamos“ mitą. Normalu jaustis pavargusiai, suirzusiai ar liūdnai. Jūs esate geriausia mama savo vaikui vien todėl, kad esate šalia.

Žinutė artimiesiems

Jei matote, kad jūsų partnerė, dukra ar draugė išgyvena sunkų laikotarpį, svarbiausia – išklausykite ją be teisimo ir patarinėjimo. Paklauskite, kaip galite padėti praktiškai. Pasiūlykite prižiūrėti kūdikį, kad ji galėtų pailsėti. Padrąsinkite ją kreiptis profesionalios pagalbos. Jūsų palaikymas ir supratimas gali būti lemiamas veiksnys.