Aš tam per sena“: 4 melai, kuriais save apgaudinėjame

„Tai ne mano amžiui“. Šią frazę, deja, galima išgirsti ne tik iš garbaus amžiaus senjorių, bet ir iš trisdešimtmečių ar keturiasdešimtmečių lūpų. Per sena keisti darbą, per sena mokytis ispanų kalbos, per sena tekėti, skirtis, pradėti sportuoti… Atrodo, lyg kažkas būtų nubrėžęs nematomą liniją, po kurios visos svajonės ir galimybės tiesiog nustoja galioti.

Tačiau kas tas „kažkas“? Dažniausiai tai esame mes pačios. Ši frazė – patogus šydas, po kuriuo slepiasi ne realūs apribojimai, o mūsų baimės, tingulys ir drąsos stoka. Metas nustoti save apgaudinėti. Panagrinėkime 4 populiariausius pasiteisinimus ir tikrąsias priežastis, kurios slypi po jais.

Kas iš tiesų slypi po fraze „jau nebe laikas”?

Išskyrus kelias fiziologines išimtis (pavyzdžiui, biologinį laikrodį, susijusį su vaikų gimdymu), amžius retai kada yra tikroji kliūtis. Dažniausiai tai yra kodinis žodis, reiškiantis „aš bijau“, „aš nenoriu stengtis“, „aš bijau suklysti“ arba „ką žmonės pasakys?“. Kai kitą kartą pagausite save sakant „aš tam per sena“, sustokite ir paklauskite savęs – o kas, jei amžius čia niekuo dėtas? Kokia tikroji priežastis?

Populiariausi pasiteisinimai ir tikrosios jų priežastys

Štai keli scenarijai, kuriuose amžius tampa patogiu skydu, pridengiančiu visai kitas problemas.

1. Mokytis naujų dalykų: „Jau nebebūsiu profesionalė“

Svajojote groti pianinu, bet tėvai neleido? Norėjote lankyti tenisą, bet nebuvo galimybių? Dabar atsidūstate: „Na, jau per vėlu“. Per vėlu kam? Tapti pasaulio čempione ar koncertuojančia pianiste? Tikriausiai. Bet ar tai yra tikslas? O gal tikslas – tiesiog mėgautis procesu, išmokti kažką naujo, praplėsti akiratį? Kai sakome, kad esame per seni mokytis kalbos ar tapyti, dažniausiai tai reiškia viena – mums tiesiog trūksta noro ir motyvacijos. Juk niekas nedraudžia daryti tai savo malonumui.

2. Keisti karjerą: „Kas mane tokią priims?“

Situacija darbo rinkoje brandesnio amžiaus žmonėms gali atrodyti bauginanti. Tačiau baimė yra prastas patarėjas. Kaip rašoma žurnale „Forbes“, sėkmingai karjerą pakeitusių žmonių istorijos įrodo, kad patirtis, įgūdžiai ir požiūris dažnai yra daug svarbesni už skaičių pase. Legendinio žurnalo „Burda“ įkūrėja Aenne Burda savo verslą pradėjo būdama 40-ies! Pasiteisinimas „esu per sena“ dažnai slepia pokyčių baimę ir nenorą išeiti iš komforto zonos. Galbūt užuot verkšlenus, verta bent jau atnaujinti savo CV?

3. Kurti šeimą: „Mano biologinis laikrodis jau sustojo“

Tai bene jautriausia tema. Taip, biologinės galimybės gimdyti vaikus yra ribotos. Tačiau ar tikrai norite būtent gimdyti, ar norite patirti motinystę? Tai – du skirtingi dalykai. Kai moteris sako „esu per sena vaikams“, verta sąžiningai savęs paklausti: ar aš tikrai jų noriu, ar tiesiog pasiduodu visuomenės spaudimui? Galbūt aš taip ir nesutikau tinkamo partnerio? O gal man gera gyventi ir taip? Tos, kurios iš tiesų trokšta motinystės, randa būdų ja džiaugtis – pavyzdžiui, per įvaikinimą. Ir amžius čia – ne kliūtis.

4. Skirtis: „Tiek metų iškentėjau, kentėsiu ir toliau“

Ši frazė – tobulas pavyzdys, kaip baimė ir patogumas prisidengia tariamu padorumu. Kodėl skirtis jaunystėje yra normalu, o sulaukus 50-ies – jau „gėda draskytis“? Dažniausiai todėl, kad skyrybos reiškia didžiulius pokyčius: turto dalybas, aiškinimąsi su vaikais ir giminėmis, finansinį nestabilumą. Galbūt tas vyras nėra toks jau blogas, o gyvenimas – ne toks jau nepakeliamas, kad vertėtų visa tai išgyventi? Dažnai tai ne amžiaus, o tiesiog kainos ir naudos klausimas.

Galų gale, galbūt mes daugeliui dalykų esame ne per senos, o tiesiog… nepakankamai brandžios? Nepakankamai brandžios pripažinti sau, ko iš tiesų norime, o ko – ne. Galbūt mums visai nereikia tos stulbinančios karjeros, o patinka ramus ir stabilus darbas? Gal mums nereikia princo iš romano, o gera gyventi su savo netobulu, bet artimu žmogumi? Vienintelis dalykas, kuriam mes tikrai esame per senos – tai nenuoširdumas sau.