90-60-90 mitas: kodėl moters grožio standartas keičiasi ir kaip atrasti savo unikalią proporciją

Vakar stovėjau priešais didelį, negailestingai apšviestą veidrodį vienoje prabangioje matavimosi kabinoje. Rankose laikiau nuostabią, pieno spalvos šilko suknelę. Ji buvo kerinti, tačiau kai bandžiau užtraukti užtrauktuką ties liemeniu, pajutau tą pažįstamą, trumpą įtampą. Tą akimirką, kai audinys pasipriešino mano kūnui, vidinis balsas šnibžtelėjo: „Galbūt dar viena diena be deserto?“. Tačiau tada nusišypsojau savo atspindžiui ir prisiminiau visas vakarienes su draugėmis, juoką ir vyno taures, kurios „nusėdo“ būtent čia. Ar tie keli centimetrai yra verti to, kad iškeisčiau juos į savo gyvenimo skonį?

Ar jūs kada nors jautėtės taip pat? Tarsi tie skaičiai – 90-60-90 – būtų ne tik mados standartas, bet ir savotiškas moteriškumo egzaminas, kurio niekaip nepavyksta išlaikyti „puikiai“? Ši magiška, o kartu ir gniuždanti formulė dešimtmečius veikė kaip nematomi rėmai. Tačiau šiandien, sėdėdama su jumis prie puodelio kvapnios arbatos, noriu pasidalinti viena paslaptimi: tikrasis grožis niekada netelpa į matavimo juostą. Jis kvepia jūsų mėgstamais kvepalais, spinduliuoja per jūsų pasitikėjimą ir slepiasi jūsų judesių grakštume.

Moterims virš 35-erių šie skaičiai dažnai tampa nebe tikslu, o nereikalingu streso šaltiniu. Mes jau esame brandžios, sukūrusios savo pasaulius, tad kodėl vis dar leidžiame praėjusio amžiaus mados industrijos vaiduokliams diktuoti, kaip turime jaustis savo pačių odoje? Atėjo laikas dekonstruoti šį mitą ir pažvelgti į grožį per mokslo, estetikos ir, svarbiausia, meilės sau prizmę.

Skaičių kalėjimas: iš kur atsirado ši formulė?

Dauguma mūsų nustebtų sužinojusios, kad 90-60-90 standartas neturi nieko bendro su moters sveikata ar prigimtiniu patrauklumu. Tai – XX a. vidurio masinės gamybos palikimas. Dizaineriams reikėjo modelio, kuris būtų tarsi standartinė kabykla, kad drabužius būtų paprasta siūti konvejeriais. Mes tapome skaičių įkaitėmis dėl patogumo pramonėje.

Aš pati ilgą laiką tikėjau, kad pasiekusi „idealų“ liemenį, tapsiu laimingesnė. Tačiau tiesa ta, kad net ir modeliai, kuriuos matome žurnalų viršeliuose, retai natūraliai atitinka šias proporcijas – tai apšvietimo, pozavimo ir retušavimo magija. Antropologiniai tyrimai rodo, kad moters figūra evoliuciškai kinta. Tas pats „idealus“ vaizdinys kito nuo rubensiškų formų, simbolizuojančių turtą ir sveikatą, iki berniukiško flapper stiliaus 1920-aisiais. Tai įrodo, kad grožio standartas yra tik laikinas visuomenės susitarimas. O mes? Mes esame amžinos.

Ką apie mūsų kūną sako mokslas?

Nors mada garbina simetriją, medicina ir psichologija akcentuoja visai kitus dalykus. Šiuolaikiniai sveikatos specialistai vis dažniau pabrėžia, kad kūnas nėra statiškas objektas.

Liemens ir klubų santykis (WHR) – tikroji sveikatos formulė

Mokslinėje literatūroje, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) gairėse, pabrėžiama, kad kur kas svarbiau už mistinius centimetrus yra liemens ir klubų santykis (waist-to-hip ratio). Tai rodiklis, rodantis riebalų pasiskirstymą ir medžiagų apykaitos sveikatą. Moterims sveikas santykis yra apie 0.85 ar mažiau. Įdomu tai, kad gamta „užprogramavo“ mus turėti linkius. Linkiai yra gyvybingumo ženklas. 90-60-90 taisyklė bando suvienodinti visas moteris, ignoruodama faktą, kad mūsų kaulų struktūra, dubens plotis ir raumenų tonusas yra nulemti genetiškai.

Pasaulinio garso dubens sveikatos specialistė ir kineziterapeutė Dr. Heather Jeffcoat, knygos „Sex Without Pain“ autorė, savo darbuose pabrėžia, kad moters dubens anatomija yra tiesiogiai susijusi su jos stabilumu ir bendra sveikata. Pasak jos, bandymai pasiekti nenatūraliai mažas apimtis šioje srityje gali sukelti disbalansą ne tik laikysenoje, bet ir pakenkti dubens dugno funkcijai. Moters dubuo yra sukurtas nešti ją per gyvenimą, suteikti atramą ir gyvybingumą, todėl jo „spraudimas“ į dirbtinius rėmus prieštarauja pačiai anatominei logikai.

Mano asmeninis ritualas: grožis kaip pojūtis, o ne skaičius

Po 35-erių mūsų kūnas pradeda naują, elegantišką etapą. Oda tampa puresnė, o formos – minkštesnės. Bandymas išlaikyti paaugliškus matmenis šiuo laikotarpiu gali tapti ne tik psichologine našta, bet ir sukelti hormonų disbalansą, nes riebalinis audinis brandžiame amžiuje atlieka svarbią estetinę ir apsauginę funkciją.

Aš pati atradau, kad tikroji elegancija prasideda tada, kai nustojame matuotis centimetrais ir pradedame vertinti pojūčius. Štai mano „auksiniai“ ritualai:

• Tekstūra virš apimčių: Kiekvieną rytą, tepdama kūną aksominiu sviestu, aš ne tik drėkinu odą. Aš mokausi ją liesti su meile. Ar jūsų oda švyti? Ar ji elastinga? Tinkama drėkinimo rutina, praturtinta keramidais, suteikia kūnui kur kas daugiau grožio nei numestas kilogramas.
• Šilkinė laikysena: Pastebėjau, kad jokia figūra neatrodo patraukliai, jei moteris yra susigūžusi nuo rūpesčių svorio. Tiesūs pečiai, ilgas kaklas ir šiek tiek pakelta galva sukuria vizualinę harmoniją, kurios jokia matavimo juosta neužfiksuos. Tai – karališka laikysena, kurią galime turėti bet kokiame svoryje.
• Audinių magija: Investuokite į drabužius, kurie „myli“ jūsų kūną. Kokybiškas šilkas, vilna ar kašmyras krenta taip, kad pabrėžtų jūsų unikalius niuansus. Nustokite pirkti drabužius „kai sulieknėsiu“. Puoškitės šią akimirką.

Esminės klaidos, kurios vagia mūsų švytėjimą

Prieš ieškant savo unikalios proporcijos, turime pripažinti, kur dažniausiai nuklystame.

1. Lyginimo nuodai

Mes lyginame savo „žaliavą“ (rytinį vaizdą veidrodyje) su kitų moterų „galutiniu produktu“ (retušuotomis nuotraukomis). Tai nesąžininga kova. Remiantis gausiais psichologiniais tyrimais, pavyzdžiui, skelbiamais „Journal of Social and Clinical Psychology“, egzistuoja tiesioginis ryšys tarp laiko, praleisto socialiniuose tinkluose, ir mažėjančio pasitenkinimo gyvenimu bei didėjančio nepasitenkinimo savo kūnu. Tyrėjai pabrėžia, kad nuolatinis „socialinis palyginimas aukštyn“ verčia mus jaustis nepakankamomis, nes mes lyginame savo kasdienybę su idealizuotais, dažnai skaitmeniniu būdu sukurtais vaizdiniais, kurie neatitinka realios žmogaus fiziologijos.

2. „Viskas arba nieko“ mąstymas

Jei mano liemuo ne 60 cm, vadinasi, aš esu „apsileidusi“. Tai didžiausias melas, kurį sau sakome. Brandi moteris supranta, kad grožis yra dinamiškas. Vieną dieną mes jaučiamės lyg deivės, kitą – norime pasislėpti po plačiu džemperiu. Abu šie jausmai yra teisingi.

Kaip susikurti savo „auksinį standartą“: veiksmo planas

Jei norite susigrąžinti meilę savo kūnui, siūlau jums nedidelį, strategišką, bet labai moterišką planą:

1. Atlikite vizualinę reviziją. Peržiūrėkite savo sekamus profilius. Ar jie jus įkvepia, ar verčia jaustis „nepakankama“? Ištrinkite tuos, kurie sėja abejonę jūsų verte.
2. Identifikuokite savo kūno archetipą. Mes visos skirtingos. Galbūt jūs esate smėlio laikrodis, o gal elegantiška kolona? Supratus savo struktūrą, lengviau parinkti kirpimus, kurie pabrėžia privalumus. Aš, pavyzdžiui, dievinu pabrėžti savo riešus ir raktikaulius – tai mano asmeniniai „90-60-90“.
3. Investuokite į mikro-progresą. Užuot siekusios drastiškų pokyčių, susikoncentruokite į tai, kas suteikia gyvybingumo: 15 minučių veido masažas, kokybiškas miegas ant šilko pagalvės ar stiklinė vandens su citrina ryte.
4. Švęskite savo kūno pasiekimus. Jūsų kūnas išnešiojo vaikus, jis nuėjo tūkstančius kilometrų kelionėse, jis apkabino brangiausius žmones. Padėkokite jam už tai.

Mielosios, grožis nėra aritmetika. Tai ne skaičių seka ant popieriaus skiautės, o tas ypatingas švytėjimas, kuris atsiranda, kai moteris nustoja kovoti su savimi. Mano kabinoje pasimatuota šilko suknelė galiausiai atsidūrė mano spintoje – pasirinkau vienu dydžiu didesnę, tokią, kuri leidžia man laisvai kvėpuoti, juoktis ir būti savimi. Nes tikroji elegancija yra laisvė.