11 faktų apie žmogaus kūną: stebuklai, kurie vyksta jumyse kiekvieną akimirką

Straipsnio audio versija

Ar dažnai susimąstote apie tai, koks tobulas instrumentas yra jūsų kūnas? Dažniausiai mes jį prisimename tik tada, kai kas nors suskausta, arba kai veidrodyje pastebime naują raukšlelę. Tačiau tiesa ta, kad net kol jūs ramiai skaitote šį tekstą, jūsų viduje verda neįtikėtinas gyvenimas: milijardai ląstelių dirba, pumpuoja, valo ir atsinaujina.

Žmogaus kūnas – tai pati sudėtingiausia mašina visatoje, kurios inžinerija lenkia moderniausius kompiuterius. Šiandien „Moters laikas“ kviečia jus ne į medicinos paskaitą, o į nuostabią kelionę po save pačią. Atrinkau 11 faktų, kurie ne tik praplės akiratį, bet, tikiuosi, privers jus dar labiau pamilti ir saugoti šį unikalų gamtos kūrinį.

1. Jūsų nervų sistema – greitesnė už „Formulės-1“ bolidą

Dažnai girdime, kad nervų ląstelės neatsinaujina (nors mokslas jau įrodė, kad tai dalinai netiesa), tačiau retai susimąstome apie jų greitį ir ilgį.

Jūsų kūne yra apie 72 kilometrai nervų. Tai tarsi elektros laidų tinklas, kuriuo informacija keliauja neįtikėtinu greičiu. Neuromokslininkų duomenimis, nervinis impulsas gali skrieti net 400 km/h greičiu! Tai reiškia, kad kai paliečiate karštą puodelį, signalas „karšta!“ į smegenis ir atgal į raumenį „atitrauk!“ nukeliauja greičiau, nei spėjate sumirksėti.

2. Kaulai: inžinerinis stebuklas, stipresnis už betoną

Mes linkusios manyti, kad kaulai – tai kažkas kieto ir negyvo. Nieko panašaus! Tai gyvas, nuolat atsinaujinantis audinys.

Inžineriniu požiūriu kaulas yra tobulas. Nors jis lengvas, jo atsparumas gniuždymui yra fenomenalus. Moksliniai bandymai rodo, kad žmogaus kaulas (pavyzdžiui, šlaunikaulis) yra 5 kartus stipresnis už tos pačios masės betoną.

Tačiau čia yra vienas „bet“. Kaulai išlaiko savo stiprybę tik tol, kol gauna krūvį. Kaip teigia Nacionalinis osteoporozės fondas (NOF), „naudok arba prarasi“ taisyklė čia galioja 100%. Sėdimas darbas kaulus silpnina, o fizinis aktyvumas juos tankina.

3. Širdis – nenuilstantis variklis

Pabandykite suspausti teniso kamuoliuką. O dabar įsivaizduokite, kad turite tai daryti 100 000 kartų per dieną, be jokios pertraukos. Būtent tokį darbą atlieka jūsų širdis.

Šis kumščio dydžio raumuo per dieną perpumpuoja apie 7 500 litrų kraujo. Per gyvenimą ji suplaka apie 2,5 milijardo kartų. Beje, įdomus faktas moterims: mūsų širdys paprastai plaka šiek tiek greičiau nei vyrų (apie 78–82 kartus per minutę ramybės būsenoje, lyginant su vyrų 70–72).

4. Oda – jūsų asmeninis skafandras

Oda nėra tik „apdangalas“. Tai didžiausias mūsų organas, kurio plotas siekia apie 2 kvadratinius metrus, o svoris gali sudaryti net 15% viso kūno svorio.

Dermatologai odą vadina pirmąja imuninės sistemos gynybos linija. Ji ne tik saugo mus nuo mikrobų, bet ir yra milžiniška chemijos laboratorija, kuri, veikiama saulės spindulių, gamina vitaminą D. Be to, ji nuolat atsinaujina – per mėnesį mes visiškai „pakeičiame“ savo epidermį. Tad jūsų oda, kurią matote šiandien, yra visai kita nei ta, kurią turėjote praėjusį mėnesį.

5. Kepenys: mitinis atgimimas yra realybė

Prisimenate mitą apie Prometėją, kuriam erelis kasdien lesdavo kepenis, o šios per naktį ataugdavo? Senovės graikai kažką žinojo.

Kepenys yra vienintelis vidaus organas, gebantis visiškai regeneruoti. Nacionalinio sveikatos instituto (NIH) tyrimai rodo, kad net pašalinus 75% kepenų audinio, jos gali ataugti iki pradinio dydžio. Tai gyvybiškai svarbu, nes kepenys atlieka virš 500 funkcijų – nuo toksinų valymo iki hormonų balanso. Tačiau nepiktnaudžiaukite šia dovana – alkoholis ir perdirbtas maistas gali išnaudoti šį rezervą.

6. Kraujagyslių ilgis – aplink Žemę du kartus

Tai vienas iš tų faktų, kuriais sunku patikėti. Jei ištiesintume visas suaugusio žmogaus kraujagysles – arterijas, venas ir smulkučius kapiliarus – gautume maždaug 100 000 kilometrų ilgio giją.

To pakaktų apjuosti Žemės rutulį ties pusiauju daugiau nei du kartus! Pagalvokite apie tai, kai kitą kartą norėsite pasakyti, kad jūsų kūnas yra „mažas“.

7. Akys: 576 megapikselių kamera

Jokia moderniausia technologija vis dar negali prilygti žmogaus akiai. Mūsų akys gali atskirti apie 10 milijonų spalvų atspalvių.

Jei žmogaus akis būtų skaitmeninė kamera, jos raiška siektų 576 megapikselius. Be to, akies raumenys yra patys aktyviausi kūne – per dieną jie atlieka daugiau nei 100 000 judesių, kad su fokusuotų vaizdą. Tai tolygu kojų raumenų darbui, jei kasdien nueitumėte 80 kilometrų.

8. Išgyvenimo instinktas: kraujo rezervas

Mūsų kūnas yra užprogramuotas išgyventi. Netekus kraujo, organizmas įjungia avarinį režimą: susiaurina kraujagysles galūnėse (todėl jos atšąla), kad kraujas tekėtų į gyvybiškai svarbius organus – smegenis ir širdį.

Mokslininkai teigia, kad žmogus gali išgyventi netekęs net iki 30–40% kraujo, jei tai vyksta palaipsniui ir suteikiama pagalba. Tačiau tai – ekstremali riba. Beje, kraujas organizme teka nevienodu greičiu: aortoje jis skrieja lyg srauni upė (~40 cm/s), o kapiliaruose sulėtėja, kad spėtų atiduoti deguonį ląstelėms.

9. Smegenys nejaučia skausmo

Tai vienas didžiausių medicinos paradoksų. Smegenys yra centras, kuris apdoroja visus skausmo signalus (įpjovėte pirštą – skauda ne piršte, o smegenyse, kurios tą signalą interpretuoja). Tačiau pačios smegenys neturi skausmo receptorių.

Būtent todėl neurochirurgai gali atlikti smegenų operacijas pacientui esant sąmoningam. O kai mums skauda galvą? Skausmą sukelia ne smegenys, o aplink jas esantys audiniai, kraujagyslės arba kaklo raumenų įtampa.

10. Miegas – tai ne poilsis, tai – valymas

Mitas, kad miegant kūnas „išsijungia“. Atvirkščiai – naktį prasideda generalinė tvarka.

Kol jūs miegate, smegenyse įsijungia vadinamoji glimfinė sistema (atrasta visai neseniai, 2012 m. Ročesterio universiteto mokslininkų). Tai tarsi smegenų kanalizacija, kuri išplauna per dieną susikaupusius toksinus ir medžiagų apykaitos produktus. Būtent todėl po bemiegės nakties jaučiamės „apsvaigę“ – mūsų smegenys tiesiogine prasme yra užterštos.

11. Epigenetika: mes nesame tik genų įkaitai

Pabaigai – pats svarbiausias ir optimistiškiausias faktas. Ilgą laiką manyta, kad mūsų sveikata nulemta genų. Tačiau naujausi epigenetikos tyrimai rodo ką kita.

Nors genai yra svarbūs, mūsų gyvenimo būdas – mityba, stresas, fizinis aktyvumas – gali „įjungti“ arba „išjungti“ tam tikrus genus. Net jei turite polinkį į tam tikrą ligą, sveikas gyvenimo būdas gali neleisti tam genui pasireikšti. Kaip sako ekspertai: „Genai užtaiso ginklą, bet gyvenimo būdas nuspaudžia gaiduką.“

Taigi, Mielosios skaitytojos, jūsų kūnas yra stebuklas. Elkitės su juo pagarbiai, maitinkite jį kokybišku kuru ir leiskite jam pailsėti. Jis jums už tai atsidėkos.

Straipsnyje naudoti šaltiniai ir tyrimai:

• National Institutes of Health (NIH). Tyrimai apie kepenų regeneraciją ir glimfinės sistemos (smegenų valymo) veiklą miego metu.
• National Osteoporosis Foundation (NOF). Duomenys apie kaulų tankį, stiprumą ir fizinio aktyvumo įtaką osteoporozės prevencijai.
• Dr. Roger Sperry (Nobelio premijos laureatas). Tyrimai apie smegenų pusrutulių veiklą ir nervinių impulsų greitį.
• American Heart Association. Statistika apie širdies darbo krūvį ir kraujotakos sistemos ilgį.
• Epigenetikos tyrimai. Mokslo populiarinimo šaltiniai apie aplinkos ir elgsenos poveikį genų raiškai.