5 psichikos sutrikimai, apie kuriuos privalote žinoti

Perdegimas, OKS, PTSS, ADHD, ASS… Ar jums pažįstami šie terminai? Būtent apie juos šiandien vis dažniau kalba psichiatrai ir psichologai. Psichikos sutrikimai – tai būsenos, kurios iškreipia mąstymą, jausmus, nuotaiką, gebėjimą bendrauti su kitais ir kasdienį funkcionavimą. Paprastai šie sutrikimai mažina gebėjimą susidoroti su įprastais gyvenimo reikalavimais. Taip pat svarbu pabrėžti, kad psichikos sutrikimai, kuriuos aptarsime žemiau, – ne asmeninio silpnumo, charakterio trūkumo ar blogo auklėjimo rezultatas. Jų negalima įveikti vien valios pastangomis ir jie nesusiję su žmogaus charakteriu ar intelektu, tačiau yra sėkmingai gydomi. Psichologai yra atrinkę penkis populiarius psichikos sutrikimus, kurie nepatenka į sunkių psichikos ligų sąrašą (pavyzdžiui, depresija, asmenybės sutrikimai, valgymo sutrikimai ir t. t.), bet vis tiek blogina gyvenimo kokybę.

1. Emocinis perdegimas: kai darbas atima viską

Emocinis perdegimas – tai sindromas, atsirandantis dėl lėtinio streso darbo vietoje. 2019 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) įtraukė perdegimą į Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-11), tuo pripažindama jį rimta problema, su kuria gali susidurti bet kuris žmogus.

Yra kelios perdegimo stadijos:

• Idealizacijos siekis. Žmogus labai aktyvus ir stengiasi atlikti kuo daugiau darbų: apsikrauna darbu, mokslais, lanko įvairius verslo renginius. Šioje stadijoje nuovargio jausmo nėra, nors iš tiesų jis jau pradeda kauptis.
• Išsekimas. Po darboholizmo seka koncentracijos praradimas. Žmogus bando rasti dopamino jau ne savo profesinėje srityje, o kitur, bet neranda pasitenkinimo. Čia dažnu palydovu tampa prokrastinacija.
• Tikslo praradimas, abejingumas ir cinizmas. Žmogus nebemato šviesios ateities savo veiksmuose, ir, jei ši stadija užsitęsia, reikalinga psichologo pagalba.
• Depresija ir pasibjaurėjimas. Šioje stadijoje net nekalbama apie tobulėjimą, žmogus daro tik tai, kas jam įprasta, automatiškai, nejaučia jokių emocijų ir atrodo, kad iš šios būsenos jau niekada neišlips. Čia neabejotinai reikalinga pagalba, kartais net medikamentinė. Yra daug atvejų, kai šioje fazėje patyrę specialistai meta savo profesiją, kurią kadaise mylėjo.

Ką daryti? Svarbiausia – stebėti ir tenkinti savo pagrindinius poreikius (pagal Maslow poreikių piramidę): jei žmogus blogai valgo, nemiega, nesiilsi, apie jokį produktyvumą negali būti nė kalbos. Apsupkite save tik pozityviais žmonėmis, kurie palaiko jus – dažnai perdegimas kyla dėl toksiškos aplinkos. Nepervertinkite savęs ir savo galimybių. Nustatykite aiškias asmenines ribas su kolegomis, vadovybe, klientais. Ieškokite būdų atsigauti – dažnai tai susiję su kūryba. Užduokite sau klausimus: kas suteikia energijos? Kas ją atima?

2. Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) ir kompleksinis PTSS

PTSS – tai psichikos sveikatos būklė, sukelta stresinių, gąsdinančių ar nerimą keliančių įvykių. Ši būklė laikoma lėtine, jei simptomai trunka ilgiau nei tris mėnesius. Bet kokia situacija, kurią žmogus laiko traumuojančia, gali sukelti potrauminio streso sutrikimą. Prie tokių galima priskirti: autoįvykius, grubų elgesį, seksualinę prievartą, apiplėšimą, sveikatos problemas, sunkią gimdymo patirtį ir kt.

Be PTSS, išskiriamas ir kompleksinis PTSS (kPTSS) – tai traumuojančių įvykių visuma, nutikusi per visą žmogaus gyvenimą. kPTSS išsivysto kaip nuolatinės prievartos ir kitų sunkių įvykių pasekmė. Tyrimai rodo, kad žmonės, praeityje patyrę traumą, linkę ją patirti pakartotinai. Dažnai kPTSS pasekmės yra rimtesnės, nes traumuojantis įvykis ankstyvame amžiuje gali paveikti vaiko vystymąsi. Pavyzdžiui, PTSS atveju žmogus gerai prisimena traumuojantį įvykį, net jei jis paliko rimtas pasekmes, o esant kPTSS nėra nei aiškaus pačios traumos supratimo, nei jos įtakos žmogui.

Įprasto PTSS simptomus galima suskirstyti į keturias kategorijas: atsinaujinantys prisiminimai (angl. flashbacks), vengimas, mąstymo ir nuotaikos pokyčiai, padidėjęs jautrumas ir budrumas (angl. hyperarousal). Esant kPTSS, prie jų prisijungia dar trys simptomų kategorijos: emocinė disreguliacija, problemos santykiuose ir nekontroliuojamos neigiamos emocijos.

Ką daryti? PTSS ir kPTSS gali būti sėkmingai gydomi, net jei jie pasireiškė praėjus daugeliui metų po traumuojančio įvykio. Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir to, kaip greitai jie pasirodė po streso. Bet paprastai padeda į traumą orientuota kognityvinė elgesio terapija (KET) arba desensibilizacija ir perdirbimas akių judesiais (angl. EMDR).

3. Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS): nerimo spąstuose

OKS – vienas iš nerimo pasireiškimų, ir jis gali būti kitų psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, depresijos ar bipolinio sutrikimo, pasekmė. Apskritai, jausti nerimą dėl tam tikro įvykio – normali būsena, bet nuolat nerimauti, net kai streso jau nebėra, – ne normalu. OKS pasireiškia tuo, kad psichika randa būdą adaptuotis nerimo metu: dažnai plauti rankas, nebūti vienam, peržengti plytelių kraštus, taip pat gali kankinti įkyrios mintys. Ir visa tai labai apsunkina gyvenimą: vietoj savo reikalų žmogus įstringa atlikdamas vienokius ar kitokius ritualinius veiksmus.

Ką daryti? Svarbu išsiaiškinti bazinio nerimo priežastis, kodėl ir kada jis kilo. Tą padaryti gali padėti psichoterapija.

4. Dėmesio ir aktyvumo sutrikimas (ADHD): „kitokios“ smegenys

ADHD – tai galvos smegenų sandaros ypatumas, pasireiškiantis sunkumu susikaupti ir išlaikyti dėmesį, pernelyg dideliu judrumu (hiperaktyvumu) ir santūrumo stoka (impulsyvumu). Šis sindromas laikomas įgimtu, dažniausiai perduodamas genetiškai, ir apie 7% gyventojų jį turi. Tačiau yra ir išorinių veiksnių, galinčių paveikti sindromo vystymąsi vaikui, pavyzdžiui, nesveikas motinos gyvenimo būdas nėštumo metu, užteršta aplinka ir t. t.

Suaugusiam amžiuje atpažinti sau ADHD labai sunku. Hiperaktyvumas gali išoriškai niekaip nepasireikšti, bet viduje žmogus pradeda „suktis“, nerimauti dėl ko nors, jaudintis, ir nors išoriškai jis gali atrodyti visiškai ramus, vidiniame pasaulyje gali vykti tas pats hiperaktyvumas. ADHD būna trijų tipų: hiperaktyvus ir impulsyvus, neatidus ir mišrus tipas.

Ką daryti? Su amžiumi ADHD simptomai silpnėja, dažnai suaugęs žmogus randa būdų, kaip jam adaptuotis pasaulyje. Gydant ADHD padeda tiek medikamentinis palaikymas, tiek psichologinis, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, įgūdžių treniruotės žmonėms su ADHD, kuriose žmogus gali išmokti kontroliuoti savo impulsus ir sisteminti savo mintis.

5. Autizmo spektro sutrikimas (ASS): kitoks pasaulio matymas

ASS laikomas heterogenišku nervų sistemos vystymosi sutrikimu, veikiančiu tai, kaip smegenys apdoroja sensorinę informaciją ir kognityvinius procesus. ASS būdingi sutrikimai trijose pagrindinėse srityse (vadinamoji triada):

• Socialinės sąveikos sutrikimai, pasireiškiantys sunkumais užmegzti ir palaikyti socialinius kontaktus, sunkumais suprasti socialines normas ir taisykles, taip pat ribotu gebėjimu įsijausti ir skaityti kitų žmonių emocijas.
• Vėluojantis arba nesantis kalbos vystymasis, sunkumai pradėti ir palaikyti pokalbį, stereotipinių ar pasikartojančių frazių vartojimas, problemos suprantant perkeltinę prasmę ir humorą.
• Riboti, pasikartojantys elgesio modeliai, interesai ar veikla, pasireiškiantys stereotipiniais judesiais (pvz., siūbavimas, rankų plojimas), griežtu rutinos ir ritualų laikymusi, stipriu pasipriešinimu pokyčiams.

Ką daryti? Dabar yra daug palaikymo grupių žmonėms su ASS ir specialistų, kurie rengia specialius mokymus, padedančius išmokti gyventi su šiuo sutrikimu.

Svarbiausia – nebijoti kreiptis pagalbos

Svarbu suprasti, kad atpažinti savyje ar artimajame vieną iš šių ar kitų psichikos sutrikimų nereiškia nuosprendžio. Tai pirmas žingsnis į pagalbos sau paieškas. Dažniausi psichikos sutrikimai šiandien yra kur kas geriau suprantami ir gydomi, o laiku suteikta pagalba gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę ir grąžinti džiaugsmą.