Apgamai: kada jie pavojingi ir kaip juos stebėti?
Kiekvienas turime apgamų, tačiau ne visi žinome, kaip juos teisingai prižiūrėti. Sužinokite, kokie apgamų pokyčiai yra normalūs, o kada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
- Apgamai yra dažni odos dariniai iš pigmentinių ląstelių (melanocitų), kurių dauguma atsiranda vaikystėje/paauglystėje; jų atsiradimą gali lemti saulė ir paveldimumas.
- Dauguma apgamų yra nepavojingi, tačiau svarbu juos stebėti dėl nedidelės rizikos išsivystyti melanomai (odos vėžiui).
- pgamus šalinti rekomenduojama tik esant reikalui (pvz., nuolatinis trynimas) arba įtarus piktybiškumą; dažniausiai taikomas chirurginis išpjovimas (leidžia atlikti biopsiją), kartais – nugremžimas ar šalinimas lazeriu.
- Svarbu atskirti apgamus nuo keratozės židinių – nepavojingų, šiurkščių, iškilių darinių, lengvai pašalinamų krioterapija ar nugremžiant.
Kiekvienas turime bent po keletą apgamų. Kai kuriuos – nuo pat gimimo, bet daugelis jų atsiranda vaikystėje ir paauglystėje. Nors didžioji dalis šių odos darinių yra visiškai nepavojingi, svarbu žinoti, kaip juos teisingai stebėti ir kada vertėtų sunerimti.
Kas yra apgamai ir kodėl jų atsiranda?
Apgamai susidaro iš pigmentą gaminančių ląstelių melanocitų, todėl jie būna įvairių rudų atspalvių, nors pasitaiko ir odos spalvos apgamų. Iš pradžių jie būna plokšti, bet ilgainiui gali tapti iškilūs. Tikslios apgamų atsiradimo priežastys nėra žinomos. Manoma, kad jų skaičių lemia genetinis polinkis bei saulės poveikis vaikystėje. Normalu, kad su amžiumi kai kurie apgamai išblunka arba išnyksta.
Kada verta šalinti apgamą (ir ko tikėtis)?
Anksčiau gydytojai patardavo šalinti apgamus profilaktiškai, baiminantis, kad iš jų gali išsivystyti piktybinis navikas – melanoma. Šiandien požiūris pasikeitęs: patariama apgamus nuolat stebėti ir šalinti tik esant medicininėms indikacijoms (kai apgamas yra įtartinas) arba jei jis yra nuolat mechaniškai traumuojamoje vietoje (pvz., trinasi į drabužius). Vien dėl kosmetinių priežasčių šalinti apgamų neverta, nes, ypač ant nugaros, pečių ar krūtinės, gali likti randų, kurie atrodys ne gražiau už patį apgamą.
- Chirurginis išpjovimas. Tai vis dar plačiausiai taikomas metodas, nes išpjautus audinius galima nusiųsti į laboratoriją ir ištirti, ar nėra vėžinių ląstelių.
- Lazeris. Apgamai gali būti šalinami ir lazeriu, tačiau tik tada, kai gydytojas neįžvelgia jokių piktybiškumo rizikos ženklų.
Apgamų stebėjimas: kada sunerimti?
Jei turite daug apgamų, pravartu juos stebėti patiems ir kartkartėmis paprašyti, kad apžiūrėtų artimieji. Svarbiausia – laiku pastebėti pokyčius.
Normalūs pokyčiai ir nėštumo įtaka
Apgamai keičiasi visą gyvenimą. Normalu, jei bėgant laikui apgamas šiek tiek iškyla arba išblunka. Per nėštumą dėl hormonų pokyčių apgamai taip pat gali šiek tiek patamsėti ar padidėti, tačiau po gimdymo jie dažniausiai grįžta į pradinę būseną. Vis dėlto, pastebėjus bet kokius pokyčius nėštumo metu, verta pasikonsultuoti su gydytoju.
ABCDE taisyklė – patikra, kurią galite atlikti namuose
Norint atpažinti potencialiai pavojingus apgamus, dermatologai visame pasaulyje naudoja paprastą ABCDE taisyklę. Sunerimti reikėtų, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:
- A (Asymmetry) – Asimetrija. Sveikas apgamas yra simetriškas. Jei per jo centrą nubrėžtumėte liniją, abi pusės turėtų būti vienodos. Melanomai būdinga netaisyklinga, asimetriška forma.
- B (Border) – Kraštai. Gerybinių apgamų kraštai yra lygūs ir aiškūs. Įtartino apgamo kontūrai gali būti netaisyklingi, dantyti, neaiškūs.
- C (Color) – Spalva. Normalus apgamas yra vienos, vientisos spalvos (dažniausiai rudo atspalvio). Pavojų gali reikšti kelių spalvų (rudos, juodos, rausvos, melsvos, baltos) atsiradimas viename apgame.
- D (Diameter) – Skersmuo. Reikėtų stebėti apgamus, kurių skersmuo didesnis nei 6 mm (maždaug kaip pieštuko trintukas). Nors melanoma gali būti ir mažesnė, didesni apgamai kelia didesnę riziką.
- E (Evolving) – Evoliucja (Pokytis). Tai pats svarbiausias požymis. Būtina kreiptis į gydytoją, jei apgamas per trumpą laiką (kelias savaites ar mėnesius) pastebimai pasikeitė: padidėjo, pakeitė formą ar spalvą, pradėjo niežėti, kraujuoti ar šlapiuoti.
Ką dar svarbu žinoti?
Plaukeliai apgame – ar tai pavojinga?
Kai kurie didesni apgamai būna plaukuoti. Tai nėra vėžio pavojaus požymis, o mitas, kad tokių plaukelių negalima šalinti, yra neteisingas. Juos galima atsargiai nukirpti, skusti ar išpešioti, stengiantis nesudirginti pačios odos.
Keratozė – į apgamą panašus darinys
Neįgudusiai akiai keratozės židinius galima supainioti su tikraisiais apgamais. Tai nepavojingi, iškilūs, šiurkštaus paviršiaus suragėjusios odos dariniai. Jų gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, jie nėra piktybiniai, tačiau kartais gali niežėti. Keratozės židiniai lengvai šalinami dermatologo kabinete, dažniausiai nepaliekant randų.
