- Saikingas alkoholio vartojimas (ypač vyno) gali būti naudingas širdžiai ir kraujotakai, tačiau per didelis kiekis daro akivaizdžią žalą.
- Alkoholis dehidratuoja odą, eikvoja vitaminus (A, B, E), skatina laisvųjų radikalų poveikį, plečia ir gali pažeisti kraujagysles (sukelti rožinę), blogina odos išvaizdą (papilkėjimas, riebumas, patinimas).
- Kai kurie vaistai (antibiotikai, hormoninė kontracepcija/terapija ir kt.) gali sukelti nepageidaujamų odos reakcijų (bėrimų, jautrumo saulei, pigmentacijos); pasireiškus šalutiniam poveikiui, reikia kreiptis į gydytoją.
Vyno taurė po sunkios dienos – malonus ritualas ar nuodėmė jūsų odai? O kas nutinka, kai prie to prisideda ir vaistai? Tiesa yra ta, kad viskas, ką vartojame, anksčiau ar vėliau atsispindi mūsų išvaizdoje. Nors naujausi tyrimai ir griauna mitus apie visišką alkoholio žalą, svarbu žinoti ribas ir suprasti, kaip tai, kas patenka į mūsų organizmą, veikia odą – didžiausią mūsų organą.
Vyno taurė: draugas ar priešas jūsų odai?
Specialistai sutaria, kad saikas yra raktas į sėkmę. Tyrimai rodo, kad nedidelis alkoholio kiekis, ypač raudonojo ar baltojo vyno, gali būti naudingas sveikatai. Saikingai vartojami svaigieji gėrimai mažina riziką susirgti širdies ligomis, kurios yra viena svarbiausių mirtingumo priežasčių. Vynas skatina pasišalinti nereikalingus medžiagų apykaitos produktus, o jame esančios medžiagos gali padėti palaikyti kraujagyslių elastingumą, pagerinti kraujotaką. To rezultatas – skaistesnė, gaivesnė ir jaunatviškiau atrodanti oda.
Žinoma, viskas labai greitai apsiverčia aukštyn kojomis, kai po vienos taurelės išgeriama dar ir dar. Alkoholio poveikis odai tampa akivaizdžiai neigiamas, ypač vartojant stipriuosius gėrimus. Gali sutrūkinėti smulkiausios kraujagyslės, išsiplėsti poros, oda atrodyti riebi ir nešvari. Be to, dėl sutrikdytos kraujotakos atsiranda skysčių sankaupų (edemų), todėl veidas atrodo papurtęs ir suglebęs.
Kaip alkoholis veikia odą iš tiesų?
- Sausina ir sendina. Alkoholis yra diuretikas – jis skatina skysčių pasišalinimą iš organizmo, atimdamas iš ląstelių gyvybiškai svarbią drėgmę. Rezultatas? Sausa, pleiskanota, elastingumą praradusi ir smulkiomis raukšlelėmis pasidengusi oda.
- Vagia vitaminus. Alkoholis eikvoja organizmui būtinus vitaminus A, B ir E, kurie yra gyvybiškai svarbūs odos regeneracijai ir sveikai išvaizdai.
- Skatina uždegimus. Alkoholis gali sustiprinti žalingą laisvųjų radikalų poveikį audiniams, o tai tiesiogiai atsiliepia odos struktūrai ir išvaizdai.
- Sukelia raudonį. Alkoholis išplečia kraujagysles, todėl oda iš pradžių parausta. Tačiau vartojant jį nuolat ir dideliais kiekiais, kraujotaka sutrinka, ląstelėms ima trūkti deguonies, kapiliarai gali pradėti trūkinėti ir padidėja rizika susirgti rožine.
- Keičia odos spalvą. Kartais alkoholis slopina apetitą. Dėl prastos mitybos ir maistinių medžiagų trūkumo oda gali įgauti nesveiką, gelsvą atspalvį.
Svarbiausia – saikas: ką tai reiškia?
Nors alkoholio poveikis odai gali būti neigiamas, tai nereiškia, kad reikia visiškai atsisakyti šio malonumo. Svarbiausia – saikas.
Daugeliui žmonių nekenkia išgerti vieną ar dvi taures vyno per dieną. Išgėrus daugiau, nauda dingsta ir lieka tik žala. Alkoholio poveikis priklauso ne tik nuo išgeriamo kiekio, bet ir nuo to, per kiek laiko jis suvartojamas. Jei šiokiadieniais „sutaupytą“ normą išgersite per vieną savaitgalio vakarą, perkrausite kepenis ir užnuodysite organizmą toksinais. Geriausia taisyklė – gerti rečiau ir labai saikingai.
Kam alkoholį vartoti reikėtų ypač atsargiai?
Kai kurios žmonių grupės turėtų būti itin atsargios:
- Sergantys kepenų ligomis.
- Anksčiau turėję priklausomybę nuo alkoholio.
- Vartojantys vaistus, kurių negalima maišyti su alkoholiu.
- Vairuojantys ar dirbantys su sudėtingais mechanizmais.
- Nėščios moterys – joms alkoholio reikėtų atsisakyti visiškai.
- Moterys apskritai yra jautresnės alkoholio poveikiui. Dėl mažesnės kūno masės ir kitokios fermentų sudėties moterų organizmas alkoholį skaido lėčiau.
Vaistai ir oda: netikėtas šalutinis poveikis
Nemažai tiek receptinių, tiek nereceptinių vaistų gali turėti neigiamos įtakos jūsų odai:
- Antibiotikai gali sukelti bėrimus ar padidinti jautrumą saulei.
- Kontraceptinės tabletės ar pakaitinės hormonų terapijos preparatai gali sukelti jautrumą saulei, dėl kurio kartais sutrinka pigmentacija (atsiranda tamsių dėmių).
- Kartais alergiją sukelia ne pats vaistas, o jo pagalbinės medžiagos – kapsulės apvalkalas ar dažikliai.
Jei vartojant vaistus išbėrė odą ar pastebėjote kitą neįprastą reakciją, būtinai kreipkitės į gydytoją ar vaistininką. Prieš pradedant vartoti naują preparatą, visada pasitarkite su specialistu dėl galimo šalutinio poveikio jūsų odai.
